skip to Main Content

D.Grybauskaitė į STT šefus stumia ją nuo nuo atsakomybės išsukusį Žydrūną Bartkų

Aurimas Drižius

Dalia Grybauskaitė turėtų būti dėkinga Žydrūnui Bartkui, kurį ji dabar stumia į naujuosius STT šefus. Kaip žinia, Ž.Bartkus vadovavo Šiaulių STT tuo metu, kai visas Šiaulių ONTT kontroliavo prekybą narkotikais – nors visas miestas tai žinojo, STT sekliai nieko neužuodė.

Mat Ž.Bartkus asmeniškai pridengė eksceleniją, kai jai buvo iškilusi grėsmė atsakyti už savo veiksmus piktaudžiaujant tarnybine padėtimi.

Jeigu prisimenate, tai dar 2015 m. rugsėjo mėn., Lietuvos krepšinio rinktinei patekus į Europos krepšinio čempionatą, tai tą pačią dieną visas dvaras su Grybauskaite ir kitais liokajais, sušoko į Lietuvos KOP lėktuvą „Spartan“, ir nuskrido į Lilį pažiūrėti krepšinio. Tą pačią dieną, pažiūrėję krepšinį, ir pakabinę krepšininkus medalius, grįžo namo į Vilnių.

Kad tai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, buvo aišku nuo pat pradžių (mat premjeras A.Butkevičius į Lilį nuskrido keleiviniu lėktuvu, pats sumokėjęs už bilietus, o už „spartan“ skrydį sumokėjo visi runkleiai), tik buvo neaišku, kaip prezidentę išsukinės visi „organai“.

Ir čia pasipainiojo toks būsimas STT šefas Žydrūnas Bartkus – jis surašė ilgiausią beveik 10 puslapių raštą, kodėl STT negali tirti šio nusikaltimo – grupės valdininkų turistinės kelionės į Prancūziją karo lėktuvu (Ž.Bartkaus raštas pateikiamas apačioje).

Ž.Bartkus sukurpė dešimties puslapių tekstą – ten buvo ilgi išvedžiojimai, kodėl STT tokia bejėgė, kad niekaip negali pradėti ikiteisminio tyrimo dėl minėto fakto. 

Kai dar 2015 m. rugsėjį kreipiausi į STT, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba – prezidentės D.Grybauskaitės ir jos „dvaro“ išvykos į Europos krepšinio čempionato finalą Lilyje, Prancūzijoje, Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) transporto lėktuvu „Spartan“. Nurodžiau, kad KOP lėktuvo panaudojimas privačiam turizmui už mokesčių mokėtojų lėšas yra akivaizdus įstatymo pažeidimas. Tačiau prezidentės priešakinis kovos būrys – STT – niekaip nenorėjo pradėti tyrimo dėl D.Grybauskaitės veiksmų. Matydami, kad padarytas akivaizdus nusikaltimas, STT atsirašinėjo raštais, nurodydami, kad prezidentė yra „neliečiama“, ir kad aš turiu kreiptis į administracinį teismą, nes „šis STT atsakymas gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Taip ir padariau – kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodydamas tokias aplinkybes: 

Į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri mano prašymus persiųsdavo Atsakovo institucijai STT, kreipiausi dėl fakto, jog buvo panaudotas Karinių oro pajėgų lėktuvas Lietuvos Respublikos Prezidentės laisvalaikio skrydžiui į Prancūziją 2015 metų rugsėjo pabaigoje – įtariau, jog lėktuvas panaudotas neteisėtai, todėl prašiau ištirti naudojimosi faktą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba raštu atrašė, jog negali tirti Prezidento veiksmų, nes tai neliečiamas asmuo (priedas Nr. 2.)

Suformulavęs prašymą iš naujo, ir nurodęs, jog man iš esmės Prezidento asmuo neįdomus, man įdomiausias yra Karinių oro pajėgų lėktuvo galimai neteisėto naudojimo faktas, 2015 11 25 kreipiausi į Prokuratūrą dar kartą. Ir vėl mano prašymas buvo persiųstas STT. Jos pareigūnai neįsigilinę, jog tai NAUJAS prašymas, su pakeista formuluote, nurodant, jog neaiškūs asmenys, kurie piktnaudžiavo tarnyba, ir prašant juos nustatyti, atrašė, jog aš kartą jau kreipiausi, ir nebegaliu daugiau kreiptis. Pagal viešojo administravimo įstatymą, į kiekvieną naują prašymą ir skundą turi būti pateikiamas atsakymas. O jeigu STT traktavo, jog tai tas pats skundas, prašymas, pranešimas, turėjo pateikti įrodymus, jog 100 procentų sutampa raidžių, sakinių struktūra. Deja, pranešimai skyrėsi tiek turiniu, tiek forma, tiek prašomu tirti dalyku.

 

Prokuratūra irgi atrašinėjo ne nutarimus, o bendro pobūdžio informacinius raštelius, dėl ko man užkirto kelią kreiptis į teismą. Man kreipusis į teismą LR BPK tvarka, teismas paliko skundą nenagrinėtą, nurodęs, jog turi būti nutarimas atsisakyti pradėti bylą, o čia ne nutarimas, todėl iš viso nenagrinės.(Bylos Nr. ITS-19-118/2016, 2016 sausio 4 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis). Taip teismas tik patvirtino tą faktą, jog teisėsaugos institucijos tyčia man rašo neteisingus atsakymus, ypač neteisingus forma, kad negalėčiau apskųsti.

 

Todėl STT nurodymas man kreiptis į Jus beliko vienintelė galimybė kad būtų įpareigota įstaiga vykdyti savo funkcijas. Tuo labiau, jog pati įstaiga nurodo savo 2015 11 30 rašte, kad kreipčiausi į teismą.

 

Pagal Specialiųjų tyrimų veiklos taisykles, ir įstatymo reglamentavimą, ši įstaiga tiria tarnybų korupcinio pobūdžio, tarnybinio kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba veikas (pagrindinai LR BK 228-229 str.).

 

Aš dėl tokios veikos ir kreipiausi. Kodėl Atsakovas atsisako tirti ir prašo jį įpareigoti per teismą, man yra nesuprantama. Be to, LR BPK nedraudžia pradėti tyrimo prieš teisinę neliečiamybę turinčius asmenis, tiesiog dėl bylos iškėlimo, patraukimo juos atsakomybėn yra numatyta apkaltos procedūra, o dėl Seimo narių patraukimo, išsiaiškinus, jog tai jie kaltieji asmenys, numatyta, jog kreipiamasi į Prokuratūrą, o ši kreipiasi į Seimą. Tirti Prezidento veikas nedraudė joks įstatymas, kai buvo siekiama susidoroti su Rolandu Paksu, jam buvo iškelta ir baudžiamoji, ir apkaltos procedūros, todėl STT atsakymas, tiksliau, nenoras nieko tirti, nėra pagrįstas.

 

 Todėl STT raštuose neteisingai atrašinėja, jog aš net negaliu kreiptis, jeigu aš įtariu, jog piktnaudžiavo galimai Prezidentė. Tai yra neteisingas įstatymų traktavimas. Be to, tyrimas pagal faktą gali būti pradėtas aplinkybių tikslinimui, nepradedant ikiteisminio tyrimo, taip atliekama didžioji dauguma tyrimų, jeigu yra kliūčių vykdyti tyrimą, yra atliekamas aplinkybių tikslinimas, apklausiami asmenys ne ikiteisminiame tyrime. Tokį tyrimą pagal pranešimą Atsakovas pilnai galėtų atlikti. Be to, lėktuvą užsakinėjo ne Dalia Grybauskaitė, o Prezidentūros kanceliarija yra administracinė įstaiga, ten nėra žmonių su teisiniu neliečiamumu, kad būtų neįmanoma apklausti. Tas pats su Karinių oro pajėgų vadovybe, niekas nekliudo apklausti, kokiu pagrindu buvo išskirtas lėktuvas ir lakūnai, kaip tai atitiko „VIP modulį“ .

 

Informacijoje apie KOP „Spartan“ naudojimą yra nurodyta, kad jo paskirtis – ir „svarbių asmenų transportavimas“, tačiau svarbus asmuo Dalia Grybauskaitė gali naudotis VIP moduliu ne asmeninėms išvykoms, o valstybiniams vizitams. 

Krepšinio rungtynių metu jokie vizitai su jokiais Prancūzijos vadovais nebuvo suplanuoti, todėl toks skrydis buvo galimai neatitinkantis KOP instrukcijos dėl VIP modulio taikymo. Savaitgalį Prezidentas yra kaip privatus asmuo, o jo privačios kelionės turi būti aiškiai reglamentuotos. Kol kas nėra jokio atsakymo, kaip buvo reglamentuota ši privati kelionė, ir ar Prezidentas susimokėjo už privatų skrydį. Sutinkame, jog Prezidentas ir atostogose yra svarbus ir saugotinas asmuo, tačiau kyla didelis klausimas dėl pačios kelionės dokumentų įforminimo, pranešimo į tarptautinį skrydžių centrą, koks kai skrydis. Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba viską galėtų išsiaiškinti, ir tam nėra jokių kliūčių, tačiau nurodyta, jog niekas nebus tiriama. (Raštas pridedamas, priedas Nr. 2).

 

Kaip Generalinė prokuratūra “traukia” prezidentę nuo atsakomybės?

 

2015-12-15 gavau Generalinės prokuratūros ONTT vyr. prokuroro pavaduotojo R.Petrausko raštas, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano prašymą „dėl galimai nusikalstamos veikos LR BK 228 str.“, nenurodant apskritai jokių motyvų, kodėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

 

Šiame rašte nurodyta, kad mano skundai buvo išnagrinėti vadovaujantis viešojo administravimo taisyklėmis. Nors aš prašiau priimti procesinį sprendimą – pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek STT, tiek ir Generalinė prokuratūra išsisukinėjo nuo tokio sprendimo, atsirašinėdamos raštais.

 Kreipiausi į prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas pagal BK 228 straipsnį. (Piktnaudžiavimas). 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

 

T.y. prezidentė D.Grybauskaitė arba jai pavaldūs valstybės tarnautojai  nurodė karinėms oro pajėgoms nugabenti juos į Prancūziją vien tam, kad su gauja savo gerų bičiulių jie galėtų pažiūrėti finalines Europos krepšinio čempionato rungtynes. Jokių tarnybinių pareigų jie ten neatliko, o tik ištaškė dešimtis tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų, kad galėtų pamatyti šį reginį.

 

2015-10-08 raštu man atsakė STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojas Egidijus Radzevičius. Jis  nurodė : „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad „Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka.“ Lietuvos Respublikos Seimo statuto 228 straipsnyje nustatyti pagrindai pradėti apkaltos procesą.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra pažymėjęs, kad Respublikos Prezidento imunitetas jo pareigų vykdymo laikotarpiu yra labai platus. Jo turinį sudaro tai, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Atitinkamai, dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškiname, kad šiuo atveju STT negali taikyti Baudžiamojo proceso kodekso normas ir spręsti dėl procesinio sprendimo, (pagal analogiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A- 442-583-08).

 

Tuo pačiu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Respublikos Prezidentas aprūpinamas specialios paskirties lėktuvu. 

 

Taip pat informuojame, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, o informacijos pateikimo požiūriu šis STT atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

 

Šiuo atveju STT nei pradėjo, nei atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o tik nukreipė mane į administracinį teismą, kuris šioje byloje nieko negali nuspręsti.

 

 

 

 

 

 

 

3

kuriuos įmanoma ir tikslinga patikslinti atliekant BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus), kurių atitiktis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytų nusikalstamų veikų požymiams yra nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertinimo dalykas. Teismas padarė aiškią išvadą, kad vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria STT pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą – nutarimą. Tai atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2297-12).

 

Manytina, jog teismo išvada, jog STT, teikdama asmeniui atsakymą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAI) nustatyta tvarka yra logiškas ir visiškai teisėtas byloje esančių duomenų, teisės aktų bei teismų praktikos analizės rezultatas. Tuo tarpu apeliantas, teigdamas, kad STT nėra viešojo administravimo įstaiga teisiškai neįsigilina į aptartas situacijas, kai STT gali veikti kaip viešojo administravimo subjektas. Teigdamas, kad „STT niekaip neįrodė, jog ji yra priskirtina ne ikiteisminio tyrimo įstaigai ir jog jos veiklos nereglamentuoja BPK 165 straipsnis“, pareiškėjas teisiškai nesuvokia STT kaip institucijos teisinės padėties bei to, kad ta pati institucija, skirtingose situacijose gali veikti ir kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, ir kaip viešojo administravimo subjektas. To pasėkoje kaip visiškai nepagrįstas teiginys traktuotinas apelianto pasisakymas, kad „traktavimui, kad STT gali veikti ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga trūksta ne tik juridinio, bet ir loginio pagrindo“. Tokia STT ir kitų institucijų veiklos galimybė negali būti suprantama kaip „traktavimas“. Tai teisės aktais pagrįstas teisinis faktas, kuris gali susiklostyti institucijai visapusiškai vykdant savo veiklą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi ne tai, ar apskritai ikiteisminio tyrimo įstaigos gali veikti kaip viešojo administravimo subjektai, o ar šioje situacijoje STT teisėtai bei pagrįstai veikė būtent kaip toks subjektas. Išanalizavus visus duomenis buvo priimtas teisiškai pagrįstas atsakymas, kad STT teisėtai ir pagrįstai veikė kaip viešojo administravimo subjektas.

 

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo poziciją, kad vienintelė galimybė STT veikti teisėtai ir pagrįstai – BPK nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad STT suteikta diskrecijos teisė nagrinėti asmenų pareiškimus pagal jai suteiktą kompetenciją, įvertinus pareiškimo esmę ir galimybę priimti ne tik procesinius sprendimus BPK nustatyta tvarka, bet ir, veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, VAI nustatyta tvarka. LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje Nr. A-442-817/2010 išskyrė, kad skundas gali būti nevertinamas BPK nustatyta tvarka ir nepriimamas procesinis sprendimas, jei jame nėra pateikta „jokių konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“. STT nuomone, minėti ir prie bylos pridėti pareiškėjo pranešimai ir skundai nenurodė jokių konkrečių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais bei pranešėjo asmenine nuomone.

4

 

Taigi apeliantui išimtinai teigiant tik situaciją, kai STT turi veikti BPK numatytuose rėmuose ir nustačius, kad nagrinėjamu atveju STT teisėtai, tinkamai ir pagrįstai veikė kaip viešojo administravimo subjektas, šioje byloje neturi teisinės prasmės apelianto akcentuojama gilesnė BPK normų analizė, ypač jam šias normas tik pacituojant bei teisiškai ydingai matant STT galimybę savo veikloje vadovautis tik jomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad STT tinkamai reagavo į pareiškėjo kreipimusis kaip viešojo administravimo subjektas, skirtingai nei teigia apeliantas, niekaip neiškraipo baudžiamojo proceso normų ir niekaip nepaverčia niekiniu viso BPK. Priešingai, toks iškraipymas būtų tuomet, jei būtų traktuojama, kad visos įstaigos, esančios ikiteisminio tyrimo įstaigomis, dėl bet kokio kreipimosi, nesigilinant į jo turinį ir esmę, turėtų reaguoti BPK nustatyta tvarka. ■’

 

Apeliantas klaidingai teigia, jog teismas, nenagrinėdamas jo skundo, paduoto BPK tvarka, patvirtino faktą, kad teisėsaugos institucijos tyčia jam rašo neteisingus atsakymus, ypač neteisingus forma, kad jis negalėtųjų apskųsti. STT pažymi, jog šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie bet kokius tyčinius institucijos veiksmus, siekiant apsunkinti apelianto padėtį. Priešingai nei jis teigia, jam nebuvo suvaržyta galimybė skųsti STT atsakymus, taip kaip ir nebuvo suvaržyta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš esmės visas šis administracinis procesas ir yra tokios galimybės išnaudojimo forma, kurios metu pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisėtai patikrino visus pareiškėjo iškeltus klausimus. Tokiame kontekste pilna apimtimi atmestinas apelianto teiginys, kad „tam tikros ikiteisminio tyrimo įstaigos, jeigu jos nenori dirbti, gali, pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiesiog parašyti kažkokius raštelius, kurių nieku neįmanoma skųsti“.

 

Iš viso to kas pasakyta, akivaizdu, kad STT veikimas pagal VAI niekaip neprieštaravo STT įstatymui, BPK ar bet kokiems kitiems teisės aktams, kurių apeliantas net neįvardija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie teisėtos ir teisingos išvados, kad STT atsakymai apeliantui buvo tinkami bei atitinkantys teisės aktų numatytus reikalavimus.

 

Visiškai nepagrįstas lieka apelianto teiginys, kad teismo sprendimu neišspręstas pagrindinis klausimas – kodėl STT nepriima nutarimo, nors tai reglamentuoja BPK 168 straipsnis. STT nuomone, šis klausimas yra visiškai išspręstas per baudžiamojo ir administracinių procesų bei atitinkamų subjektų teisinio statuso jūose atskyrimo prizmę, pakankamai argumentuotas, išplėtotas, pagrįstas ir paaiškintas. Apeliantas nenurodo jokių naujų argumentų, lyginant su pirmąja instancija, kodėl tokia teismo ir STT pozicija turėtų būti laikoma neteisinga ar, juo labiau, neteisėta. Žvelgiant plačiau, jokia įstaiga ar teisinis subjektas negali būti įpareigojamas priimti procesinio sprendimo tada, kai galiojančios teisės normos aiškiai suponuoja, jog konkrečioje situacijoje turi būti priimamas kitokio pobūdžio sprendimas.

5

STT nuosekliai laikosi savo pagrįstos pozicijos, jog apelianto vėlesni skundai STT buvo pakartotiniai ir STT neturėjo jų nagrinėti bei vertinti iš naujo. Išanalizavęs bylos duomenis lygiai tokios pat pozicijos priėjo ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Iš to išplaukia, kad visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas nevertino aplinkybės dėl jo pranešimo pakartotinumo. Priešingai, teismas išsamiai ir aiškiai bei teisiškai nedviprasmiškai pasisakė, kad vėlesni pareiškėjo kreipimaisi laikytini pakartotiniais. Tokia teismo išvada nėra jokio teisinio pagrindo abejoti.

 

STT dar kartą akcentuoja, jog tam, kad skundas būtų nelaikomas pakartotiniu, neužtenka to, kad skiriasi jo žodžiai, struktūra, stilistika, netgi jį surašęs asmuo. Šioje vietoje visiškai teisiškai nesvarbūs ir apelianto teiginiai, kad jo antrasis pareiškimas buvo perrašytas, surašytas teisininkės. Tai automatiškai jokiu būdu nedaro ir negali daryti tokio pranešimo ne pakartotinio. Taip pat atmestinas apelianto teiginys, kad „jeigu STT traktavo, kad tai tas pats skundas, prašymas, pranešimas, turėjo pateikti įrodymus, jog 100 procentų sutampa raidžių, sakinių struktūra“.

 

Pagrindinis akcentas nagrinėjant, ar skundas laikytinas pakartotiniu, tenka jo turiniui ir esmei. Tiek iš apelianto skundų, tiek iš jo pareiškimo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio skundo matyti, jog jis nepateikė jokių naujų aplinkybių ar duomenų, kuriuos STT turėjo vertinti iš naujo bei galimai priimti kitokius sprendimus. Manytina, jog apeliantas pateikia savo nuomonę ir interpretaciją, kuri nesukūrė STT pareigos reaguoti baudžiamojo proceso kodekso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir išsamiai išanalizavęs jo kreipimusis, atitinkamą teismų praktiką, priėmė pagrįstą sprendimą, jog vėlesniais skundais apeliantas kreipėsi iš esmės dėl to paties dalyko – Prezidento veiksmų, siekė to paties tikslo – pradėti ikiteisminį tyrimą, bet nepateikė jokių naujų duomenų ar faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis STT turėtų iš naujo nagrinėti tokį kreipimąsi ir STT veiksmai buvo tinkami bei teisingi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad STT teisėtai reagavo į pareiškėjo kreipimąsi ir pagrįstai jį vertino kaip pakartotinį, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius bei vertino kreipimosi aplinkybes. STT akcentuoja, jog byloje esantys duomenys ir pirmosios instancijos teismo atlikta jų analizė yra visiškai pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo skundai buvo pakartotiniai. Tam visai nereikalinga ir netikslinga atlikti jokių papildomų ekspertizių, kurių neatlikimu apeliantas grindžia neva neteisėtas teismo išvadas dėl jo skundo pakartotinumo.

 

STT pabrėžia, kad tiek STT, tiek teismo motyvai, kuriais remiantis skundai pripažinti pakartotiniais, visiškai nesutampa su motyvais, kuriuos kaip tokius pateikia apeliantas. Skundai laikomi pakartotiniais ne dėl to, kad su jais kreipėsi tas pats asmuo ar vien dėl to, kad vėl kreipiasi tas pats asmuo. Ne visada to paties asmens skundas laikytinas pakartotiniu. Kaip Ir buvo minėta prieš tai, svarbu nustatyti tokio skundo esmę, pagrindą, tai, ar juo pateikiama naujų duomenų ir faktinių aplinkybių, kurios įpareigotų tokį skundą tirti iš naujo.

 

6

Šiuo atveju, manytina, jog pareiškėjo skundai visiškai pagrįstai buvo traktuojami kaip pakartotiniai ir jų atžvilgiu buvo taikomi VAI 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriame nurodyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, 23 straipsnio 6 dalis, kurioje teigiama, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Taisyklės) 12 punktas nustatantis, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

 

Šioje vietoje STT pakartoja proceso pirmosios instancijos teisme metu išsakytus argumentus, kad teismų praktikoje pažymima, kad aptartu reguliavimu įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas pažeidęs šį draudimą rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galimai bus pažeisti minėti Viešojo administravimo įstatymo bei teisės principo non bis in idem reikalavimai. Priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti išjos kylančius sprendimus (LVAT 2014 m. lapkričio 21d. nutartis Nr. A438-l 221/2014).

 

4. Dėl kitų apelianto teiginių

1

Apeliantas teigia, kad jo paklausimai kitoms institucijoms nebuvo atsakyti. STT primena, kad kitų institucijų galimas neveikimas ar netinkamas veikimas nėra šios administracinės bylos dalykas, dėl to joje negali būti nagrinėjamas.

 

STT nuomone, visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad STT pernelyg plačiai aiškina Prezidento įgaliojimus. Visų pirma, skirtingai nei teigia apeliantas, sakydamas, kad Prezidentė nėra kariuomenės vadovas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnio 3 dalis nurodo, kad vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas. STT pirmosios instancijos procese, remdamasi teisės aktais ir teismų praktika, aptarė Prezidento statusą, jo neliečiamybę bei galimus veiksmus prieš jį. Pakartotina LVAT praktika, kurioje šis teismas yra akcentavęs, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Dar kartą akcentuotinas ir Lietuvos Respublikos prezidento įstatymas, numatantis valstybės vadovo aprūpinimą, išskirtinį Prezidento statusą, jam taikomas garantijas, numatantis nepertraukiamą Prezidento veiklos vykdymą jo kadencijos metu.

 

Apeliantas teigia, kad nors teismas atmesdamas skundą teigia, jog bylos dalykas buvo atsakovo neveikimas, tačiau priima sprendimą, kad neva niekas nenagrinėjant jo skundo nebuvo pažeista. STT pažymi, kad teismas, vertindamas visą bylos medžiagą ir aplinkybes, būtent ir aiškinosi, ar STT veiksmuose buvo neveikimo elementas. Būtent atlikęs tokią analizę, teismas priėjo prie argumentuotos ir motyvuotos išvados, kad jokio neveikimo STT veiksmuose teisiniu požiūriu įžvelgti negalima ir ji veikė visiškai teisėtai, pagrįstai bei operatyviai. Tuo pačiu šioje vietoje atmestini teiginiai apie galimą proceso vilkinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad STT tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei vertino faktines kreipimosi aplinkybes bei kad atsakovės atsisakymas iš naujo nagrinėti 2015-11-18 pareiškėjo pareiškimą negali būti vertinamas kaip neveikimas, neveikimu negali būti pripažinta aplinkybė, kad STT pareiškėjo pranešimų nenagrinėjo BPK nustatyta tvarka ir tokie teiginiai yra subjektyvus situacijos vertinimas. Teismas pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjas jokių argumentų, kad atsakovė nepagrįstai jo pranešimą nagrinėjo VAI nustatyta tvarka, nepateikė.

 

Apeliantas bando suponuoti vaizdą, jog minėtame procese STT „neklausė Prokuratūros“. STT primena, kad Generalinė prokuratūra savo 2015 m. gruodžio 11d. rašte pareiškėjui, skundusiam STT atsakymą, nurodė, kad LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-442-583-08 dėl klausimo, iš esmės analogiško nurodytam pareiškėjo pareiškimuose ir skunduose, 2008 m. gegužės 15 d. neskundžiamame sprendime pažymėjo, kad šiuo atveju BPK normos netaikytinos, todėl atsakovas

1

Apeliantas teigia, kad jo paklausimai kitoms institucijoms nebuvo atsakyti. STT primena, kad kitų institucijų galimas neveikimas ar netinkamas veikimas nėra šios administracinės bylos dalykas, dėl to joje negali būti nagrinėjamas.

 

STT nuomone, visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad STT pernelyg plačiai aiškina Prezidento įgaliojimus. Visų pirma, skirtingai nei teigia apeliantas, sakydamas, kad Prezidentė nėra kariuomenės vadovas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnio 3 dalis nurodo, kad vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas. STT pirmosios instancijos procese, remdamasi teisės aktais ir teismų praktika, aptarė Prezidento statusą, jo neliečiamybę bei galimus veiksmus prieš jį. Pakartotina LVAT praktika, kurioje šis teismas yra akcentavęs, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Dar kartą akcentuotinas ir Lietuvos Respublikos prezidento įstatymas, numatantis valstybės vadovo aprūpinimą, išskirtinį Prezidento statusą, jam taikomas garantijas, numatantis nepertraukiamą Prezidento veiklos vykdymą jo kadencijos metu.

 

Apeliantas teigia, kad nors teismas atmesdamas skundą teigia, jog bylos dalykas buvo atsakovo neveikimas, tačiau priima sprendimą, kad neva niekas nenagrinėjant jo skundo nebuvo pažeista. STT pažymi, kad teismas, vertindamas visą bylos medžiagą ir aplinkybes, būtent ir aiškinosi, ar STT veiksmuose buvo neveikimo elementas. Būtent atlikęs tokią analizę, teismas priėjo prie argumentuotos ir motyvuotos išvados, kad jokio neveikimo STT veiksmuose teisiniu požiūriu įžvelgti negalima ir ji veikė visiškai teisėtai, pagrįstai bei operatyviai. Tuo pačiu šioje vietoje atmestini teiginiai apie galimą proceso vilkinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad STT tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, bei vertino faktines kreipimosi aplinkybes bei kad atsakovės atsisakymas iš naujo nagrinėti 2015-11-18 pareiškėjo pareiškimą negali būti vertinamas kaip neveikimas, neveikimu negali būti pripažinta aplinkybė, kad STT pareiškėjo pranešimų nenagrinėjo BPK nustatyta tvarka ir tokie teiginiai yra subjektyvus situacijos vertinimas. Teismas pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjas jokių argumentų, kad atsakovė nepagrįstai jo pranešimą nagrinėjo VAI nustatyta tvarka, nepateikė.

 

Apeliantas bando suponuoti vaizdą, jog minėtame procese STT „neklausė Prokuratūros“. STT primena, kad Generalinė prokuratūra savo 2015 m. gruodžio 11d. rašte pareiškėjui, skundusiam STT atsakymą, nurodė, kad LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-442-583-08 dėl klausimo, iš esmės analogiško nurodytam pareiškėjo pareiškimuose ir skunduose, 2008 m. gegužės 15 d. neskundžiamame sprendime pažymėjo, kad šiuo atveju BPK normos netaikytinos, todėl atsakovas

 

8

nutartyje teismas pažymėjo, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2006 m. balandžio 16 d. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, negalėjo, taikydamas BPK normas, spręsti ar pareiškėjo skunde išdėstyti faktai yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat negalėjo dėl pareiškėjo skundo priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tuo būtų sudarytos sąlygos Respublikos Prezidento baudžiamajam persekiojimui pradėti, kas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą Respublikos Prezidento imunitetą. Kadangi, šiuo nagrinėjamu atveju, minėto pareiškėjo skundo nagrinėjimui BPK normos netaikytinos, todėl pagrįstai atsakovas, vadovaudamasis VAI, atsisakė jį nagrinėti apie tai informuodamas pareiškėją. Iš viso to galima spręsti, kad Generalinė prokuratūra, nesiimdama iniciatyvos pagal BPK ir perduodama pareiškėjo pranešimus ir skundus nagrinėti STT bei pateikusi pareiškėjui atitinkamą atsakymą, taip pat neįžvelgė pateiktų duomenų konkretumo, kas leistų spręsti apie tolimesnę proceso eigą remiantis BPK normomis.

 

Iš viso to, kas pasakyta, akivaizdu, kad apelianto teiginiai, jog STT nesilaiko įstatymų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas, yra visiškai neįrodyti ir nepagrįsti. Apelianto skundas paremtas prielaidomis, asmenine nuomone bei samprotavimais, kuriuos jis jau buvo išdėstęs pirmosios instancijos procese ir kurie niekaip negali būti vertinami kaip teisinį svorį apeliaciniame procese turintys argumentai bei nėra niekaip pagrįsti ar išplėtoti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatęs, kad STT veikė visiškai teisėtai, yra pakankamai išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl jo kvestionuoti, naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo. Toks sprendimas, skirtingai nei teigia apeliantas, niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti BPK ar juo labiau, naikinti jo galiojimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai neišėjo už skundo ribų, išnagrinėjo visus keliamus klausimus bei į juos pagrįstai atsakė. Po bylos medžiagos analizės teismo padarytas sprendimas, kad STT tinkamai vykdė savo pareigas bei elgėsi teisėtai, negali būti traktuojamas kaip neteisingas ir įstatymams prieštaraujantis išaiškinimas. Priešingai, išanalizavus visą bylos medžiagą, STT atsiliepime ir teismo sprendime minimą teismų praktiką ir aktualius Lietuvos Respublikos teisės aktus, tokios išvados akivaizdžiai natūralios ir teisiškai pagrįstos.

 

Remiantis išdėstytu, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašome, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 1-5636-463/2016, o Aurimo Drižiaus 2016 m. gegužės 17 d. apeliacinį skundą atmesti.

Žydrūnas Bartkus

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top