skip to Main Content

D.Grybauskaitės komanda toliau plėšia „Snoro“ turtą ?

Aurimas Drižius

 

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas, kuris kaip premiją už rinkimų organizavimą gavo Lietuvos banko valdybos pirmininko postą, nepaliauja stebinti -Lietuvos bankas absoliučia tyla atsakė į skandalingai paaiškėjusius faktus, kaip toliau yra plėšiamas sužlugdyto banko „Snoras“ turtas.

Paaiškėjo, kad V.Vasiliausko paskirtas „Snoro“ banko administratorius Neil Cooper neseniai sugebėjo atlikti tokią sudėtingą ir visiškai neteisėtą operaciją – jis pardavė bankui priklausančią įmonę „Snoras media“ už 10 mln. Litų. Tiek buvo įvertintas trečdalis UAB „Lietuvos rytas“, kuri valdo to paties pavadinimo dienraštį ir televizijos kanalą, akcijų.

Tačiau fokusas tas, kad „Snoras media“ buvo paskolinęs 20 mln. litų tam pačiam UAB „Lietuvos rytui“, o Neil Cooper pasitvarkė taip – 10 mln. skolos dalį jis nurašė kaip beviltišką, o kitą 10 mln. litų skolą kapitalizavo ir pardavė verslininkui Benui Gudeliui jau švarią ir be skolų įmonę, kurios įstatinis kapitalas – 10 mln. Litų.

Bankas „Snoras“ paskolino UAB „Lietuvos rytas“ tuos 20 mln. litų dar 2009 m., nes kitaip šis žiniasklaidos milžinas būtų tiesiog bankrutavęs. Tai pripažino ir patys dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktoriai. Skolų kapitalizavimas gal ir nebūtų toks skandalingas, tačiau kokiu būdu Neil Cooper pavyko nurašyti 10 mln. litų žiniasklaidos milžino skolą kaip beviltišką.

Kadangi Neil Cooper bei jo atstovai, kaip ir Lietuvos bankas, ta tema neduoda jokių komentarų – neatrašo net į raštu pateiktus klausimus, belieka spėlioti, kas gi čia įvyko. Kaip galėjo Neil Cooper nurašyti banko „Snoras“ paskolintus „Lietuvos rytui“ 10 mln. Litų kaip beviltišką skolą? Ar tai reiškia, kad UAB „Lietuvos rytas“ yra nemoki ir bankrutavusi įmonė?

Mokesčių inspekcija taip apibrėžia, kas yra nemoki ir beviltiška skola – jeigu skolininkas yra miręs arba pripažintas mirusiu, arba jeigu skolininkas yra likviduotas arba bankrutavęs.

Šiuo atveju UAB „Lietuvos rytas“ yra veikianti įmonė, teismo nepripažinta bankrutavusia, todėl labai keista, kodėl 10 mln. Litų šios įmonės skola bankui „Snoras“ buvo nurašyta kaip beviltiška.

Banko „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vykdantysis direktorius Aras Petraukas atsakė į LL klausimus:

– Kaip galėjo Neil Cooper, parduodamas „Snoras media“, nurašyti pusę UAB „Lietuvos rytas“ skolos šiai įmonei? Skolos nurašomos tik bankrutavusioms įmonėms?

– Kaip tik šį dalyką dabar ir aiškinamės – turiu kelis susitikimus, po kurių daug kas paaiškės, kiek tame yra tiesos. Dabar mes turime informaciją, kad banko administratoriai nurašė 10 mln. litų „Lietuvos ryto“ skolų į nuostolius, ir tiek žinių. Tačiau kokiu pagrindu tai buvo padaryta – šią informaciją dar reikia patikrinti. Administratorius pripažįsta, kad tą skolą nurašė, viskas yra paskelbta oficialiai, tačiau man dar neaišku, ar tai kriminalas, ar ne.

– Įstatymai numato, kad skolos

nurašomos, kai skolininkai bankrutavę ir likviduoti, kodėl tai nebuvo padaryta šiuo atveju?

– Todėl aš ir sakau – reikia išsiaiškinti, kokiu pagrindu ta skola buvo nurašyta.

– Tačiau įstatymas numato, kad skolos nurašomos bankrutavusioms įmonėms? Ar tai reiškia, kad UAB „Lietuvos rytas“ yra bankrutavusi?

– Ten yra pridaryta visokių operacijų – pirktas kaip ir vienas produktas, o gautas kitas. Buvo padaryta tokia maklė, kurią mes norime išsiaiškinti iki galo, kad būtų aišku, ką toliau daryti. Todėl kol kas nieko negaliu pasakyti, kol viskas neaišku. Kol kas gaunu informaciją tik iš antrų lūpų. Geriau pačiam viską žinoti, ir tik tada kvalifikuotai aiškinti. Nes priešingu atveju nerimtai atrodau.

– O tai dėl „Snorui“ priklausančio dangoraižio Vilniaus centre -apie jį taip pat nėra jokių žinių?

– Ne.

– O kaip tie „Snoro“ indėlininkai – ar jie labai jaučiasi nuskriausti?

– Taip, tie žmonės jaučiasi labai nuskriausti, dauguma jų pensijinio amžiaus. Dabar mes labai stipriai „už-kūrėme“ bylas prieš banką. Labai daug ieškinių yra suformuota ir pateikta, tačiau problema ta, kad visi procesai vyksta labai lėtai.

Net fiziškai „Snoro“ indėlininkai neturi salės, kurioje galėtų organizuoti posėdžius. Tai bus ilga istorija, tuo labiau, kad „Snoro“ administratoriai laikosi tokios taktikos – viską, ką laimi indėlininkai, jie skundžia aukštesniam teismui.

Galiausiai skųs viską Aukščiausiam teismui, kad galėtų toliau taškyti „Snoro“ pinigus.

– O koks dabar yra Neil Cooper atlyginimas?

– Buvo apie 100 tūkst. Litų per mėnesį, dabar gal truputį sumažėjo, tačiau pats principas yra blogas – apmokėjimas vyksta ne pagal rezultatą. Jie taip įsivaizduoja savo darbą -„dirbu, dirbu, oi, nepasisekė, tačiau toliau dirbsiu, gal pasiseks“.

O laikas eina, atlyginimas mokamas. Ir tai gali tęstis dar dešimt metų. „Snoro“ banko administratoriaus atlyginimas buvo 100 tūkst. Litų, Ūkio banko – 30 tūkst.

Tačiau net ne tai svarbu. Svarbu tai, kad jis gali dirbti dar dešimt metų, ir be jokių rezultatų, tačiau vis tiek gaus tą

Benas Gudelis su žmona leidosi Į žiniasklaidos verslą – valdo net trečdalį „visų mūsų minčių“, kaip prisistato „Lietuvos rytas“

patį atlyginimą. Ir atlyginimą jam mokės tie patys jau vieną kartą nukentėję „Snoro“ indėlininkai.

– O kokia situacija su pačiais „Snoro“ akcininkais? Ar bankas jau buvo bankrutavęs, kai valstybė jį perėmė, ar valstybė jį pati „subankrotino“?

– Aš manau, kad banke buvo sudėtinga ir kompleksinė situacija. Faktas, kad bankas buvo nemokus, tačiau dar didelis klausimas, ar jo negalima buvo atgaivinti. O dėl kokių priežasčių bankas tapo nemokiu, ir ar tai iš tiesų buvo dėl nusikalstamų buvusių banko akcininkų veiksmų, ar dėl kitų priežasčių, sunku pasakyti. Manau, kad tų priežasčių buvo labai daug.

„Snoras“ ir FNTT skandalas -susiję

Beje, šeštadienį prieš „Snoro“ užgrobimą įvykusiame garsiajame pasitarime Generalinėje prokuratūroje, kuriame buvo svarstomas planas užgrobti „Snorą“, dalyvavo ne tik prokuratūros, VSD bei FNTT atstovai, tačiau ir Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Markevičius bei dar vienas Prezidentūros pareigūnas.

Tačiau šiame pasitarime FNTT, kurios specializacija yra ekonominiai nusikaltimai, vadovai pareiškė, kad pagrindo užgrobti „Snorą“ nėra, ir labai smarkiai suabejojo šios operacijos sėkme bei teisėtumu. LL šaltinių duomenimis, būtent todėl Prezidentė

D.Grybauskaitė ir pareikalavo, kad VRM ministras Palaitis atleistų FNTT vadovus. Priežastį tas sugalvojo jau minėtas VSD – G.Grina sukurpė „pažymą“, kad neva FNTT vadovai nepraėjo melo detektoriaus patikrinimo.

Seimo Antikorupcijos komisija turi įrodymų, kad būtent generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis ir išplepėjo valstybės paslaptį apie planuojamą „Snoro“ šturmą savo žmonai, ir pastaroji perdavė šią žinią „Lietuvos rytui“.

Bankininkai, sužinoję, kad rytoj valdžia organizuoja banko apiplėšimą, paspruko, ir puolė gelbėti banko turto. Beje, planą perimti „Snoro“ banką pasirašė būtent tas pats generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Rauliušaitis.

Antikorupcijos komisijai pateikta informacija leidžia daryti išvadą, kad žinias apie „Snorą“ dienraščiui „Lietuvos rytas“ nutekino generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis. Šią versiją kiek anksčiau jau kėlė ir žiniasklaida. Jos teigimu, FNTT vadovai operatyviai pradėjo tirti, kas iš tiesų nutekino informaciją.

Tuo metu Generalinė prokuratūra kiek įmanydama vengė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau kai FNTT informavo prezidentės patarėją nacionalinio saugumo klausimais J.Markevičių apie įtarimus dėl D.Raulušaičio, kurio žmonos giminaitė dirba „Lietuvos ryte“, žaibiškai buvo susidorota su V.Gailiumi ir V.Giržadu.

Gedvydas Vainauskas turėtų būti mažiau kritiškas valdžios atžvilgiu – jo Įmonės skolos „Snorui“ nurašytos kaip beviltiškos

Ši istorija pribaigs D.Grybauskaitės karjerą

Prezidentūroje sumanytas banko „Snoras“ sužlugdymas ir užgrobimas gali brangiai kainuoti Lietuvos Respublikai. Sustabdžius banko veiklą, D.Grybauskaitė pareiškė, kad prieš Lietuvos bankinį sektorių buvo planuojama ataka, kuri atremta, ir kad banką sužlugdė jo akcininkai.

Tačiau patikimi šaltiniai iš Seimo „Snoro“ sužlugdymo tyrimo komisijos tikina, kad „Snoras“ ir šiandien būtų veikęs, jeigu valstybė nebūtų jo užgrobusi. „Tas bankas visus 20 metų balansavo ant ribos, tačiau tai buvo įprasta, ir jis būtų veikęs dar šimtą metų, jeigu ne valstybės įsikišimas“, – dėsto LL šaltiniai.

Kita vertus, Lietuvoje buvo bandoma įgyvendinti Rusijoje įprastą turto užgrobimo scenarijų, kai banką šturmuoja kaukėti automatininkai, sučiumpa bankininkus, o Prezidentei paklusnūs teismai iš karto juos sodina į kalėjimą. Tačiau bankininkai paspruko, ir jeigu Didžiosios Britanijos teismas pripažins juos politiniais pabėgėliais, tai reikš D.Grybauskaitės politinės karjeros pabaigą. Dabar aiškėja, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai jau iš pat pradžių skeptiškai vertino galimybes pateikti kaltinimus „Snoro“ vadovams. Apie tai prasitarė ir buvęs FNTT vadovo pavaduotojas Vytautas Giržadas.

Jis buvo atleistas iš FNTT vadovo pareigų, to tiesiogiai pareikalavus kyšininku oficialiai įvardintam Vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui. Kaip žinia, FNTT paskutiniu metu dirbo itin gerai, darė patikrinimus liberalcentristus rėmusiose stambiose energetikos įmonėse, ir tai matyt nepatiko R.Palaičiui.

Dar prieš kelis metus Seimo komisija nustatė, kad „Rubicon group“ juodojoje buhalterijoje buvo įrašytas mokėjimas – 10 tūkst. litų kyšis tuometiniam Palangos merui Raimundui Palaičiui už tai, kad Palangos šilumos ūkis būtų išnuomotas dukterinei „Rubicon“ įmonei. Dabar oficialiai kyšininku įvardintas buvęs Vidaus reikalų ministras atleido FNTT vadovus, aiškiai leisdamas suprasti, kad komandą tokiam žingsniui gavo iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

„Šita istorija prasidėjo nuo tokio įdomaus pasitarimo, kuris įvyko lapkričio 14 d. Generalinėje prokuratūroje, aptariant ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą, kuri, aišku, susijusi su banku „Snoras“, – spaudos konferencijoje sakė V.Giržadas, – buvo aptariamos konkrečios prievartos priemonės ir pan.

„laisvas laikraštis“, 2013 m. spalio 26 d.

 

Sanitarinę pauzę baigiu – tęsiam darbą

 27

 

Paskelbta: 2016-05-31 19:37 Autorius: Šarūnas Puidokas, „ekspertai.eu“ Visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas
Š. Puidokas. Nuotr. E.eu

Š. Puidokas. Nuotr. E.eu

Štai aš ir vėl atskridau – sanitarinėekspertai.eu pauzė baigėsi. Ji buvo reikalinga tam, kam ir yra reikalingos sanitarinės pauzės. Anksčiau, pamenu, tarybiniais laikais būdavo sanitarinės valandos ar dienos, o aš nusprendžiau pirmą kartą išbandyti savo sukurtą sanitarinę pauzę. Manau, kad man tai visai gerai pavyko, bet nenorėčiau dabar plačiau apie tai kalbėti.

Per tą pauzę kai ką apmąsčiau, pagalvojau, pasidėliojau ir darbą tęsiam toliau, tikrai, tegu įvairaus plauko negeri žmonės, valstybės pardavėjai nesitiki ramybės.

Taip pat per šią sanitarinę pauzę svarsčiau, ar leisti šiuo metu Seimo nario pareigas einančiam Audriui Nakui balotiruotis į 2016 metų Seimą. Artimiausiu metu paskelbsiu savo sprendimą.

Dar į vieną dalyką noriu atkreipti dėmesį, tiksliau į netikslumą, apie kurį šiandien ryte užsiminė Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. Vyriausybės vadovas pasakė, kad korupcijos skandalai, šiuo metu krečiantys Lietuvą, tėra pavieniai atvejai.

Bet man čia išlindo vienas klausimas – argi vienu metu krečiamos Darbo, Tvarkos ir teisingumo, bei Liberalų partijos tėra pavieniai atvejai, nejau tai neliečia visos politinės sistemos?

Tai ko dar trūksta, gal kad Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga būtų sučiupta kyšius kokiuose nors pakuotėse imanti? Tai kokie čia, premjere, pavieniai atvejai, jei vienu metu krečiamos net trys parlamentinės partijos? Ir ne šiaip partijų šešiukės savivaldybės lygio tampomos, o patys jų vadovai ar šalia tų vadovų esantys asmenys?

O jei dar prisiminus, kad pačios patriotiškiausios partijos lyderio šeimos verslas labai nejaukiai minimas Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose, tai jau išeitų, kad čia visai ne pavieniai, o atvirkščiai – ne pavieniai atvejai, ir visa ta politinė sistema tabaluojasi kaip nežinau kas vėjuotą dieną.

Bet nesikabinėkim prie premjero žodžių, yra ir svarbesnių dalykų.

Taigi sanitarinę pauzę baigiu – tęsiam darbą.

Noriu informuoti, kad kad sanitarinė pauzė man buvo reikalinga ir tam, jog paruoščiau pranešimą ir šiandien kreipiausi į visus Seimo Antikorupcijos komisijos narius, kad jie pradėtų tyrimą dėl aferos, kurios metu buvo apmulkinta dalis banko Snoras kreditorių bei labai keistai šiuo atveju pasielgė STT, kuri nepradėjo tyrimo.

Apie visą tai galite, kam įdomu, susipažinti mano rašte, kurį, kaip man kartais įprasta, viešinu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS NARIAMS

Vitalijui Gailiui, Edmundui Jonylai, Arvydui Anušauskui, Virginijai Baltraitienei, Agnei Bilotaitei, Broniui Bradauskui, Rimantui Jonui Dagiui, Arūnui Dudėnui,
Kęstui Komskiui, Jonui Kondrotui, Vandai Kravčionok, Audriui Nakui, Antanui Nesteckiui, Artūrui Paulauskui, Jurgiui Razmai, Ričardui Sargūnui, Eduardui Šablinskui, Valdui Vasiliauskui

PAREIŠKIMAS

Dėl galimai nesąžiningo UAB „SNORAS MEDIA“ akcijų pardavimo

2016-05-30
Vilnius

VšĮ „Ekspertai.eu“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. pateikė BAB banko „Snoras“ bankroto administratoriui N. Kuperiui pasiūlymą dėl UAB „SNORAS MEDIA“ akcijų įgijimo. 2013 m. rugpjūčio 28 d. VšĮ „Ekspertai.eu“ pranešime prašė bankroto administratoriaus informuoti apie BAB „Snoras“ kreditorių susirinkimo posėdį, kuriame turėtų būti sprendžiamas UAB „SNORAS MEDIA“ akcijų pardavimas.

Bankroto administratorius N. Kuperis pardavinėjo akcijas įmonės, kurios įstatinis kapitalas – 100 tūkst. litų, kuri valdė 34 proc. UAB „Lietuvos rytas“ akcijų ir turėjo gavusi iš banko „Snoras“ 20 mln. litų beprocentę paskolą, už kurią pirko UAB „Lietuvos rytas“ akcijas ir kurią turėjo grąžinti 2014 m. gegužės mėnesį.

Už UAB „SNORAS MEDIA“ mūsų įmonė pateikė pasiūlymą – 1 mln. eurų sumokėti iš karto ir grąžinti 20 mln. litų skolą bankrutuojančiam bankui iki anksčiau nustatyto termino, t. y. iš viso bankui būtų sumokėta 23,5 mln. litų.

Tačiau bankroto administratorius ėmėsi keistų veiksmų – nutylėjo apie BAB „Snoras“ kreditorių susirinkimo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas UAB „SNORAS MEDIA“ akcijų pardavimas, o spalio pradžioje padidino UAB „Snoras Media“ įstatinį kapitalą – nuo 10 mln. litų iki 10,1 mln. litų, o spalio 11 d. skubiai ir tyliai pardavė UAB „SNORAS MEDIA“ akcijas B. Gudeliui už 10 mln. litų.

Tokiu būdu B. Gudelis (akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta su B. Gudeliui priklausančia UAB „BIG group“, antrine UAB „Fragrances International“ įmone) įsigijo visiškai „švarią“ įmonę, neturinčią skolų bankrutuojančiam bankui, nes pusė suteiktos neprocentinės paskolos, tai yra 10 mln. litų, buvo kapitalizuota, o likusios skolos – nurašytos į blogų paskolų eilutę.

Net ne finansų specialistui suprantama, kad tai, ką įsigijo B. Gudelis, akivaizdžiai skiriasi nuo to, kas buvo pardavinėjama pagal pirminę oficialią parduodamos įmonės finansinę-turtinę būklę: buvo pardavinėta didelės skolos slegiama mažos vertės įmonėlė, o B. Gudelis nusipirko daugiau nei 10 milijonų litų vertės įmonę be jokių skolų.

Pažymėtina, kad įmonėms, kurios teikė priminius pasiūlymus akcijų pirkimui, nebuvo pranešta apie pasikeitimus parduodamos įmonės finansinėje būsenoje, bet ir tokiu atveju jų pasiūlymai buvo finansiškai naudingesni, nei UAB „SNORAS MEDIA“ akcijas pardavus B. Gudelio įmonei.

„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis dėl finansine logika sunkiai paaiškinamų priežasčių nurašė milžinišką UAB „SNORAS MEDIA“ skolą, nors galimybės atgauti šiuos pinigus buvo visiškai realios. Bent jau VšĮ „Ekspertai.eu“ pasiūlymas reikštų visišką įmonės paskolos bankrutuojančiam bankui grąžinimą, o tai reiškia, kad BAB „Snoras“ kreditoriui galėtų gauti papildomai 10 mln. litų bei 1 mln. eurų.

Rezultatas: B. Gudeliui pateiktas pirkinys už gana nedidelę kainą – 10 milijonų litų, o „Snoro“ kreditoriai patyrė mažiausiai 10 milijonų litų nuostolį.

Kadangi įmonei nebereikės grąžinti 10 mln. litų paskolos, šie pinigai priskirtini grynajam įmonės pelnui (paskola gauta realiai, o grąžinti jos nebereikia). Dėl kapitalizavimo procedūros padidėjo UAB „SNORAS MEDIA“ kapitalas – jis sudaro 10 100 000 Lt. Taigi UAB „SNORAS MEDIA“ nuosavo kapitalo dydis – 20 100 000 Lt (suma koreguotina, atsižvelgiant į 2013 metais vykdytos veiklos sąnaudas). Reikia nepamiršti, kad jai dar priklauso ir 34 procentai UAB „Lietuvos rytas“ akcijų.

Tai atsispindi ir oficialiuose Registrų centro duomenyse.

Įmonės duomenys buvo tokie puikūs, kad UAB „SNORAS MEDIA“ pirkėjui net nebūtų reikalingi nuosavi pinigai jos akcijoms įsigyti: turint preliminarius pirkimo ir pardavimo dokumentus, bet koks bankas finansuotų 10 mln. Lt dydžio paskolą UAB „SNORAS MEDIA“ akcijoms pirkti.

UAB „SNORAS MEDIA“ taip pat pateikė savo veiklos metinį balansą už 2012 metus, kuriuo remiantis 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Lietuvos rytas“ turėjo apie 26 mln. litų nepaskirstyto pelno. Taigi UAB „SNORAS MEDIA“ priklausytų apie 8,8 mln. litų. Be to, UAB „Lietuvos rytas“ priklauso 100 procentų UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvės akcijų. Šios įmonės finansiniai duomenys rodo, kad ji veikia pelningai – per 2012 metus deklaravo daugiau nei 6 mln. litų pelno, taip pat turėjo daugiau nei 12 mln. litų nepaskirstyto pelno. B. Gudelio sumokėti 10 mln. litų už įsigytas įmonės akcijas jų pirkimo-pardavimo momentu tuoj pat jam grįžo aukščiau paminėtu nepaskirstyto pelno pavidalu dvigubai padidėję.

Tad kyla klausimas, kokiu pagrindu banko „Snoro“ bankroto administratorius nusprendė, kad 10 mln. litų dydžio paskola yra beviltiška ir nurašytina, net nepabandžius jos atgauti, kai galimybės sugrąžinti šią nemenką sumą buvo visiškai realios? Tuo labiau, kad paskolos grąžinimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, potencialių pirkėjų pasiūlymai suteikė galimybę atgauti visą paskolos sumą, o aukščiau paminėtas nepaskirstytas pelnas, kurio vertė beveik 20 mln. litų, didino parduodamos įmonės akcijų vertę beveik iki 30 mln. litų.

Atsižvelgiant į UAB „Lietuvos rytas“ grupės 7 EV/EBITDA (bendrovės vertės ir pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją santykis), minimali kaina, kurią galėjo gauti „Snoro“ bankroto administratorius yra 20 mln. litų. O esant konkurencijai dėl šito pirkinio ir turint strategiją, kaip padidinti grupės pelną, už paketą galėjo būti sumokėta ir 30 mln. litų – tai 9EV/EBITDA daugiklis.

Todėl būtinas nuoseklus ir išsamus tyrimas ir išvados dėl aukščiau paminėtų faktų. Svarbu neapsiriboti atskirų faktų vertinimu, bet įžvelgti galimai nusikalstamą korupcinį veikimą, darantį žalą valstybės interesams, tai yra Lietuvos piliečiams, tarp jų ir BAB „Snoras“ kreditoriams.

Todėl kreipiuos į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcinės komisijos narius dėl tyrimo atlikimo.

Pagarbiai,
VšĮ „Ekspertai.eu“ steigėjas
Šarūnas Puidokas

Keli susiję:

Nėra teisinga, kai milijonierių labui nurašomos milijoninės skolos

STT atviru tekstu sako, kad jai neįdomūs kvaili „Snoro“ kreditoriai

„Snoro“ kreditoriai – skaitykite, žiūrėkite ir žinokite savo vietą

Facebook komentarai
Back To Top