skip to Main Content

 

„Grigeo“ iš G.Pangonio atiminėja ta pati gauja, kuri užgrobė ir banko „Snoras“ turtą

 

Dar pernai rudenį „Grigeo“ savininkas Gintautas Pangonis atsisakė sutartos investicinės bendrovės „Invalda INVL“ 30 mln. eurų investicijos ir dėl to sumokėjo net 1 mln. eurų baudą.

Sandoris atšaukiamas pasikeitus „Grigeo“ investicijų strategijai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovės. Už tai „Grigeo“ sumokės „Invaldos INVL“ fondui 1 mln. eurų.

„Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis savininkas Gintautas Pangonis išsamiau nekomentuoja sprendimo nutraukti sandorį. „Mūsų iniciatyva nutraukėme tą sandorį, pasikeitus mūsų įmonės investavimo strategijai. Šiuo metu daugiau pakomentuoti negaliu“, – BNS sakė G.Pangonis.

Pasak jo, „Grigeo“ su kitais investuotojais šiuo metu nesidera. Birželio 10 dieną pasirašyta investavimo ir akcininkų sutartis numatė, kad įmonės „INVL Asset Management“ valdomo privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ antrinė bendrovė „BSGF Salvus“ dviem etapais įsigis iki 49,99 proc. „Grigeo“ valdomos bendrovės „Grigeo investicijų valdymas“ akcijų.

„Grigeo investicijų valdymui“ priklauso antrinės „Grigeo“ įmonės „Grigeo Klaipėda“, „Grigeo Recycling“, „Grigeo Packaging“, Latvijos „Grigeo Recycling“ ir Ukrainos „Mena Pak“. 2018 metais „Grigeo“ kartono verslo pajamos išaugo 7,8 proc. ir siekė 72 mln. eurų, įmonėse dirba apie 400 darbuotojų. Birželį G.Pangonis sakė, kad „Grigeo“ per artimiausius penkerius metus planuoja tris kartus padidinti gamybos pajėgumus ir statyti 150 mln. eurų vertės popieriaus gamybos iš antrinės žaliavos fabriką.

2017 metais Vokietijos medienos plaušo plokščių gamybos įmonė „Homanit Holding“ į „Grigeo“ antrinę higieninio popieriaus gamybos bendrovę „Grigeo Baltwood“ žadėjo investuoti 65 mln. eurų, tačiau sandoris 2018 metų vasarį buvo atšauktas vokiečių iniciatyva.

Tuomet Vokietijos bendrovė teigė, kad „Grigeo Baltwood“ valdomos teritorijos Grigiškėse plotas nepatenkins būsimų „Homanit Holding“ verslo plėtros poreikių.

„Invalda“ prezidentas Darius Šulnis

 

 

Dar 2016 m. subankrotinto banko „Snoras“ administratorius  N. Cooperis žiniasklaidai pranešė,  kad pasirašyta sutartis su bankui SNORAS priklausiusios įmonių grupės „Finasta“ ir AB banko „Finasta“ pir­kėjais. Pirkėjas – UAB „Invalda LT“ už visos „Finastos“ bankinės grupės akcijas sumokėjo 21,2 mln. litų. Beje, šiuo sandoriu „Finasta“ grįžo į anks­tesnių sąvininkų rankas, mat bankas SNORAS šią įmonių grupę dar 2009 metais pirko iš „Invaldos“ už dvigubai didesnę kainą – 45,75 mln. litų.

 „Reikia pažymėti, kad banko administratorius N. Cooperis taip „puikiai“ valdė ir tvarkėsi su jam patikėtu SNORO grupės įmonių turtu, kad AB banko „Finasta“ kapitalo stiprinimui investavo į „Finastos“ grupę per keletą metų virš 30 mln. litų, – LL sakė buvęs „Snoro“ savininkas Raimundas Baranauskas, – vertinant pardavimo kainą (21,2 mln. litų), – „monkės biznis“, sakysite? Bet N. Cooperis savo pranešime spaudai viešai tvirtino priešingai: „pirkėjas pasirinktas pagal didžiausią naudą kreditoriams“.

Supraskite kaip norite, tačiau taip kalbėti galima tik tada, kada dirbama be atsakomybės. Negalima nepacituoti ir kito banko SNORAS bankroto administratoriaus N. Cooperio pranešimo žiniasklaidai. 2014 m. lapkričio 14 d. vienas iš šalies dienraščių savo internetiniame portale rašė: „SNORAS pranešė, kad bankroto administratoriaus komanda užbaigė formalias paskolų portfelio pardavimo procedūras ir pasirinko geriausią siūlymą pateikusį investuotoją, su kuriuo bus tęsiamos derybos“.

Toliau pranešama: „Mums malonu pranešti, kad SNORO paskolų portfelio pardavimo procesas pasiekė savo paskutinį etapą. Gerai tvarkomas SNORO paskolų portfelis mums leido derėtis dėl pačių geriausių SNORO banko kreditoriams pardavimo sąlygų – teigė Neilas Cooperis, buvęs SNORO bankroto administratorius, vadovavęs investuotojo atrankos procesui“.

 

Banko darbuotojų žiniomis, SNORUI priklausantis 3 milijardų litų vertės paskolų portfelis, dirbtinai jį diskontavus, t.y. padarius atidėjimus, neva, blogoms paskoloms ir galimiems nuostoliams padengti, parduotas pusvelčiui – už kiek didesnę nei 0,5 milijardo litų (!?) sumą ir parduotas saviems – tų pačių administratoriaus komandos “veikėjų” įregistruotai užsienio įmonei – tarptautiniam koncernui.

 

„Aš turiu savo viziją, kokį banką mes norime sukurti, bet šiuo metu tikrai dar anksti apie tai kalbėti. Dabar svarbiausia įsigijimo procese nugalėti kitus du pretendentus, konkuruojančius dėl „Finastos“. Tikiu, kad „Snoro“ kreditorių komitetui svarbiausia bus siūloma kaina ir kitos pirkimo sąlygos“, – kalba p. Žiugžda.

 

Teisininkė Daiva Guobienė netiki, kad staiga, po dešimtmečių nieko nedarymo, valstybės tarnybos ėmėsi vykdyti savo pareigas ir saugoti gamtą. D.Guobienė mano, kad Lietuvoje tokių dalykų tiesiog nebūna – jai tai panašiau  į dar vieną reiderinę operaciją, kai atimamas privatus turtas iš „Grigeo“ savininkų.

D.Guobienė : “Grigeo“ skandalas – banali valstybės reiderinė operacija

 

Teisininkė Daiva Guobienė netiki, kad staiga, po dešimtmečių nieko nedarymo, valstybės tarnybos ėmėsi vykdyti savo pareigas ir saugoti gamtą. D.Guobienė mano, kad Lietuvoje tokių dalykų tiesiog nebūna – jai tai panašiau  į dar vieną reiderinę operaciją, kai atimamas privatus turtas iš savininkų.

Teisininkė Daiva Guobienė atsakė į LL klausimus:

  • Ką manai apie tą skandalą dėl „Grigeo“ gamyklos Klaipėdoje?
  • Mano nuomonė, tai labai primityviai banalu. Mano nuomonė šiuo atveju nesiskiria nuo oficialios valstybės pozicijos ir žmonių nuomonės. Valstybės institucijos neįtikėtinai tinkamai reaguoja į šį skandalą, tačiau manau, kas nors pasinaudos tuo, kad perimtų tai, ką dabar turi „Grigeo“ savininkas G.Pangonis. Jam šis skandalas sugrįš antru lazdos galu – manau, kad iš jo ta įmonę „išreideriuos“ tą įmonę atgal, kitiems savininkams. Manau, kad bus padaryta kaip su „Trasaliu“.
  • O kas buvo padaryta su „Trasaliu“?
  • Reikėjo staiga parašyti labai daug negražių atsiliepimų apie šią įmonę todėl, kad ją nuvaryti iki bankroto, kad žmonės nebevažiuotų į šį viešbutį. O dabar tvarkingai jį perima prezidentūros žmonės. Lygiai tas pats vyksta ir su „Grigeo“. Kaip čia nutiko, kad penketą metų klaipėdiečiams niekas nesirengė padėti, o dabar staiga visi pamatė, kad tikrai – marios dvokia. Tada rastas kaltininkas, jam paskelbtas boikotas, ir žiūrėk – po kiek laiko, kai įmonė jau bus prie bankroto ribos, bus galima ją perimti iš G.Pangonio.
  • Manai, kai tai reiderinė operacija?
  • Tai valstybinio lygio labai profesionaliai atliekamas turto perėmimas. Viskas daroma labai tvarkingai.
  • Tačiau šiuo atveju valstybė pagrįstai baudžia „Grigeo“?
  • Tie, kurie naudojasi šia situacija, naudojasi ir valstybės mechanizmu tam, kad sužlugdyti „Grigeo“, sumažinti jos finansinį pajėgumą priešintis tam, kad paskui galėtų ją perimti. Tai labai aukšto profesionalumo valstybinio reideriavimo schema. Ir pagal tokią schemą jau dirbama ne pirmus metus. Pirmą pamoką šie greideriai išmoko ir pasitvirtino su banku „Snoras“. Tokia schema, kaip buvo naudojama su „Snoru“, dabar pakankamai sėkmingai naudojama ir su kitomis įmonėmis, tik ta schema truputį keičiama.
  • Taip išeina, kad prezidento Nausėdos nepasitenkinimas susisiekimo ministru Narkevičiumi taip pat susijęs su tomis reiderių operacijomis?
  • Be abejo, kas dėl ministro Narkevičiaus, tai 100 proc. tai tiesa. Kadangi tas žmogus užkirto kelią kai kam pasisavinti labai vertingą nekilnojamąjį turtą („Lietuvos pašto“ nekilnojamąjį turtą didmiesčių centruose – aut. Pastaba), tai jis ir tapo labai negeras. Tai labai vertingas turtas, ir ten, kur jiems anksčiau lengvai pavykdavo praslysti,  atsirado kažkoks Narkevičius, ir tai sustabdė. Žinoma, tada jis pasidarė labai blogas.

 

 

  • O ką manai apie tai, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pripažino, kad mokėsi KGB mokykloje? Ir niekam tai neįdomu?
  • Kadangi ji jau nebe subjektas, kuriam gali kilti grėsmė dėl tokio prisipažinimo. Apkaltos D.Grybauskaitei Seimas jau nebesurengs. Tada akivaizdu, kad Liustracijos įstatymas Lietuvoje nebuvo įgyvendintas. Ir būtent todėl turime tokią šūdiną situaciją visame kame. Grįžtame prie to pačio – kol nepadaryta, kas priklauso, tol tvarkos čia nebus. Dabar aišku, kad tai yra pakankamai svarbu.
  • Šioje mozaikoje aišku, kodėl Nausėdai blogi ir Lenkų rinkimų akcija, kuri vieninteliai siūlosi paviešinti KGB-istus?
  • Būtent taip, ir todėl paraleliai stumiamos ir Nausėdos – Jauniškio pataisos apie „prevencinius pokalbius. Nes jeigu pradėsi daugiau kalbėti apie liustraciją, tai VSD tave išsikvies „prevencinio pokalbio“. Jeigu nesuprasi, gausi dar ir administracinį areštą tam, kad nešokinėtum, kur nereikia.
  • Tokiam kontekste labai prastai atrodo Gitanas Nausėda?
  • Apie Nausėdą su tavimi mažiausiai norėčiau kalbėti. Nereikėjo už jį balsuoti. Negi jūs nematėte, už ką balsavote? Viskas buvo aišku, ką mes gausime rezultate, jeigu už jį balsuosime. Nežinau, kam tai buvo neaišku? O dabar jį kritikuojate? Jam vienodai. Nausėda dabar vykdo savo misiją, ir jam viskas vienodai. O kai eini balsuoti, reikia suprasti, už ką balsuoji.

 

Facebook komentarai

 

„Grigeo“ iš G.Pangonio atiminėja ta pati gauja, kuri užgrobė ir banko „Snoras“ turtą

 

Dar pernai rudenį „Grigeo“ savininkas Gintautas Pangonis atsisakė sutartos investicinės bendrovės „Invalda INVL“ 30 mln. eurų investicijos ir dėl to sumokėjo net 1 mln. eurų baudą.

Sandoris atšaukiamas pasikeitus „Grigeo“ investicijų strategijai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovės. Už tai „Grigeo“ sumokės „Invaldos INVL“ fondui 1 mln. eurų.

„Grigeo“ prezidentas ir pagrindinis savininkas Gintautas Pangonis išsamiau nekomentuoja sprendimo nutraukti sandorį. „Mūsų iniciatyva nutraukėme tą sandorį, pasikeitus mūsų įmonės investavimo strategijai. Šiuo metu daugiau pakomentuoti negaliu“, – BNS sakė G.Pangonis.

Pasak jo, „Grigeo“ su kitais investuotojais šiuo metu nesidera. Birželio 10 dieną pasirašyta investavimo ir akcininkų sutartis numatė, kad įmonės „INVL Asset Management“ valdomo privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ antrinė bendrovė „BSGF Salvus“ dviem etapais įsigis iki 49,99 proc. „Grigeo“ valdomos bendrovės „Grigeo investicijų valdymas“ akcijų.

„Grigeo investicijų valdymui“ priklauso antrinės „Grigeo“ įmonės „Grigeo Klaipėda“, „Grigeo Recycling“, „Grigeo Packaging“, Latvijos „Grigeo Recycling“ ir Ukrainos „Mena Pak“. 2018 metais „Grigeo“ kartono verslo pajamos išaugo 7,8 proc. ir siekė 72 mln. eurų, įmonėse dirba apie 400 darbuotojų. Birželį G.Pangonis sakė, kad „Grigeo“ per artimiausius penkerius metus planuoja tris kartus padidinti gamybos pajėgumus ir statyti 150 mln. eurų vertės popieriaus gamybos iš antrinės žaliavos fabriką.

2017 metais Vokietijos medienos plaušo plokščių gamybos įmonė „Homanit Holding“ į „Grigeo“ antrinę higieninio popieriaus gamybos bendrovę „Grigeo Baltwood“ žadėjo investuoti 65 mln. eurų, tačiau sandoris 2018 metų vasarį buvo atšauktas vokiečių iniciatyva.

Tuomet Vokietijos bendrovė teigė, kad „Grigeo Baltwood“ valdomos teritorijos Grigiškėse plotas nepatenkins būsimų „Homanit Holding“ verslo plėtros poreikių.

„Invalda“ prezidentas Darius Šulnis

 

 

Dar 2016 m. subankrotinto banko „Snoras“ administratorius  N. Cooperis žiniasklaidai pranešė,  kad pasirašyta sutartis su bankui SNORAS priklausiusios įmonių grupės „Finasta“ ir AB banko „Finasta“ pir­kėjais. Pirkėjas – UAB „Invalda LT“ už visos „Finastos“ bankinės grupės akcijas sumokėjo 21,2 mln. litų. Beje, šiuo sandoriu „Finasta“ grįžo į anks­tesnių sąvininkų rankas, mat bankas SNORAS šią įmonių grupę dar 2009 metais pirko iš „Invaldos“ už dvigubai didesnę kainą – 45,75 mln. litų.

 „Reikia pažymėti, kad banko administratorius N. Cooperis taip „puikiai“ valdė ir tvarkėsi su jam patikėtu SNORO grupės įmonių turtu, kad AB banko „Finasta“ kapitalo stiprinimui investavo į „Finastos“ grupę per keletą metų virš 30 mln. litų, – LL sakė buvęs „Snoro“ savininkas Raimundas Baranauskas, – vertinant pardavimo kainą (21,2 mln. litų), – „monkės biznis“, sakysite? Bet N. Cooperis savo pranešime spaudai viešai tvirtino priešingai: „pirkėjas pasirinktas pagal didžiausią naudą kreditoriams“.

Supraskite kaip norite, tačiau taip kalbėti galima tik tada, kada dirbama be atsakomybės. Negalima nepacituoti ir kito banko SNORAS bankroto administratoriaus N. Cooperio pranešimo žiniasklaidai. 2014 m. lapkričio 14 d. vienas iš šalies dienraščių savo internetiniame portale rašė: „SNORAS pranešė, kad bankroto administratoriaus komanda užbaigė formalias paskolų portfelio pardavimo procedūras ir pasirinko geriausią siūlymą pateikusį investuotoją, su kuriuo bus tęsiamos derybos“.

Toliau pranešama: „Mums malonu pranešti, kad SNORO paskolų portfelio pardavimo procesas pasiekė savo paskutinį etapą. Gerai tvarkomas SNORO paskolų portfelis mums leido derėtis dėl pačių geriausių SNORO banko kreditoriams pardavimo sąlygų – teigė Neilas Cooperis, buvęs SNORO bankroto administratorius, vadovavęs investuotojo atrankos procesui“.

 

Banko darbuotojų žiniomis, SNORUI priklausantis 3 milijardų litų vertės paskolų portfelis, dirbtinai jį diskontavus, t.y. padarius atidėjimus, neva, blogoms paskoloms ir galimiems nuostoliams padengti, parduotas pusvelčiui – už kiek didesnę nei 0,5 milijardo litų (!?) sumą ir parduotas saviems – tų pačių administratoriaus komandos “veikėjų” įregistruotai užsienio įmonei – tarptautiniam koncernui.

 

„Aš turiu savo viziją, kokį banką mes norime sukurti, bet šiuo metu tikrai dar anksti apie tai kalbėti. Dabar svarbiausia įsigijimo procese nugalėti kitus du pretendentus, konkuruojančius dėl „Finastos“. Tikiu, kad „Snoro“ kreditorių komitetui svarbiausia bus siūloma kaina ir kitos pirkimo sąlygos“, – kalba p. Žiugžda.

 

Teisininkė Daiva Guobienė netiki, kad staiga, po dešimtmečių nieko nedarymo, valstybės tarnybos ėmėsi vykdyti savo pareigas ir saugoti gamtą. D.Guobienė mano, kad Lietuvoje tokių dalykų tiesiog nebūna – jai tai panašiau  į dar vieną reiderinę operaciją, kai atimamas privatus turtas iš „Grigeo“ savininkų.

D.Guobienė : “Grigeo“ skandalas – banali valstybės reiderinė operacija

 

Teisininkė Daiva Guobienė netiki, kad staiga, po dešimtmečių nieko nedarymo, valstybės tarnybos ėmėsi vykdyti savo pareigas ir saugoti gamtą. D.Guobienė mano, kad Lietuvoje tokių dalykų tiesiog nebūna – jai tai panašiau  į dar vieną reiderinę operaciją, kai atimamas privatus turtas iš savininkų.

Teisininkė Daiva Guobienė atsakė į LL klausimus:

  • Ką manai apie tą skandalą dėl „Grigeo“ gamyklos Klaipėdoje?
  • Mano nuomonė, tai labai primityviai banalu. Mano nuomonė šiuo atveju nesiskiria nuo oficialios valstybės pozicijos ir žmonių nuomonės. Valstybės institucijos neįtikėtinai tinkamai reaguoja į šį skandalą, tačiau manau, kas nors pasinaudos tuo, kad perimtų tai, ką dabar turi „Grigeo“ savininkas G.Pangonis. Jam šis skandalas sugrįš antru lazdos galu – manau, kad iš jo ta įmonę „išreideriuos“ tą įmonę atgal, kitiems savininkams. Manau, kad bus padaryta kaip su „Trasaliu“.
  • O kas buvo padaryta su „Trasaliu“?
  • Reikėjo staiga parašyti labai daug negražių atsiliepimų apie šią įmonę todėl, kad ją nuvaryti iki bankroto, kad žmonės nebevažiuotų į šį viešbutį. O dabar tvarkingai jį perima prezidentūros žmonės. Lygiai tas pats vyksta ir su „Grigeo“. Kaip čia nutiko, kad penketą metų klaipėdiečiams niekas nesirengė padėti, o dabar staiga visi pamatė, kad tikrai – marios dvokia. Tada rastas kaltininkas, jam paskelbtas boikotas, ir žiūrėk – po kiek laiko, kai įmonė jau bus prie bankroto ribos, bus galima ją perimti iš G.Pangonio.
  • Manai, kai tai reiderinė operacija?
  • Tai valstybinio lygio labai profesionaliai atliekamas turto perėmimas. Viskas daroma labai tvarkingai.
  • Tačiau šiuo atveju valstybė pagrįstai baudžia „Grigeo“?
  • Tie, kurie naudojasi šia situacija, naudojasi ir valstybės mechanizmu tam, kad sužlugdyti „Grigeo“, sumažinti jos finansinį pajėgumą priešintis tam, kad paskui galėtų ją perimti. Tai labai aukšto profesionalumo valstybinio reideriavimo schema. Ir pagal tokią schemą jau dirbama ne pirmus metus. Pirmą pamoką šie greideriai išmoko ir pasitvirtino su banku „Snoras“. Tokia schema, kaip buvo naudojama su „Snoru“, dabar pakankamai sėkmingai naudojama ir su kitomis įmonėmis, tik ta schema truputį keičiama.
  • Taip išeina, kad prezidento Nausėdos nepasitenkinimas susisiekimo ministru Narkevičiumi taip pat susijęs su tomis reiderių operacijomis?
  • Be abejo, kas dėl ministro Narkevičiaus, tai 100 proc. tai tiesa. Kadangi tas žmogus užkirto kelią kai kam pasisavinti labai vertingą nekilnojamąjį turtą („Lietuvos pašto“ nekilnojamąjį turtą didmiesčių centruose – aut. Pastaba), tai jis ir tapo labai negeras. Tai labai vertingas turtas, ir ten, kur jiems anksčiau lengvai pavykdavo praslysti,  atsirado kažkoks Narkevičius, ir tai sustabdė. Žinoma, tada jis pasidarė labai blogas.

 

 

  • O ką manai apie tai, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pripažino, kad mokėsi KGB mokykloje? Ir niekam tai neįdomu?
  • Kadangi ji jau nebe subjektas, kuriam gali kilti grėsmė dėl tokio prisipažinimo. Apkaltos D.Grybauskaitei Seimas jau nebesurengs. Tada akivaizdu, kad Liustracijos įstatymas Lietuvoje nebuvo įgyvendintas. Ir būtent todėl turime tokią šūdiną situaciją visame kame. Grįžtame prie to pačio – kol nepadaryta, kas priklauso, tol tvarkos čia nebus. Dabar aišku, kad tai yra pakankamai svarbu.
  • Šioje mozaikoje aišku, kodėl Nausėdai blogi ir Lenkų rinkimų akcija, kuri vieninteliai siūlosi paviešinti KGB-istus?
  • Būtent taip, ir todėl paraleliai stumiamos ir Nausėdos – Jauniškio pataisos apie „prevencinius pokalbius. Nes jeigu pradėsi daugiau kalbėti apie liustraciją, tai VSD tave išsikvies „prevencinio pokalbio“. Jeigu nesuprasi, gausi dar ir administracinį areštą tam, kad nešokinėtum, kur nereikia.
  • Tokiam kontekste labai prastai atrodo Gitanas Nausėda?
  • Apie Nausėdą su tavimi mažiausiai norėčiau kalbėti. Nereikėjo už jį balsuoti. Negi jūs nematėte, už ką balsavote? Viskas buvo aišku, ką mes gausime rezultate, jeigu už jį balsuosime. Nežinau, kam tai buvo neaišku? O dabar jį kritikuojate? Jam vienodai. Nausėda dabar vykdo savo misiją, ir jam viskas vienodai. O kai eini balsuoti, reikia suprasti, už ką balsuoji.

 

Facebook komentarai
Back To Top