skip to Main Content

 

 

D.Grybauskaitė nurodė pirkti “Independence” – tikisi paslėpti legendinės aferos galus

 

Aurimas Drižius

 

Energetikos ministerija rengia įstatymų dėl SGD laivo-saugyklos “Independence”  ateities pataisas, kurios bus teikiamos svarstyti Seimui šioje rudens sesijoje.

 

Kaip žinia, Seimo narys Artūras Skardžius dar praeitoje Seimo kadencijoje inicijavo ir vadovavo parlamentiniam tyrimui, kuris paskaičiavo, kad per Dalios Grybauskaitės sumanytą SGD terminalo „Independence“ aferą buvo pavogta milijardai eurų.

Paaiškėjo, kad SGD terminalas „Independence“ yra joks ne „energetinės nepriklausomybės garantas“, tačiau didžiulė pinigų plovykla – SGD laivas, kurio kaina Pietų Korėjos laivų statykloje – 250 mln. dolerių, yra nuomojamas dešimčiai metų už 720 mln. dolerių. Negana to, pasibaigus nuomai, Lietuva dar yra įsipareigojusi jį išpirkti dar už mažiausiai 120 mln. dolerių.

 

Visi šie skaičiai daro „Independence“ istoriją daugiau nei vieno milijardo dolerių afera, už kurią sumoka visi Lietuvos vartotojai. Mat „Independence“ „dedamoji“ yra įtraukta į visų gyventojų elektros ir šilumos kainą, ir būtent todėl kainos už šias paslaugas labai išaugę. Negana to, perkamos per „Independence“ suskystintos dujos yra bent trečdaliu brangesnės, nei rinkos.

 

Žinoma, kad visus šiuos skaičius atskleidęs A.Skardžius sulaukė keršto – D.Grybauskaitė VSD rankomis bandė jį sukompromituoti, o VSD „pažymos“ apie A.Skardžiaus šeimos verslą buvo spausdinamos portale 15min.lt kaip šio portalo žurnalistų „tyrimai“.

 

„SGD laivo kaina yra 250 mln. dolerių – tiek mokėjo norvegai, kurie jį pirko iš Pietų Korėjos laivų statyklos ir išnuomavo Lietuvai, – dar anksčiau interviu LL sakė A.Skardžius, tai oficialūs duomenys, ir mes juos nustatėme ir Seimo tyrimo medžiagoje. Dar premjeru esant A.Butkevičiui, buvo kalbama apie galimybę išpirkti „Independence“, tačiau vis tiek reikėtų sumokėti tą sutartą nuomos kainą. Grubiai sakant, Lietuva už nuomos mokestį sumokės tris kartus daugiau, nei kainavo laivą pastatyti. Aišku, Lietuva yra turtinga valstybė, turinti daug naftos ir dujų, todėl gali sumokėti ne tris, bet penkis kartus brangiau, nei kainavo jo statyba.  Sutarties negalima nutraukti, nebent būtų kažkokie labai naudingi susitarimai su kita puse. Tačiau sutartyje parašyta, kad ji 10 metų nenutraukiama. Tai tarptautinė sutartis, ir ją pasirašė Andrius Kubilius. Tačiau šalia šios aferos buvo padaryta dar viena, ne mažesnė – t.y. pasibaigus rinkimams, bene paskutinę savo dieną premjero poste A.Kubiliaus vyriausybė priėmė „Dujų pirkimo aprašą“. Ir buvo sutarta su „Statoil“, kad Lietuva už suskystinas dujas mokės žymiai brangiau, nei moka visa Europa. Vien per pirmus 2015 m. Lietuva, pirkdama 5,4 mln. megavatvalandžių iš „Statoil“, už vieną megavatvalandę mokėjome po 10 eurų brangiau, nei kainavo vidutiniškai Europoje, arba 54 mln. eurų per metus“.

 

Paklaustas, ar kas nors aiškinsis šią milijardinę aferą, A.Skardžius atsakė: „ Visą medžiagą apie šias aferas mes perdavėme prokuratūrai dar praeitos kadencijos Seimo nutarimu. Ir Seimo nutarimu turėjo būti atliktas visų šių sutarčių nepriklausomas auditas, nes tuo metu visi vadovai (pradedant Graužiniene, baigiant prezidente) spirgėjo, kad „nereikia stabdyti energetinių projektų“. Tai yra jie nenorėjo, kad būtų tikrinamos šių pirkimų viešos procedūros ir aiškintis, kodėl mes pirkome laivą, tačiau nusipirkome 10 metų nuomą 2,5 karto brangiau. Tada, Vyriausybė buvo įgaliota, įgyvendinus šį projektą, nuo 2014 m. gruodžio 3 d. atlikti nepriklausomą viešojo pirkimo – „Independence“ terminalo –  auditą. Toks buvo Seimo įpareigojimas, ir jo kontrolė pavesta Seimo NSGK, Ekonomikos komitetui ir Energetikos komisijai. Tačiau iki šiol vengiama tą auditą atlikti“.

 

 

Vyriausybei vėl siūloma laivą įsigyti – neva taip bus „pigiau“ 

 

Spalio 17 dieną, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nariais lankėsi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD)  terminale, kur buvo pristatytas sprendimas SGD laivo-saugyklą įsigyti. 

„Esame pusiaukelėje sprendimo priėmimo dėl SGD laivo-saugyklos ateities. Turėdama šį terminalą savo nuosavybėje, Lietuva gautų didžiausią ekonominę ir strateginę naudą. Mums būtina užsitikrinti SGD tiekimą ateityje dėl to, kad būtume energetiškai saugūs, turėtume prieigą prie tarptautinių rinkų ir nepermokėtume už dujas“, – susitikime kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kaip praneša Energetikos ministerija, Seimui pritarus įstatymų pataisoms dėl SGD laivo-saugyklos ateities, jau nuo 2019 metų antros pusės už SGD infrastruktūrą vartotojai kasmet mokėtų po 23 mln. eurų mažiau.

Tačiau Seimo narys, didžiausias šios legendinės aferos “Independence” kritikas Artūras Skardžius sako, kad dabar nėra jokio poreikio pirkti “Independence”, o šiuo sandėriu siekiama visai kitų tikslų – paslėpti šios aferos galus.

A.Skardžius atsakė į LL klausimus:

Kiek tiesos tame, kad vyriausybė įpareigota pirkti “Independence”?

– Aš manau, kad tiesos tame yra, nors ir sunku pasakyti, kas šios idėjos iniciatorius. Nes jokio būtinumo šiandien pirkti SGD terminalą nėra, o mes vis tiek privalėsime nuomotis jį iki 2024 m. Aš manau, kad šis sprendimas yra labiau susijęs su prezidentės kadencijos pabaiga.

Manote, kad terminalo pirkimu bus bandoma “sukišti galus į vandenį” (šiuo metu “Independence” priklauso Bermuduose registruotam ofšorui „Hoegh LNG“, kurio savininkai nežinomi – aut. Pastaba)?

– Galima sakyti ir taip, todėl “independence” pirkimą aš labiau siečiau su prezidentės kadencijos pabaiga. Matyt, galvojama, kad jeigu terminalas bus nupirktas, tai niekas daugiau nesidomės, kaip jis atsirado.

Daugėja naujienų, kad “Independence” projektas pasmerktas, nes  latviai, estai ir suomiai jau sukūrė savo bendrą dujų rinką, o mūsų SGD su dvigubai aukštesnėmis kainomis ten nepakonkuruos (primenu, kad pagal Grybauskaitės – Kubiliaus sumanymą SGD turėjo tiekti SGD dujas visoms Baltijos šalims, tačiau estai ir latviai atsisakė – aut. Pastaba) ?

– Yra daug projektų, net ir latviai galvoja statyti nebrangų ir nedidelį SGD terminalą.

Tai manote, kad prezidentė nusprendė į kadencijos pabaigą Lietuvai padovanoti “Independence”?

– Aš taip manau, nes kito logiško paaiškinimo nėra. Pagal sutartį mes mokėsime nuomą už laivą iki 2024 m. gruodžio mėn., ir vis tiek tuos pinigus turėsime sumokėti “ofšorui”. Todėl kito paaiškinimo nėra – tai daroma tik todėl, kad D.Grybauskaitės kadencija baigiasi.  Toks yra mano įsitikinimas. Nes nėra kitokio loginio paaiškinimo, kodėl “Independence” reikia pirkti dabar. Nei ekonominio, nei loginio. Nes dabar sakoma, kad mes perkame jį tam, kad “Independence” dirbtų rinkos sąlygomis. Tai nesąmonė, nes rinkos sąlygomis jis iš karto bankrutuotų, o visi Lietuvos gyventojai  per metus už šį terminalą ir jo labai brangias dujas permoka maždaug 100 mln. Eurų. Nes net už dujas mes sumokame maždaug trečdaliu daugiau, nei rinkos kaina. 

Tai negi ta dujų kaina nesumažėjo, pernai ji buvo labai didelė?

– Didžiausia SGd dujų kaina buvo 2015 m., t.y. tada, kai buvo pradėtas eksploatuoti terminalas. Tada kilo triukšmas, ir mes Seime pareikalavome iš A.Butkevičiaus, kad būtų persiderėta ne tik kaina, tačiau ir jų kiekis. Tačiau sutartyje parašė, kad labai brangias dujas tieks ne penkis, tačiau dešimt metų. T.y. realiai tiekėjas pasiims tiek pat, tačiau per ilgesnį laiką.

Tai nejaugi tie žmonės, kurie prasuko šią aferą, mano, kad jeigu Lietuvos vyriausybė nupirks šį terminalą, tai visi pamirš šią aferą?

– Manau, kad jie tikisi, kad niekas nesikapstys šiuose dalykuose, tačiau aš manau, kad jie klysta

Kiek tiesos tame gande, kad Karbauskis jau susitarė su Grybauskaite, kad netirs jos reikalų mainais į tai, kad prezidentė neblokuos įstatymo, numatančio ir lėšų skyrimą jūsų partijai (A.Skardžius priklauso Socialdemokratų Darbo partijai – aut. Pastaba)?

– Nemanau, nes visai neaišku, kaip Seimas nubalsuos dėl šio projekto. Be to, neaišku, ar prezidentė nevetuos to projekto, nes matome, kaip prezidentė vetavo įstatymą dėl šiukšlių deginimo.

Kitaip sakant, jokio kompromiso tarp “žaliųjų” ir prezidentės nėra?

– Tikrai ne, nes aš matau, kad tikrai tokių dalykų nėra. Nors sunku pasakyti, kaip tai vyksta vyriausybės lygmenyje.

– Tai manote, kad kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradės politinį tyrimą, ar mes kažką įdomaus sužinosime, ar vėl viskas bus užglaistyta?

– Yra sudaryta tyrimo komisija, ir aš pats joje esu. Kokius klausimus tirsime, dar negaliu pasakyti, nes nėra patvirtinta. Yra tik pasiūlymai, tačiau konkrečiai jų negalėčiau įvardinti. Pasiūlymų buvo daug, manau, kad trečiadienio posėdyje bus sukonkretinta.

– – Kaip galvojate, kas pateks į prezidento rinkimų antrą turą?

– Manau, kad konservatorių kandidatė Šimonytė vis tiek pateks į antrą turą, nes visa žiniasklaida ir dideli pinigai yra konservatorių rankose, o kas bus kitas patekęs negaliu pasakyti.  

 

SGD terminalas Klaipėdoje

SGD terminalas buvo pastatytas Klaipėdoje 2015 metais. Pasak Lietuvos politikų, jis reikalingas, nes padeda užtikrinti Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos „Gazprom“ dujų monopolijos. Tačiau 60 proc. dujų vis dar importuojama į Lietuvą iš Rusijos, o į terminalą tiekiamos SGD iš Norvegijos ir JAV, kurios yra bent trečdaliu brangesnės, nei rusiškos. 

Neseniai paskelbta, kad keičiamas SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo modelis.  Valstybinė įmonė „Klaipėdos nafta“ nuomoja terminalą iš Bermudų ofšoro ir per metus moka 60 milijonų eurų nuomos mokesčio.

Anksčiau buvo skelbta, kad Lietuva nusprendė išpirkti jį 2024 metais, pasibaigus nuomos sutarčiai. Preliminariais duomenimis, išpirkimo suma sieks nuo 121 iki 160 mln. eurų.

Apskritai šiais metais į Lietuvą buvo pristatyta 1,362 mln. kubinių metrų SGD, iš kurių 52 tūkst. kubinių metrų bus perkelti į mažos apimties dujovežius. Visos dujos buvo pristatytos iš Norvegijos.

Tuo metu Latvija, Estija ir Suomija pasirašė ketinimų protokolą sukurti dujų rinką, kuri veiktų pagal bendras taisykles nuo 2020 metų, praneša „Elering“.

 Sutartis buvo sudaryta tarp dujų perdavimo ir skirstymo tinklų operatorių – Estijos bendrovės „Elering“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“ ir Suomijos „Gasum“.

 Lietuva neprisijungė prie šio susitarimo.

 Nuo 2020 metų, kai tarp Suomijos ir Estijos bus pastatytas dujotiekis „Balticconnector“, trys valstybės suderins gamtinių dujų importo, tranzito ir tarifikacijos taisykles, o iki 2022 metų bus sukurta bendra dujų zona, kuri padidins rinkos skaidrumą.

 Memorandumas dėl bendros dujų rinkos sukūrimo numato, kad vėliau prie susitarimo gali prisijungti ir kitos šalys.

 Spalio pradžioje Lietuvos Vyriausybė patvirtino regioninės gamtinių dujų rinkos sukūrimą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad Baltijos rinka taps pirmuoju tokiu nacionalinių dujų rinkų integracijos Europoje atveju. Jis taip pat pažymėjo, kad regioninės dujų rinkos zonos sukūrimas leis sumažinti dujų transportavimo išlaidas, o supaprastintos tarpvalstybinio tiekimo taisyklės sukurs patrauklesnę aplinką naujiems tiekėjams.

 Tačiau pasirašant susitarimą tarp Latvijos, Estijos ir Suomijos, Lietuva nedalyvavo.

 Skvernelis: be SGD terminalo dujų kainos būtų dar didesnės

Konfliktas tarp Baltijos regiono respublikų dėl regioninės dujų infrastruktūros prasidėjo jau seniai. 2006 metais Baltijos šalys susitarė įvertinti idėją statyti regioninį SGD terminalą, tačiau nepasiekė vieningos nuomonės, ir Lietuva pastatė Klaipėdoje savo terminalą.

 

Norėdama turėti galimybę pretenduoti į ES finansinę paramą, kad išpirktų SGD laivą-saugyklą iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“, Lietuva bandė pripažinti Klaipėdos terminalą „Independence“ regioniniu. Tačiau susitarti su kitomis dviem Baltijos regiono šalimis šiuo klausimu nepavyko.

 Po to Lietuva pasiūlė Latvijai ir Estijai sudaryti susitarimą, kad  stengtųsi gauti finansavimą iš ES. Tačiau 2017 metų vasaros pabaigoje Latvijos vyriausybė nusprendė paprašyti papildomų duomenų apie susitarimą, ir tai Lietuvoje buvo įvertinta kaip neigiama reakcija ir proceso vilkinimas. Galiausiai, taip ir nesusitarusios respublikos negavo pinigų iš ES.

 

Visas „Independence“ projektas – melas ir klastotės

AB „Achema“ vadovas Ramūnas Miliauskas interviu žurnalui „Politico“ atskleidė, kad Lietuvos vyriausybė klastojo  statistikos duomenis, kad Lietuvai neva per metus reikia apie 4 mlrd. kubinių metrų dujų, nors realybėje šaliai reikia tik apie 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Be to, Lietuvos valdžia apribojo konkurenciją, neleidusi „Achemai“ statytis savo SGD terminalo, kuris būtų sumažinęs dujų kainą apie 7 proc. „Achemos“ ieškiniai dėl jai užkrautos „Independence“ išlaikymo naštos nagrinėjami Europos Teisingumo teisme ir ES komisijoje.

  

Valstybės noras vis smarkiau kištis į privatų verslą atkreipė ir užsienio žiniasklaidos dėmesį: politico.eu paskelbė straipsnį, kad Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas šiuo metu nagrinėja skundus prieš Lietuvą dėl galimai neteisėtai teiktos valstybės pagalbos.

 

Jame teigiama, kad Lietuvai komunikuojant su Europos Sąjungos institucijomis buvo sutinkama su pozicija, jog iš dujų vartotojų turi būti renkamos atitinkamos rinkliavos tam, kad būtų finansuojamos Lietuvos energetikos bendrovės. Ši situacija gali pasisukti neigiama linkme, atsižvelgiant į tai, kad AB „Achema“ yra didžiausia Lietuvos dujų vartotoja ir nesutinka su tokia valstybės primesta finansine našta.

 

AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas: „Dėl 2015 metų įstatymo papildymo, kuriuo buvo numatyta padengti ir UAB „Litgas“ išlaidas, Europos Komisija niekada nebuvo informuota.“ AB „Achema“ yra didžiausia trąšų gamintoja visose Baltijos šalyse ir priklauso UAB koncernui „Achemos grupė“, kuriame dirba apie 4,5 tūkst. darbuotojų. AB „Achema“ gamina azoto trąšas, sausų trąšų mišinius ir skystąsias trąšas, kurios skirtos augalams tręšti, o būtent šių trąšų gamybai kaip žaliava naudojamos dujos. AB „Achema“, būdama didžiausia trąšų gamintoja Lietuvoje, sunaudoja daugiausia gamtinių dujų, t. y. apie pusę visos šalies sunaudojamo dujų kiekio.

 

Pažymėtina, kad Lietuva iki 2013 metų visiškai priklausė nuo „Gazprom“ dujotiekiu tiekiamų dujų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva siekė užtikrinti nacionalinį saugumą bei susikurti energetinę nepriklausomybę, buvo įsigytas specialus suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla pavadinimu „Independence“, kuris prišvartuotas Klaipėdos uoste. Žinoma, kad tokio laivo-saugyklos išlaikymas brangus, todėl valdžios institucijos sukūrė privalomą tvarką, kurios pagrindu dujų vartotojams buvo paskirstyta rinkliava ar kitaip vadinama kainos dedamoji už laivo-saugyklos išlaikymą, neatsižvelgiant į privataus verslo interesus.

 

Minėta rinkliava 2012 metais buvo įtvirtinta įstatymu, o tokios rinkliavos neproporcingai didelė dalis teko AB „Achema“.

 

. Šią rinkliavą bendrovė turėjo mokėti nuo 2013-ųjų iki 2015 metų ir netgi tada, kai nesinaudojo laivu-saugykla. Iš viso nuo 2013-ųjų iki 2017 metų suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) rinkliava sudarė 187 mln. eurų, iš kurių AB „Achema“ teko sumokėti 73 mln. eurų, arba iš viso 39 proc. visos mokėtinos rinkliavos sumos. Didžioji dalis rinkliavos sumos yra perduodama akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“, t. y. valstybės valdomos įmonės veiklai palaikyti.

 

AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas (nuotr. ) paaiškino, kodėl AB „Achema“ ginčija Europos Komisijos sprendimą, kuriuo valstybinė rinkliava nebuvo pripažinta neteisėta.

– Kaip finansuojamas suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje?

– Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ – terminalo plėtros projektą vykdanti bendrovė. Dujų tiekimą per suskystintų dujų terminalą vykdo UAB „Litgas“, kuri yra valstybės įmonė, užsiimanti prekyba dujomis. Nuo 2012 metų Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustatė rinkliavą visiems dujų vartotojams. Rinkliava, kaip valstybės pagalba, perduodama akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ – valstybės įmonei, kadangi ši yra atsakinga už terminalo veiklą, priežiūrą ir išlaikymą. Šis įstatymas taip pat reikalauja, kad tam tikri energijos gamintojai privalomai pirktų atitinkamą nustatytą kiekį dujų iš šio terminalo. 2015 metais įstatymas buvo papildytas ir praplėstas reikalavimu padengti ir UAB „Litgas“ išlaidas. Energetikos įmonės dujas perka iš UAB „Litgas“ už nustatytą rinkos kainą, kuri yra gerokai mažesnė, nei UAB „Litgas“ įsigyja dujas iš savo tiekėjo „Statoil“, o skirtumas tarp UAB „Litgas“ įsigijimo ir pardavimo kainos yra kompensuojamas. Tokia schema užtikrina, kad UAB „Litgas“ nepatirtų jokios rizikos. Pirmasis akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ finansavimas 2013 metais Europos Komisijos buvo įvertintas kaip valstybės pagalba, tačiau dėl 2015 metų įstatymo papildymo, kuriuo buvo numatyta padengti ir UAB „Litgas“ išlaidas, Europos Komisija niekada nebuvo informuota.

– Ar yra kitų galimų alternatyvų?

– Taip, AB „Achema“ planavo statyti savo privatų SGD terminalą viešojo ir privataus bendradarbiavimo pagrindu dar 2008 metais, tačiau Vyriausybė atšaukė šį projektą tuo metu, kai Lietuvą užgriuvo ekonomikos krizė, ir atkreipiu dėmesį, kad Europos Komisija nebuvo informuota taip pat ir apie šį faktą. Vėliau mes rengėme naująjį projektą Smeltės pusiasalyje, tačiau šio projekto nesuderino Lietuvos energetikos ministerija bei Klaipėdos uostas, teigdami, kad bus statomas AB „Klaipėdos nafta“ terminalas. Jei AB „Achema“ projektas būtų įvykdytas, gamtinių dujų kaina būtų mažėjusi nuo 3,5 iki 7 proc., net ir veikiant kartu AB „Achema“ ir AB „Klaipėdos nafta“ – dviem atskiriems terminalams. Deja, šis projektas netenkino Lietuvos Vyriausybės, nes, pasak jos, AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų dujų terminalas gali patenkinti AB „Achema“ dujų poreikius. Taigi vietoj to, kad „Achema“ galėtų sutaupyti ir taip sumažinti produkcijos savikainą žaliavų sąskaita, dabar yra priversta mokėti dar didesnes rinkliavas.

– Ar dabartinis terminalas valdomas efektyviai?

– Ne, terminalo pajėgumai yra pertekliniai. Dabartinis terminalas gali talpinti apie 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o visoms trims Baltijos šalims per metus reikia tik 3,2 mlrd. kubinių metrų dujų. Europos Komisija pritarė Lietuvos paaiškinimui, kad šaliai per metus reikia apie 4 mlrd. kubinių metrų dujų, nors realybėje Lietuvai reikia tik apie 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Sunkiai suvokiama, kodėl atsakingos valstybės institucijos neinformavo Europos Komisijos apie terminalo perteklinius pajėgumus. Vietoj tikros situacijos Lietuva pateikė vienintelio šaltinio – Statistikos departamento dalį duomenų, kurie neatitiko realijų, ir be jokių įrodymų nurodė Europos Komisijai, kad rinkos sąlygomis privatūs verslo subjektai tokio projekto nesiimtų įgyvendinti. Manome, kad tai pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl viešųjų pirkimų ir kad esama situacija neatitinka oficialios Lietuvos energetikos strategijos, kuri turėtų skatinti alternatyvius energijos šaltinius.

– Kokią įtaką šios rinkliavos daro AB „Achema“?

– Ši sunki finansinė našta mažina mūsų pelną ir trukdo mūsų investicijoms, taip pat kenkia ir visos įmonių grupės finansiniam tvarumui. Kiekvienais metais už SGD terminalą mokamos milijoninės rinkliavos yra potenciali grėsmė 4,5 tūkst. darbo vietų. Ši finansinė našta taip pat kelia didelę komercinę riziką Europos Sąjungos ir pasauliniu lygiu, kadangi kitų šalių trąšų gamintojams valstybės netaiko privalomų rinkliavų. Apie 75 proc. visos AB „Achema“ produkcijos yra eksportuojama, o finansinė našta didina produktų, parduodamų Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ar Belgijos ūkininkams, kainas.

– Kokios yra ateities perspektyvos?

– Terminalas – laivas-saugykla su išdujinimo įranga (angl. Floating Storage Regasification Unit) yra išnuomotas 10 metų terminui pagal nuomos sutartį iš „Hoëgh LNG“. Jau yra praėję treji šios nuomos sutarties metai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad AB „Klaipėdos nafta“ eksploatuos terminalą 55 metus, ir per tą laiką šiai įmonei bus skiriamos lėšos iš terminalo kainos dedamosios. Be trijų skundų Europos Komisijai dėl neteisėtos valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir energetikos direktyvų pažeidimo, AB „Achema“ pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl pirminio Europos Komisijos sprendimo (suderinti valstybės pagalbą) panaikinimo.

Parengta pagal politico.eu informaciją

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top