skip to Main Content

D.Grybauskaitei po Seimo rinkimų nusimato apkalta ir kalėjimas (Pildomas)

Aurimas Drižius

Taip mano buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas, atsakingas už kovą su pareigūnų korupcija, Aurelijus Beržinis. Po to, kai jis demaskavo dabartinio Vilniaus apygardos teismo teisėjo, buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino nusikaltimus,  Kauno prokuratūros vadovai pasamdė tris plėšikus, kad susidorotų su  A. Beržiniu. Plėšikai užpuolė A.Beržinį Kauno centre viduryje dienos, tačiau A.Beržinis, būdamas treniruotas žmogus, pasipriešino, ir vieną užpuoliką sulaikė, du pabėgo. Kas įvyko toliau? Nors buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, Kauno policija plėšiką paleido, net nenustačiusi jo tapatybės, nenufotografavusi, nepaėmusi pirštų antspaudų. Vėliau Kauno policija, apylinkės ir apygardos prokuratūros bei teismai 16 metų vilkino šio nusikaltimo tyrimą. Kodėl 16 metų? Nes pirma turėjo sueiti senatis plėšimo nusikaltimui, o paskui – senatis šį nusikaltimą nuslėpusiems policininkams ir prokurorams nuteisti. Nes pradėjus vynioti kamuolį, galėjo išaiškėti, kas užsakė šį nusikaltimą – tie patys prokuratūros ir STT vadovai, kurie nieku gyvu negalėjo to leisti.

Pats A.Beržinis mano, kad jo užpuolikai galėjo būti prokuratūros pasamdyti banditai už tai, kad prieš tai A.Beržinis demaskavo vieną jų sėbrą, buvusi gen. prokurorą A. Valantiną, sąmoningai nuslėpusį vieną nužudymą. Mat Jonavos  rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas girtas  suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos (šis nusikaltimas niekaip nesutrukdė V.Čižausko karjerai – jis ir toliau vadovauja Jonavos priešgaisrinei tarnybai – aut. pastaba), o jo pavaldiniai suklastojo dokumentus, kad neįkliūtų jų viršininkas. Galiausiai visą šį nusikaltimą pridengė tuometis Jonavos prokuratūros vadovas, tas pats A.Valantinas.

Dirbdamas VSD, A.Beržinis atskleidė šį nusikaltimą, ir demaskavo A.Valantiną, kuris žinojo, kad žmogų suvažinėjo V.Čižauskas, tačiau sąmoningai jį slėpė. 

 A.Beržinis išsiaiškino, kad Jonavos kelių patrulis ėmė vytis savo viršininkų „Volgą“, o pastaroji, važiuodama dideliu greičiu, sugebėjo partrenkti per gatvę einantį jonavietį dviejų vaikų tėvą Riabjovą, ir mirtinai jį sužalojo. Tačiau V. Čižauskas, net ir užmušęs žmogų, paliko jį merdėti ant kelio, ir kartu su visais Jonavos policijos vadovais nuskriejo tolyn. Policijos patrulis juos toliau persekiojo, tačiau galingesnė „Volga“ nuo policininkų atitrūko, ir vienoje sankryžoje „Volga“ išmetė „desantą“ – visus jau minėtus girtus pareigūnus. Prie vairo liko vienas V. Čižauskas, kurį prisivijo policijos patrulis. Kelių policininkai nustebo, kai pamatė, kad prie „Volgos“ vairo – jų viršininkas V. Čižauskas. Pastarasis iš karto pasakė savo pavaldiniams, kad jis viską sutvarkys, ir pareikalavo, kad patruliai paliudytų, kad jie nieko nematė.

Kitą dieną policijos raportuose atsirado panešimai, kad jie vijosi „Volgą“, tačiau jos nepagavo, o į policiją prisistatė ir pats V. Čižauskas kartu su savo draugu – Jonavos kriminalinės policijos komisaru Alfredu Ostreika. V. Čižauskas parašė pareiškimą, kad vakar kažkas pavogė jo „Volgą“, o komisaras A. Ostreika paliudijo, kad po vagystės pas jį atėjo pats V.Čižauskas ir pranešė apie vagystę – taip neva garantuodamas V. Čižausko alibi, kad jis nusikaltimo naktį pats nevairavo savo „Volgos“. Policijos patruliai parašė žinomai melagingus raportus, kad jie vijosi nusikaltėlį, tačiau šis pabėgo.

„A. Valantinas žinojo visas šio nusikaltimo detales, – LL sakė A.Beržinis, – kai aš nuėjau pas jį į kabinetą, ir pradėjau klausinėti, kodėl iki šiol nenustatytas kaltinamasis, A .Valantinas pradėjo maivytis – atsieit, žinote, tokia situacija, nėra įtariamųjų ir sunku jį rasti. Jis buvo toks įsijautęs pasakodamas, kad labai nustebo, kai paklausiau, ar prokuratūra tiria tik tokią versiją? Mat aš dar prieš tai buvau pasiskaitęs policijos žiniaraštį apie autoįvykius. Apie minėtą autoavariją buvo parašyta, kad „girtas vyriškis ėjo viduriu gatvės, šlitinėjo ir buvo parblokštas „Volgos“. Paklausiau, kas įrašė tą pranešimą ir kas matė, kad auka ėjo neblaivi viduriu gatvės. Pareikalavau, kad prokuratūra iškviestų tą policininką, kuris padarė tą įrašą – juk kaip policininkai galėjo žinoti, kad tas parblokštas vyriškis ėjo viduriu gatvės – juk tai galėjo žinoti tik „Volgos“ vairuotojas. Kai uždaviau šį klausimą, A. Valantinas labai pasimetė – „tiksliai sako, mes nepagalvojome, kas įrašė tokias detales?“.

 Vėliau teisme vienas policininkas prisipažino, kad „visas komisariatas žinojo, kad tą žmogų suvažinėjo V. Čižauskas“, tačiau tylėjo ir šios bylos „tyrimą“ kontroliavusiam Jonavos apylinkės vyr. prokurorui A.Valantinui surasti žudiką buvo neišsprendžiamas galvosūkis. Tik kai po mėnesio nuo žmogžudystės į šį tyrimą įsijungė VSD darbuotojas Aurelijus Beržinis, A. Valantinas „skilo“. „Jis žinojo visas šio nusikaltimo detales, – LL sakė A. Beržinis, – tačiau pradžioje maivėsi, kad neva nėra įtariamųjų ir sunku juos rasti. Tačiau man buvo aišku, kad jis dengia šį nusikaltimą“.

 

Įdomi ir A.Valantino reakcija, kai jis buvo demaskuotas : „vajėzau, rajone nebus kam dirbti“.

Keršydami už savo sėbrą, prokurorai fabrikavo A.Beržiniui įvairias bylas, pagal melagingus skundus kankino jį kalėjime, kol galiausiai pasamdė banditus. 

Vieną jų A.Beržinis pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą, iš kurio plėšikas buvo paleistas, net nenustačius jo tapatybės. Vėliau visų lygių prokuratūros ir teismai savo sprendimais įtvirtino faktą, kad tai, kad nusikaltėlis buvo paleistas, nenustačius jo asmenybės, nepadarius jo nuotraukos, nepaėmus pirštų antspaudų, nėra veika, turinti nusikaltimo požymių.  

Aurelijus Beržinis ir LL redaktorius Aurimas Drižius

Apie šios istorijos tęsinį papasakojo pats A.Beržinis:

Kaip baigėsi istorija su plėšiku, paleistu prokurorų?

– Po to, kai aš kreipiausi į prokurorus Valkavičių ir Radišauską dėl to, kad policija paleido plėšiką, nenustačius jo asmenybės, tai pastarieji atsisakė pradėti tyrimą, nes policijos ir prokuratūros veikloje nerado veikos, „turinčios“ nusikaltimo požymių. Kai generalinis prokuroras Radišauskas atsisakė pradėti tyrimą, parašiau skundą, kad jam būtų keliama byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Šį skundą prokuroras Mikelionis atsisakė nagrinėti, nes mano skundas neva yra „įžeidžiamo pobūdžio“. Valkavičius ir Radišauskas mano skundus išnagrinėjo, o Mikelionis nusprendė, kad tas skundas įžeidžiantis, todėl atsisakė. Jis jaučia, kad jeigu mano skundą atmes, tai aš skųsiu jau Mikelionį. Kai jis atsisakė nagrinėti mano skundą, paprašiau Generalinės prokuratūros kelti jam bylą, nes jis dengia visą šią gaują.  Kaip jis gali įsižeisti, jeigu pateikiu nuogus faktus, ir juos tereikia įvertinti. Po to, kai šie faktai bus ištirti, bus galima spręsti, ar aš prokurorus įžeidžiau, ar ne. Ir ar reikia kelti bylą prokurorams už organizuotų nusikaltėlių teismuose ir prokuratūroje  dengimą. Atsisakydamas nagrinėti skundą, prokuroras bėga nuo sprendimo ir neatlieka savo pareigų. Kokia čia prokuratūra, jeigu ji bėga nuo problemų sprendimo? Prokuroras turi ištirti faktus, ir juos įvertinti, ir priimti procesinį dokumentą – pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. Ir tik po to spręsti, ar aš jį įžeidžiau. Tada padaviau skundą kitam prokurorui dėl Mikelionio veiksmų – tegul jie visi įsižeidžia, kol ateis eilė pasirašyti Raulušaičiui. Iš jo atsakymo dar negavau. Be to, Kauno apygardos prokuratūros vadovo Valkavičiaus sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą apskundžiau Kauno apylinkės teismui. Šio teismo teisėjas, gerai žinomas kriminalinis nusikaltėlis ir recidyvistas Paštuolis atsisakė priimti mano skundą, neva dėl to, kad mano skundas atsiųstas faksu. Nors iki tol Kauno apylinkės teismas dokumentus priimdavo ir faksu, ir problemų nedarė. Žodžiu, Paštuolis atsisakė nagrinėti mano skundą dėl jo pateikimo formos.  Mano skundą Kauno apylinkės teismas man gražino, net nepaprašė atsiųsti skundo originalo. Nors anksčiau dėl to teismas nesuko galvos, ir net neprašė originalo skundo, nes jau buvo gavę kopijas faksu. Teisėjai gali skundą priimti, gali jo nepriimti, ir visą tai daro remdamiesi įstatymu. Kai skundo nenori nagrinėti, tada parašo, kad faksu atsiųstas skundas negerai, duok originalą. Kai paduodi originalą, teismas vėl klastoja savo nutartį, ir parašo, kad skundas nėra pasirašytas. Nors nuvežiau skundą, pridaviau jį į raštinę, ir užregistravau, sekretorė uždėjo antspaudus, kad gavo. Ji nebūtų priėmusi skundo, jeigu jis nebūtų pasirašytas, arba būtų pateiktas be priedų. Skundas buvo pasirašytas, tačiau man teisėja Indrė Averkienė parašė, kad nėra mano parašo.

Bet juk tai – teisėjos padarytas dokumento klastojimas?

– Taip. tada aš antrą kartą nuvežiau tuos visus dokumentus pakartotinai. O kodėl jie taip elgiasi? Gauja supranta, kad visi šie fokusai išeis už Lietuvos ribų, ir bus nagrinėjami užsienyje. Todėl jie daro viską, kad tų bylų nagrinėjimas neišeitų už Lietuvos ribų. Nes po to, kai skundas bus išnagrinėtas Kauno apygardos teisme, aš galėsiu skųstis užsienyje, Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetui ir Europos žmogaus teisių teismui. galėsiu jiems skųstis, ir parodyti, kokius  fokusus išdarinėja Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Todėl šios gaujos taktika yra padaryti taip, kad visa ši skundų karuselė suktųsi Lietuvos viduje, neišeitų į užsienį. Todėl reikia praeiti visas Lietuvos instancijas, ir tik tada galėsi skųstis užsienyje. Nes ten pasakys – neišnaudojai visų galimybių skųstis Lietuvoje. Todėl jie ir siekia, kad tas klausimas neišeitų už Lietuvos ribų, ir būtų čia nuolat atidėliojamas – tai neva skundas pateiktas faksu, tai neva reikia originalo, tai neva nepasirašytas skundas. Visos tos nesąmonės daromos, kad vilkinti laiką, ir stengtis, kad neturėtum pagrindo skųstis užsienyje. Ir tokios kvailystės daromos tik vilkinant laiką – tą mano prašymą teismai „nagrinėja“ jau metus laiko ir daro visokius absurdus – tai neva aš įžeidžiau prokurorą, tai neva pateikiau faksu, tai neva nepasirašiau skundo. Tai ir veikia sistema – nėra čia jokios teisės, ir jokio teisingumo negali būti iš principo. Čia dirba verslininkai, kurių vienintelis tikslas – išmušinėti pinigus, ir stengtis, kad visi turėtų darbo – STT, policija, advokatai, teismai, prokuratūros.

O kas vyksta su generaliniu prokuroru – po to, kai Seimas du kartus atmetė „kišeninius“ D.Grybauskaitės kandidatus, Kaišiadorių teismo pirmininkė neva pareiškė, kad jai siūlyta „išsipirkti“ šį postą?

– Šioje konkrečioje situacijoje neturiu informacijos, tačiau savo knygoje  (A.Beržinis baigia rašyti knygą apie lietuvišką „teisėsaugą“ – aut. pastaba) aprašysiu ne vieną atvejį, kaip yra pardavinėjamos pareigos, ir kiek jos kainuoja. Papasakosiu, kiek reikia mokėti nacionalinei teismų administracijai, kad patektum į teisėjų sąrašus, ir gautum šias pareigas. Anksčiau reikėjo mokėti, net norint dirbti advokatu. Papasakosiu, kaip veikia visa ši sistema, ir kokie advokatai yra geri, kokie – blogi. Geri advokatai – tie, kurie paima ir perduoda teisėjams kyšius. Tačiau dabar net advokatai to nedaro, nes bijo pakliūti į spąstus, kuriuos gali paspęsti priešiška grupuotė ar kokia STT. Tada neša per tarpininkus, kurie iš to uždirba. O STT renka informaciją, ir paskui šantažuoja teisėjus. Kai žino, kokią bylą jis nagrinėjo, kas nunešė pinigus ir kiek ir už ką. Tada STT gali spausti teisėją, nes žino, kad jis paėmė kyšį, ir tada savo bylose jam tiesiai šviesiai pasako, kaip tą bylą išnagrinėti, arba mes „tave sudeginsim“.  Nors ta schema primityvi, tačiau ji gerai veikia. O kas galėjo siūlyti išsipirkti generalinio prokuroro postą, tai nežinau, nes tai paprastai vyksta šios gaujos viduje – ten aptariamos sąlygos ir kainos. O kai klausimas eina į aukščiausiąjį lygį, į Seimą, tai ten ta gauja jau nelabai gali įtakoti, ten klausimus sprendžia įstatymų leidėjai, kurie pardavinėja įstatymus. 

O kodėl Grybauskaitė užsipuolė Julių Sabatauską, kuris yra tos pačios grupuotės dalyvis, ir jai nepavojingas?

– J.Sabatauską pasiūlė generaliniu prokuroru, o kai kam labai nereikia, kad jis juo taptų. Nors, aišku, J. Sabatauskas generalinio prokuroro poste būtų tuščia vieta, tačiau vis tiek – prokuratūroje pasibaigtų verslas iš bylų darymo. J.Sabatauskas nebūtų prokuroras – verslininkas, o reikalautų, kad būtų paisoma įstatymo. Todėl jis ir nereikalingas šiame poste. Todėl ir reikia mesti šešėlį ant jo, aptaškyti purvais. Tai signalas Sabatauskui – jeigu tu čia dar toliau spyriosies, mes tau dar pridėsim. Todėl Sabatauskui ir praėjo noras būti generaliniu prokuroru, ir praėjo jam noras aiškintis, kas jį apšmeižė. Juk jeigu pradėjus tyrimą, kad tą purvą paskleidė, pradės klabėti liudininkai. o paskui tie upeliukai subėgs į upę.

– O ką dabar siūlys Grybauskaitę generaliniu prokuroru?

– Aišku, kad prezidentė siūlys kišeninį prokurorą, o Seimas tokio nepraleis. Todėl Grybauskaitė gali laukti iki sekančių rinkimų, o tie rinkimai jai gali būti labai nepalankūs, nors ji ir mano, kad bus priešingai. Grybauskaitė daro viską, kad Seimo rinkimus laimėtų konservatoriai, todėl šmeižia Sabatauską ir kompromituoja socdemus. Tai daro atvirai,  be jokių paslėptų žaidimų. Tačiau aš manau, kad gali gautis priešingai. Kas bus generalinis prokuroras, bus numanoma jau prieš rinkimus, paskelbus apklausų duomenis. O prognozės tokios, kurios labai nepalankios Europos Sąjungai, ir neaišku, kaip baigsis ši pabėgėlių krizė, ir kaip ji įtakos rinkimus. Tačiau akivaizdu, kad rinkimus Lenkijoje laimėjo radikalios partijos, o rusai su JAV jau susitarė. O Lietuvoje – jeigu žmonėms patinka taip gyventi, kaip jie gyvena, tegul balsuoja ir toliau taip pat – tada kitas Seimas bus palankus Grybauskaitei ir jos kišeniniam prokurorui. Toks socialdemokratų ir konservatorių žaidimas – keistis valdžia kas keturi metai, nes žmonės pamirš prieš tai buvusių aferas – labai gerai veikia Lietuvoje jau 25 metus. Žmonės tas valdžios šunybes labai greitai pamiršta, o po rinkimų ateina kiti, pamiršti veikėjai. O jeigu žmonėms tai jau atsibodo, ir jeigu jie nori matyti Lietuvą nepriklausomą ir savarankišką šalį, tai rinkimai gali atnešti daug netikėtumų.

O pačiai Grybauskaitei kuo gresia nauji rinkimai?

– Šioje vietoje tik reikia, kad naujas Seimas paskirtų gerą generalinį prokurorą. Jeigu toks atsiras, tai Grybauskaitei iš karto nusimato apkalta, ir garantuotas kalėjimas.

Už ką, už kokius darbus Lietuvai?

– Kad ir už aferą, pavadinta „Independence“. Nors ir nežinau visų šios aferos niuansų, tačiau manau, kad už jos stovi didžiuliai pinigai ir tarptautinė mafija. Būtent už šią aferą ir nuopelnus tarptautinei mafijai D.Grybauskaitė ir važiuoja į Davosą, ir ten pasakoja pasakas apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Šioje aferoje eina milijardai, ir būtent todėl tarptautinė mafija joje ir žaidžia. O dėl Grybauskaitės – jos likimas jau nulemtas, politikoje ji jau savo juodą darbą padarė, pinigus pasiėmė. O kad čia prasukta buvo milijardai, tai akivaizdu. Arba dėl „Snoro“ – atimtas visas verslas ir turtas. Kas keisčiausia, kad tai daryta su Rusijos pritarimu – „Snoro“ banko turtas panaudotas Grybauskaitės rinkimų kampanijai. Yra žmonės, kurie matė dokumentus, patvirtinančius, kad „Snoro“ pinigai buvo panaudoti Grybauskaitės rinkimų kampanijai. Jeigu lietuviams dar neatsibodo gyventi tokiame bardake, tai gerai, tegul gyvena, tik neaišku, kaip ilgai.

ir būtent visa ši afera daroma per „ofšorą“ – tai buvo Lietuvos pusės pageidavimas?

– O kam atiduota „Mažeikių afta“ – lygiai tam pačia „ofšorui“, kad nebūtų galima rasti galų. Tai kas tada tie konservatoriai ir ta Grybauskaitė? Kas jie buvo praeityje, ir kas už jų stovi? Kas ta Lietuvą žlugdo ir jos ekonomiką laidoja? Kas suinteresuoti, kad Lietuva būtų priklausoma ir sėdėtų su ubago lazda? Lietuva reikalinga Rusijai tik dėl jos geografinės padėties ir teritorijos Rusijos atžvilgiu. Jeigu dar vienas milijonas gyventojų išvažiuotų, tai čia jau nieko neliktų, ir būtų galima lengvai šią teritoriją užimti, be jokių karų ar bombų.

O „Drąsos kelias“ turi kažkokių šansų rinkimuose?

– O ką mes darysime? Mes tai ir padarysime- jeigu taip tik sėdėsim, ir programas rašysime, tai žmonių tuo nepatrauksim. Žmonėms reikia idėjų ir klausimo – kokia čia STT ir prokuratūra, jeigu jie taip dirba? Jeigu socdemams ir konservatoriams tai tinka, tai mums ne, mes galima pasiūlyti alternatyvą. Ir jeigu žmonės už mus balsuos, tai visi tie veikėjai iš prokuratūros ir bus įvertinti, ar jie atliko savo pareigą, ar ne. O jeigu jau jie tiek susikompromitavę, kad yra beveik mafijinė struktūra, tai gausit pagal nuopelnus. Nors kokia ten mafija – tai tik eiliniai banditėliai, tie prokurorai.

Manai, kad koks Raulušaitis greitai „skiltų“ ir papasakotų apie savo nusikaltimus?

– Skirčiau bent valandą savo laiko jam patardyti, ir patikėk, Raulušaičio fokusai greitai baigtųsi. Ir visokių valkavičių, mikelionių, ir pan. Žmonės galvoja, kad va teisėsauga dirba, ir kas bus, kai jos nebeliks. Kaip čia gali būti, kad gali nelikti tos vadinamos „teisėsaugos“. Žmonės nesupranta, kad tos teisėsaugos čia niekada nebuvo, ir niekas čia nevykdė teisingumo. Prie sovietų tie veikėjai dirbo autoritariniam režimui, o Lietuvai tapus nepriklausomai, tie veikėjai staiga ėmė kurti „teisinę valstybę“. Tai anekdotas.

Tačiau visi tie raulušaičiai ir valkavičiai – palyginti jauni bernai, jiems apie 40 metų,  nedirbę prie sovietų, o dirba kaip prie sovietų ?

– Palauk, palauk, o kas dirbo teisėsaugoje, kai jie atėjo dirbti?

Paulauskas ir co.

– O kaip tu galvoji, ar tie raulušaičiai būtų išsilaikę teisėsaugoje, jeigu jie nebūtų prisijungę prie gaujos? Nes, nes jiems labai greitai pasiūloma – arba gauni pinigus iš šono už tai, kad darai tai, kas tau liepta, ir nieko nematai. Arba eini lauk, ir mes tau dar gyvenimą sugadinsime už tai, kad nestojai į gaują. Tai va tokie raulušaičiai ir išsilaikė tokioje sistemoje, nes žinojo, kaip reikia elgtis. Tai tikra mafijinė struktūra, kur visi dirba vienas kitam. Tik kai aukščiau nepasidalinama pinigais, tai išmeta vieną kitą atpirkimo ožį. Tokiu principu dirba visa „teisėsauga“. O tie jauni bernai jau praėję mokyklą, ir jeigu jie būtų nukrypę nuo bendro prokuratūros, kaip verslo organizacijos, kurso, tai jie jau senai ten nebedirbtų. Tas pats ir su teisėjais – ateina dirbti jauni teisėjai, ir jau sugadinti. Nes jiems duoda penkis metus dirbti, ir stebi – ar tu imi kyšius, ir jeigu nusprendžia, kad esi savas žmogus, tai prezidentė pratęsia įgaliojimus toliau dirbti. O jeigu ne – tai suranda priežastį tavimi atsikratyti – pvz., teismo salėje ką nors ne taip pasakei, arba sumažinai kam nors baudą. Juk visas šis teisėjų sluoksnis yra parazitinis, kuris valstybei neduoda jokios naudos, tik vykdo funkciją skaldyk ir valdyk. Lietuvoje tai daroma labai grubiai.

O kodėl iš Skvernelio dabar dairomas politikas, nors jo darbą iliustruoja policijos darbas – Radviliškyje banditai policininkų uniformomis areštinėje nukankino nekaltą žmogų, reikalaudami prisipažinimo. Vilniuje patruliai iš kalašnikovo peršauna benamį?

– Ką čia dar galima komentuoti, kada su surakintom rankomis kažkoks n kartų teistas veikėjas pavagia automatą ir pabėga.

– Piktina policijos melas, kad jis neva nukreipė ginklą į policininkus, nors tiesa tokia, kad paliko jį automobilyje, o nusikaltėlis išeidamas pasiėmė ir automatą?

– Mes niekada nesužinosime tiesos, nes tyrimas nebus daromas taip, kaip reikia. To nebus, kol bus ši valdžia ir šios partijos. Jos susitaikė su tokiais dalykais, nes gauna duokles. Partijos ateina pas žmones tik tada, kai vyksta renginiai, kaip pvz., Garliavos tragedija. Sekama, kokia reakcija, ir kiek žmonių tai palaiko. Juk iš pradžių ir V.Landsbergis palaikė Garliavos judėjimą, sakė, kad mergaitė nuskriausta. Kodėl Landsbergis palaikė? Jo tokia taktika – kurstyti konfliktą. Pradžioje jis prisideda ir palaiko, tada minia laiminga ir stoja Landsbergio pusėn. Tada šis pasitraukia ir leidžia tuos žmones persekioti. Kitaip sakant, jis įkursto ugnį, o paskui kas prasideda – visokie persekiojimai. Žmonės tąsomi po teismus ir prokuratūras. Todėl V.Landsbergio taktika primena smulkaus aferisto bruožą – jis sukursto minią, o paskui dingsta. Jo duona – nuolat kiršinti žmones, kad visuomenėje būtų trintis, ir duotų valstybei ekonominę naudą.  

  

 

Facebook komentarai
Back To Top