skip to Main Content

Aurimas Drižius

 

 

Paskutinis skandalas, kai paaiškėjo, kad „metų seklys“ Šiaulių ONTT viršininkas Tomas Ruchtinas tiesiog liepė vienam žmogeliui paliudyti, kad du žmonės Tatjanas ir Ričardas Malinauskai neva jam pardavė narkotikų, ir už tai jam davė 100 litų, ir tie minėti du žmonės iš karto atsidūrė kalėjime, tik eilinį kartą apnuogino tos  afijos, kuri vadina save „teisėsauga“, veiklos būdus.

Vienintelė aplinkybė, dėl ko šie žmonės buvo išteisinti, tai kad minėtam „liudininkui“ prabilo sąžinė, ir jis pats prisipažino, kad jokių narkotikų jis nepirko, o tai  paliudyti jam liepė Šiaulių ONTT „pareigūnai“. Tai reiškia, kad Lietuvos mafijinė teisėsauga veikia taip – užtenka vieno „liudininko“ už 100 litų, kad jis paliudytų, kad iš jūsų pirko narkotikų, ir jūs automatiškai keliaujate į kalėjime. Ir jokie procesai, teismai, advokatai čia nepadės – visa „teisėsaugos“ sistema veikia ranka rankon, nė viena teismų grandis netiria įrodymų, o tik nukopijuoja kaltinimą į nuosprendį.

Beje, net paaiškėjus, kad minėti žmonės nekalti, nuteisti pagal sufabrikuotą bylą, R.Malinauskas dar beveik pusę metų sėdėjo kalėjime – laukė, kol Aukščiausiame teisme prieis jo eilė nagrinėti jo bylą. Buvo labai juokinga žiūrėti, kad kilus skandalui, generalinis prokuroras D.Raulušaitis išsisukinėjo nuo atsakomybės – neva jis dar birželio 23 d. kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistiems šiauliečiams, tačiau teisėjai neskubėjo taisyti klaidos – reikėjo laukti beveik 5 mėnesius, kol galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantis teismas įsigilino į situaciją ir ištaisė pareigūnų klaidą.

Nors delfiai mums rašo, kad „šios klaidos labai brangiai gali kainuoti Lietuvos mokesčių mokėtojams – nepagrįstai nusikaltimais apkaltinti, nuteisti ir įkalinimo įstaigose įkalinti sutuoktiniai jau rengia dokumentus ir sieks iš valstybės prisiteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą“, tačiau realiai teismų praktika tokia, kad už neteisėtą įkalinimą iš valstybės ir tai ne visada teismai priteisia nedideles kompensacijas.

Teismai daro bet kokias nesąmones, nes Teismų įstatyme įrašyta nuostata, kad jie už nieką neatsako ir niekam neatsiskaito už savo priimtus sprendimus. Kol šis įstatymas nebus pakeistas, ir nebus įrašyta, kad teisėjas asmeniškai atsako už savo priimtus nepagrįstus sprendimus, ir asmeniškai atlygina dėl to padarytą žalą, tol visi šie juodaskvarniai zombiai darys ką nori.

Delfi.lt rašo, kad ikiteisminio tyrimo metu sutuoktiniai Malinauskai net nebuvo kviečiami į policiją, pareigūnams užteko jų apklausų, atliktų areštinėje. O paskui aukė teismas. „Tada jau teko bendrauti su prokurore Violeta Bartušiene, jai bandžiau aiškinti, kad visa tai, kas surašyta byloje, yra netiesa, bet ji netikėjo, tikino, kad pardaviau „čekį“ ne su cukrumi, o heroinu, – sakė T. Malinauskienė. – Mūsų pasakojimais nepatikėjo ir teisėjas Aleksandras Prygunkovas – jis man skyrė 3 metų 3 mėnesių, o vyrui – 3 metų laisvės atėmimo bausmes. Realias. Tada nuosprendį skundėme Šiaulių apygardos teismui, bet ir čia likome neišgirsti – mūsų skundai buvo atmesti.“

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė labiau tikėjo ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais, nei baudžiamojon atsakomybėn patrauktais sutuoktiniais. Jie taip pat pažymėjo, kad Malinauskams ir taip pasisekė – jiems grėsė įkalinimas nuo 2 iki 8 metų, o nubausti jie vos ne minimaliomis bausmėmis.

Įsiteisėjus nuosprendžiui sutuoktiniai buvo uždaryti į pataisos namus. Jau sėdėdama už grotų T. Malinauskienė bandė teisybės ieškoti Aukščiausiajame Teisme, tačiau ir šio teismo teisėjai moterimi nepatikėjo, nors būtent nuteistosios išdėstytus argumentus teisme palaikė ir Generalinė prokuratūra, kuri paprastai nuteistųjų skundus siūlo atmesti kaip nepagrįstus, – jau praėjusių metų lapkritį prokurorai siūlė sutuoktiniams baudžiamąją bylą nutraukti.

Aiškėja, kad tuo metu prokurorams jau buvo žinoma apie sulaikytų Šiaulių policininkų neteisėtus veiksmus – jie jau tyrė jų galimai padarytus nusikaltimus, o atvejų, kai buvo klastojami dokumentai, buvo ir daugiau (tik bylos nepasiekdavo teismo). Tiesa, apie tai, kad baudžiamoji byla buvo suklastota, prokurorai tuo metu greičiausiai dar net nenujautė – jie tik įtarė, kad daugelis veiksmų byloje buvo atlikti galimai neteisėtais būdais.

Bet baudžiamosios bylos medžiaga buvo taip gerai suklastota, kad net ir kasaciniam teismui nekilo abejonių dėl vyro ir žmonos kaltės.

Prabilo įslaptintas liudytojas: melavau.

Į laisvę T. Malinauskienė išėjo tik šių metų birželio 4 d. – Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarė ją paleisti lygtinai. Tuo metu jos sutuoktiniui R. Malinauskui pataisos namų vartai atsivėrė gerokai vėliau – lapkričio 11 d., kai kasacinės instancijos teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nepaisant to, R.Malinauskas dar beveik pusę metų buvo laikomas kalėjime.

Prokuratūra nurodė, kad dar gegužę įslaptintas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, atskleidė neįtikėtinus faktus. Tyrimą dėl Šiaulių kriminalistų galimai padarytų nusikaltimų atliekantiems LKPB pareigūnams slaptasis liudytojas nurodė, kad sutuoktinių Malinauskų byloje davė melagingus parodymus. „Kalbėjau tai, ką liepė Tomas iš Šiaulių policijos“, – pareiškė jis. Ir kategoriškai paneigė tai, ką anksčiau buvo sakęs ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio tyrimo metu – jis nurodė, kad niekada su Malinauskais nebuvo bendravęs, niekada nebuvo jų namuose ir niekada iš jų nepirko narkotikų. „2012 m. pavasarį, apie 21 val. man paskambino Tomas iš Šiaulių policijos, susitikome, – LKPB pareigūnų užfiksuotoje apklausoje nurodė įslaptintas liudytojas. – Jis pasakė, kad yra sulaikytas „Mariakas“, jo žmona, ir man padavė atspausdintus lapus ir liepė pasirašyti. Tomas sakė, kad čia surašyti mano parodymai ir jų pagrindu buvo sulaikytas „Mariakas“ ir jo žmona. Iš tiesų aš jokių parodymų nebuvau davęs. Tik vėliau iš Tomo sužinojau, kad „Mariakas“ yra R. Malinauskas, o jo žmona – Tatjana.“

Daiva Guobienė: „Žalą galima išsiieškoti iš konkrečių pareigūnų ir teisėjų“

Teisininkė Daiva Guobienė pakomentavo minėtą incidentą:

Kaip vertinate Aukščiausiojo teismo praktiką, kai žmogus dar pusę metų laikomas kalėjime, nors prokuratūra ir teismas žino, kad jis nekaltas? Kokia procedūra išteisinimo, jeigu prokuratūra sužino, kad apkaltino nekaltą žmogų?

– Raulušaitis kreipėsi į teismą dėl bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ir prašė nuteistuosius išteisinti, bylą nutraukti. Tokią procedūrą numato BK. Ir teismas, gavęs tokį raštą, privalo tokį prašymą išnagrinėti per vieną mėnesį, nes taip parašyta įstatyme. Nes žmogus atlieka bausmę toliau, nors yra pagrindas manyti, kad jis nuteistas nepagrįstai. O šioje situacijoje aš manau, kad tiems žmogeliams dar pasisekė, kad Aukščiausias teismas sugebėjo jų bylą išnagrinėti per pusmetį. O įsivaizduokite tokį dalyką, kad teismas būtų pradėjęs nagrinėti Malinauskų skundą vėliau, kaip jie jau būtų paleisti iš kalėjimo, atlikę bausmę? Tada teismas net nebūtų nagrinėjęs jų prašymo atnaujinti bylą, nes įstatymas numato, kad gali prašyti atnaujinti bylą tik tol, kol atlieki bausmę.

Tai yra toks neįtikėtinas ir siaubingo lygio Aukščiausiojo teismo savavaldžiavimas, kad kitaip jo pavadinti negalima. Aš pati praėjusi šį klausimą. O įstatymas yra taip sureguliuotas – nagrinėti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galima tik tuo atveju, jeigu asmuo dar neatliko bausmės…Galite įsivaizduoti tokią nesąmonę. Pvz., aš turėjau galimybę išsigelbėti ir nesėdėti kalėjime. Mano vienintelis argumentas galėjo būti tai, kad man nepritaikė amnestijos. Pagrindas atnaujinti bylą buvo toks, kad neteisingai pritaikytas įstatymas, tačiau jis gali būti taikomas tik tol, kol asmuo dar neatliko bausmės. Ką padarė Aukščiausias teismas, kuris skundą turi išnagrinėti per mėnesį? Jis nenagrinėjo mano skundo pusę metų, kol aš nenukeliavau į kalėjimą, ir neatlikau bausmės.

O paskui jau tokie prašymai, atlikus bausmę, nenagrinėjami. Jie padarė tokį siaubingą dalyką, puikiai žinodami, ką daro. O tiems Malinauskas dar pasisekė, kad teismas per pusmetį išnagrinėjo jų bylą. Man tai jau dabar norisi juos imti ir apginti – jie jau dabar galėtų gauti didžiulę kompensaciją, net nereikėtų Žmogaus teisių teismo. Už viską, kas yra padaryta jų gyvenime. Tačiau čia jau iškyla advokato kompetencijos klausimas – kitą kartą yra baisiau turėti tokį, kuris nieko nemoka, ir paskui dėl to galima prarasti visas galimybes ką nors prisiteisti. Esmė tokia, kad jie jau dabar galėtų paduoti skundą prieš valstybę, ir tą sumą prisiteistų. Jeigu jų netenkintų ta suma, galėtų kreiptis į EŽTT.

Tai jūs sakote, kad čia Aukščiausias teismas išsidirbinėja, nes jie tokias bylas turi išnagrinėti per vieną mėnesį?

– Taip, nes jie faktiškai turi suprasti, kad tai yra visos teisinės sistemos brokas. Tame tarpe ir Aukščiausiojo teismo. Nu ir kas kad toje byloje melavo įslaptintas liudininkas. Europos žmogaus teisių teismas yra aiškiai pasakęs, kad remtis vien įslaptintais liudininkais negalima. O kitų įrodymų ar duomenų toje byloje nebuvo. Todėl teismai neturėjo vien vertinti prokuratūros kaltinimų, tačiau naudoti teismų praktiką ir EŽTT išaiškinimus, kad taip daryti negalima. Jie galėjo tai padaryti ir konstatuoti, kad vieno slapto liudininko neužtenka kaltei įrodyti.

O ar galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos nekaltus žmones nuteisusius teisėjus?

– Apie tai ir kalbame – Aukščiausias teismas, žinodamas, kad kalėjime sėdi neteisėtai nuteisti žmonės, kurie yra praėję visas teismų instancijas, turėjo kuo greičiau tą bylą išnagrinėti. O dabar, kai paaiškėjo, kad ta byla buvo vilkinama Aukščiausiame teisme net pusę metų, turi būti atliktas visos teismų sistemos patikrinimas. Neužtenka tik pasakyti, kad tą žmogų mes paleidome, pasakykite mums už tai ačiū. Turi būti įvertintas visos teismų sistemos darbas – visa bylos medžiaga, teisėjų ir prokurorų darbo brokas ir atsakyti, ar jie galėjo priimti kitus sprendimus. Turi būti atliktas visų šių pareigūnų kvalifikacijos įvertinimas.

Aukščiausias teismas viską nuleido ant to nusikaltėlio iš Šiaulių ONTT – jis organizavo, o visa sistema neva nepastebėjo?

– Tai aš ir sakau, kad tą Įgorį Molotkovą, kuris pavogė Kalašnikovą, reikia ne teisti, o apdovanoti, nes jis parodė visus sistemos trūkumus. Tai ir dabar reikėtų tą Tomą Ruchtiną ne teisti, o paskirti Aukščiausiojo teismo pirmininku, nes jis sugebėjo apgauti visą teismų sistemą. Ši byla atskleidė vieną dalyką – pas mus teisinėje sistemoje nėra tokio dalyko, kaip objektyvus bylos nagrinėjimas. Nes jeigu prokuroras perdavė bylą teismui, tai teismas juo tiki, ir t.t. Tai jau ne teisinė sistema, o Tikėjimo žodžio sekta.

Ir kiek žmogelių yra nuteista pagal tokius „įrodymus“, nes tas liudininkas prisipažino, kad jis melavo. O jeigu būtų neprisipažinęs?

– Ir toliau policijos pareigūnai pardavinėtų narkotikus. Tokių faktų vis daugiau, kai policija konfiskuoja narkotikus, ir oficialiai parodo tik jų dalį. Trakuose sulaikė vos ne visą policijos nuovadą, kuri konfiskuotą naminę degtinę pardavinėjo. Tas pats vyksta ir su kontrabanda. Todėl mes ir turime teisinę sistemą, kuri yra tokio pat nusikalstamo lygio, kaip ir realus nusikaltėliai. Kol nenubausime tokių, kurie leidžia vykti nusikaltimams, tol tai ir vyks.

Tačiau įstatymas nenumato jokios atsakomybės teisėjams ?

– Kaip nenumato? Kažkas mums į galvą įkalė, kad nenumato, nors yra priešingai – įstatymas, kuris sako, kad netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, kuris padarė žalą valstybei, yra baudžiamas. Kodėl šis įstatymas netinka teisėjams, kurie nuteisė nekaltą žmogų?

Taip, tačiau nėra teismų praktikos, naudojant šį įstatymą?

– Įdomiausia, kad ta praktika priklauso nuo tų, kurie ir nenori to daryti – taikyti šios praktikos. Kas nubaus tuos teisėjus? Kitas teisėjas, kuris žino, kad taip pat gali pakliūti, ir tada reikės atlyginti žalą nukentėjusiems. Palauk aš tau priminsiu tokį dalyką – advokatas Kozubovskis nukentėjo dėl prokuroko Lauciaus priimtos nutarties. Kozubovskis prisiteisė žalą iš valstybės, tačiau įdomiausia tai, kad jis ėmėsi priemonių, kad tai būtų išieškota iš prokuroro Lauciaus, padariusio žalą. Pirma instancija patvirtino, ir nurodė, kad žala Kozubovskiui turi būti išieškota tiesiogiai iš prokuroro Lauciaus, tačiau aukštesnės instancijos tai greitai nugesino. Nes jeigu būtų precedentas, tai jie puikiai supranta, kad teisėjai ir prokurorai kasdien daro nesąmones, ir kad jeigu reikėtų už tas nesąmones mokėti iš savo kišenės, tai kas tada būtų? Todėl tokia teismų praktika ir neformuojama.

 

Vilniaus apygardos prokuratūrai jau daugiau nei 20 metų vadovauja toks Ramutis Jancevičius, kyšininkas ir parsidavėlis, sužlugdęs Kauno pedofilijos bylos ir nužudymų tyrimą, kurį kažkada toks Seimo buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas pavadino „nepaperkamu“.

Pedofilijos bylą tyręs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nerijus Bieliauskas interviu LL prisipažino, kad po to, kai pats savo akimis pamatė, kaip prokuratūros vadovai žlugdo garsiąją pedofilijos bylą, jis suprato, kad nebegali dirbti šioje struktūroje. Jis taip pat sakė netikintis atsitiktinumais šioje byloje ir kaip nužudyti net keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Jonas Ūsas, Drąsius Kedys), o prokuratūra pastarųjų dviejų žmonių mirtį vadina nelaimingais atsitikimais.

„Kai aš paprašiau sudaryti tyrimo grupę tirti pedofilijos bylai, tai R.Jancevičius man atsakė: „ai, nebūk formalistas“, – pasakojo N.Bieliauskas. Jis stebėjosi, kodėl Kauno apygardos prokuratūra, kuriai buvo pavesta iš pradžių tirti pedofilijos bylą, nepadarė absoliučiai nieko – net nedrįso apklausti D.Kedžio pedofilija apkaltinto teisėjo Jono Furmanavičiaus. „Jeigu jie laikų būtų ėmęsi veiksmų, apklausę liudininkus ir patikrinę faktus, gal būt, visa šis istorija nebūtų taip tragiškai pasibaigusi“, – sakė N.Bieliauskas. Jis pasakojo, kad bandėįtikinti D.Kedį, kad pedofilijos bylayra tiriama ir bus ištirta.

Tuo metu jo viršininkas, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius Vilniaus apylinkės teisme 2014 m. kovo 28 d. melavo, prisiekęs kalbėti tiesą, kad N.Bieliausko išėjimas iš prokuratūros nėra susijęs su minėtos bylos tyrimu. „Jo išėjimas iš darbo visiškai nėra susijęs su baudžiamosios bylos tyrimu, – teismo posėdžio metu sakė R.Jancevičius, – išėjimo priežastys absoliučiai nėra susiję su ta byla. Tai susiję su asmeniniais motyvais. Aš jį pirmą kartą perkalbėjau, kad jis liktų prokuratūroje – taip, tą pripažįstu. Tačiau tai nėra susiję su požiūriu į bylą arba prieš bylą. O antrą kartą jis išėjo iš prokuratūros jau visiškai dėl kitų dalykų, dėl to, kad jam buvo pavesta tirti OMOn bylą, ir jis nesutiko su prokuratūros pozicija šioje byloje, todėl ir pasitraukė“.

Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir daugiau dalykų, dėl kurių skyrėsi eksprokuroro N.Bieliausko ir R.Jancevičiaus parodymai. N.Bieliauskas sakė, kad apie visus savo žingsnius raštu, tarnybiniais pranešimais informuodavęs savo viršininką R.Jancevičių. Pastarasis dievagojosi, kad jokių N.Bieliausko raštų nėra gavęs, arba neprisimena: „Negaliu paneigti, kad to nebuvo“. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad prokuroras N.Bieliauskas atsisakė policijai leisti sekti D.Kedį. N.Bieliauskas aiškino, kad jis iš principo negalėjo sutikti, kad baudžiamojoje pedofilijos byloje, kurioje įtariamasis buvo Andius Ūsas, nukentėjusios mergaitės atstovas Drąsius Kedys taip pat taptų ir įtariamuoju.

„Kauno bylą dėl mažametės tvirkinimo man pavedė tirti 2009 rugpjūčio 19 dieną, – teismo posėdžio metu pasakojo N.Bieliauskas, – gavęs bylą, su ja susipažinau ir ėmiausi aktyvių veiksmų, kad kuo operatyviau  ištirčiau visas aplinkybes. Kaune tą bylą tyrė pareigūnų grupė – du prokurorai ir trys tyrėjai. Pavesti tokią bylą vienam žmogui, sakyčiau, buvo labai neatsakingas Generalinės prokuratūros žingsnis“. Jis sakė klausinėjęs Generalinės prokuratūros vadovų, kaip jam, esančiam Vilniuje, tirti Kauno bylą. „Nieko tokio, pavažinėsi“, – anot N.Bieliausko, atsakymas buvo toks, tačiau liudytojas nesukonkretino, iš kieno lūpų jis nuskambėjo.

N.Bieliauskas sakė skambinęs V.Naruševičienei, tačiau nieko baisaus ir konkretaus iš jos neišgirdo. Anot prokuroro, jokių reikšmingų detalių V.Naruševičienė tuo metu nepaminėjo, tik prisiminė, kad prieš trejus metus D.Kedys kažką jai yra pasakęs civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Jeigu pedofilijos nebuvo, kas „kietu buku daiktu veikė aukos storąją žarną“?

R.Jancevičiaus vadovaujama prokuratūra paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, kad V.Naruševičienės mergaitė buvo prievartaujama, tačiau tai dar vienas melas – netgi tuo metu, kai buvo apklausiame policijoje dėl galimo prievartavimo, mergaitė pakakojo į kelnes.

Kaip aiškėja iš bylos dokumentų, nors mergaitės apklausa truko tik valandą, tačiau apklausos metu jos motina, įtariama sąvadautoja, kuriai buvo leista dalyvauti apklausoje, Violeta Naruševičienė pareiškė, kad ,.na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai“, „sakau, jai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio vis tiek norėsiu kelnytes susitikrint“. Akivaizdu, kad net apklausos metu mergaitė turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ar šlapimo nelaikymu.

Medicinos ekspertas nustatė, kad mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių gydytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku. Byloje pakako įrodymų, kad V.Naruševičienės dukros sveikatos problemos, susijusios su išmatų nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos, kuri sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku. Tačiau visi šie įrodymai nebuvo pateikti teismui – Vilniaus apygardos prokuratūra tiesiog juos išėmė iš bylos, ir į teismą nusiuntė tuščią be jokių įrodymų baudžiamąją bylą.

Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?

Pedofilijos bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kurioje buvo ir garsusis teisėjas Pavelas Frolovas. Kuo gi jis garsus? Garsus tuo, kad jo bute rinkdavosi kompanija teisėsaugos pareigūnų, kurie ten žaisdavo „rusišką ruletę“. Taip vyrai atsipalaiduodavo po sunkios darbo savaitės, praleistos sprendžiant žmonių likimus – kam gyventi, o kam mirti. Matyt, kad darbas buvo įtemptas, jeigu „teisėjai“ imdavosi tokios pramogos. Viskas būtų gerai, jeigu „rusiška ruletė“ baigtųsi taip, kaip ir turėjo baigtis – vieno iš jos dalyvių mirtimi.

Teisėją P.Frolovą ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorą Ramutį Jancevičių sieja viena ir ta pati kruvina istorija – pedofilijos byla. Tik P.Frolovas numarino Neringos Venckienės bandymus iškelti bylą dėl mergaitės nugabenimo į „psichuškę“, tai R.Jancevičius, gavęs Vilniaus apygardos teismo nutartį spręsti klausimą dėl įtarimų Laimai Stankūnaitei pareiškimo, pažadėjo, kad šie pareiškimai tuoj bus pareikšti, tačiau vėliau savo pažadą pamiršo.

Visus 2010-2011 m. žurnalistas Virginijus Gaivenis gyveno Vilniaus apygardos prokuratūroje ir iš ten per savo laidą „Abipus sienos“ gyvai transliavo pedofilijos bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą. V.Gaivenis atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, kuriuos galėjo gauti tik iš R.Jancevičiaus – visų įtariamųjų telefoninių pokalbių išklotines. Pvz., „Abipus sienos“ ištransliavo, ką kalbėjo abi seserys Stankūnaitės iš karto po to, kai buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius.

Be to, V.Gaivenis visuomenei pristatė tariamą „policijos informatorių“, kuris neva buvo nuslėptas nuo prokuratūros. Minėtas asmuo kalbėjo apie tai, kad žudynes Kaune planavo D. Kedys kartu su savo artimu draugu R. Ivanausku, kuris ir pakvietė „policijos informatoriumi“ prisistačiusį M. Žalimą, padėti D. Kedžiui.„R.Jancevičius informaciją pateikia per tą ruporą, kuris yra jam lojalus, ir pateiks informaciją tik taip, kaip reikia R.Jancevičiui, – įsitikinusi teisininkė D.Guobienė, – tai yra senas R.Jancevičiaus metodas, ir jis išbandė jį net ant manęs. Kada man tik iškėlė baudžiamąją bylą, per televiziją buvo transliuojamos net šios bylos nuotraukos tą pačią dieną, kai tik ji buvo iškelta“.

Dėl Frolovo namuose vykusio įvykio Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Savo išvadas dėl šūvio turėjo pateikti balistikos bei kiti ekspertai. „Kas įvyko P.Frolovo namuose, dar anksti kalbėti. Tačiau duomenų, kad buvo žaidžiama rusiška ruletė, aš neturiu“, – sakė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.

 

Facebook komentarai
Back To Top