skip to Main Content

Laisvas laikraštis, 2012 m. kovo 5 d.

Aurimas Drižius

Dalios Grybauskaitės rinkimų arkliukas – kova su korupcija, tačiau po paskutinių įvykių Garliavoje ir dėl FNTT skandalo jeigu ji dar kar­tą išdrįstų pasakyti, kad jos prioritetas – kova su korupcija, tai sukeltų tik aplinkinių juoką. 

 

Verta prisiminti, kad buvęs kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka taip pat atėjo į valdžią demokratiniuose rinkimuose, garsiai šaukdamas apie supuvusią ir vagiančią valdžią. Kažin ar Lietuvoje įmanomas Lukašenkos scenarijus, ir vargu ar Grybauskaitė valdys Lietuvą iki gyvos galvos – per daug jau jos nieko neveikimo tauta matė per pastaruosius tris metus.  

Kita vertus, nėra to blogo kas neišeitų į gerą – tauta pamatė, kas per projektas yra D.Grybauskaitė ir todėl jos galimybės antrai kadencijai minimalios. Nebent jei neatsirastų deramo konkurento. Prievartaujamos Kedžio dukros likimą turėtų spręsti D.Grybauskaitės paskirtas generalinis prokuroras Darius Valys, tačiau matome, kad D.Valys vykdo prezidentės valią, ir nebando apginti šios nekaltos aukos nuo prievartautojų.  

Prezidentės nurodymu naujuoju FNTT vadovu buvo paskirtas Kęstutis Juocevičius, kurio paskyrimas sukėlė šoką Seimo Antikorupcijos komisijai. “Visų pirma noriu pasakyti, kad teisiškai Juocevičiaus paskyrimas į FNTT vadovo pareigas yra iš esmės negaliojantis, nes tuo buvo grubiai pažeisti įstatymai, ir mūsų Antikorupcijos komisija įstatymų numatytais terminais apskundė šio konkurso procedūrą, ir visais atvejais jis turėjo būti stabdomas, – laidoje “Akiračiai” kalbėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narė Aurelija Stancikienė, – mes šį konkursą apskundėme dėl kelių priežasčių – lankydamiesi STT, mes iš karto pastebėjome, kad tas tikrinimas, ar žmogus gali užimti tokias pareigas, kaip FNTT vadovo, buvo atliktas ypatingai formaliai. 

Praktiškai tai buvo tik apsikeitimas tuščiais formaliais popieriukais, kuriuose nebuvo jokio turinio. Jeigu užklausimas dėl patikimumo buvo išsiųstas penktadienį, o pirmadienį jau gauti visi atsakymai net iš kitų institucijų, tai kur jūs matėte tokią skubą ir kur matėte, kad įmanoma patikrinti žmogų realiai per kelias valandas. Mums užkliuvo ir tai, kad STT net nepastebėjo, kad iš FNTT gautą laišką dėl Jucevičiaus patikimumo pasirašė pats Jucevičius. 

Jis pats save patikrino ir nusprendė, kad yra labai patikimas, ir gali užimti šias pareigas. Ir STT vadovas Pocevičius buvo nustebintas, kaip mes pastebėjome tokį dalyką, nes jie net nebuvo jo pastebėję. Tai be abejonės, reikėtų kelti klausimą, kaip dirba Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes tas tikrinimas turėtų būti ne formalus. 

Kitas dalykas, kad FNTT dingo apie 120 dokumentų, ir tai nėra 1997 m., o būtent to laikotarpio, kai Jucevičius dirbo šioje tarnyboje. Aišku, mes ir nesitikėjome, kad Jucevičius pasakys, kad jis kaltas, tačiau aš manau, kad šie dalykai, tikrinant asmens patikimumą, turėjo būti užfiksuoti. Tiek STT, tiek ir VSD, bet deja, mes matome, kad ta informacija praslydo”.

Žurnalisto Tomo Dapkaus paklaustas, kaip jis vertina faktą, kad FNTT vadovas K.Jucevičius pats tikrino K.Jucevičiaus patikimumą, atsakė : “Visas šis farsas, kuris tesėsi ilgiau nei mėnesį ir pasibaigė, kai ministras Palaitis FNTT vadovu paskyrė žmogų, kuris pats save įveikė konkurse į šias pareigas, pats sau pasirašė pažymą – charakteristiką ir užėmė šią garbingą vietą. Prezidentės liūdnai pagarsėjusi pusiau lietuviška frazė, kad “ministras čia ne prie ko”, iš tikrųjų verta ne pašaipos, bet atidos. 

Nes ši frazė yra visos šios istorijos raktas. Nes iš tikrųjų ministras Palaitis šioje istorijoje buvo niekuo dėtas, jis atliko tik budelio funkciją – sunaikino du pareigūnus, padarė viską, kad jie negalėtų grįžti, paskelbė konkursą ir pasirašė įsakymą dėl Jucevičiaus paskyrimo, tapo niekam nereikalingas ir nebeįdomus. Iš tikrųjų ministras čia niekuo dėtas. Šioje istorijoje svarbiausias buvo FNTT vadovybės kadrų klausimas. Kai šis klausimas buvo išspręstas, istorija ir baigėsi”.

Konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius laidoje sakė, kad “gal pradėkime nuo to, kad Konstitucija įtvirtina valdžių padalinimo principą, o tai reiškia, kad kiekvienai valdžiai Konstitucija įtvirtina tam tikrus įgaliojimus, ir kad viena valdžia negali įsiterpti į kitos valdžios įtvirtintus įgaliojimus, negali jų perimti. Konstitucijoje parašyta, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, ir vadovauja jam pavestai sričiai. 

Ministras, o ne prezidentė, atsako už ministerijos veiklos sritį, tačiau Konstitucijoje dar parašyta, kad ministrai atsakingi Respublikos Prezidentui. Tai reiškia, kad ministrai informuoja Prezidentą apie jų veiklos sritis, problemas ir sprendimo būdus, tačiau ministrai nėra pavaldūs Respublikos prezidentui, tačiau jie pavaldūs tik ministrui pirmininkui. 

Demokratinėse valstybėse jeigu premjeras nepasitiki ministru, šis iš karto pasitraukia. Konstitucija nesuteikia įgaliojimo prezidentui nurodyti ministrui, ką paskirti į pareigas ir ko ne. jeigu prezidentė pradėtų nurodinėti ministrui, ką priimti irk ą atleisti, ji aiškiai peržengtų jai Konstitucijoje nurodytus įgaliojimus, nes ji perimtų vadovavimą ministerijai”.

  “Konstitucijoje dar parašyta, kad visa Vyriausybė solidariai atsako Seimui, – sakė V.Vasiliauskas, – prezidentė net negali atleisti ministro, tai gali padaryti tik Seimas, pareikšdamas nepasitikėjimą. Ir šioje istorijoje Palaitis ir Čaplikas demonstravo, kas yra šioje valstybėje bosas. Jie demonstravo, kad jų viršininkas yra prezidentė Grybauskaitė, nors iš tikrųjų jų darbdavys yra tauta arba rinkėjai, o ne prezidentė”.

„Prisiminkite, kai Gailius laimėjo konkursą FNTT vadovo pareigoms užimti, ir šiame konkurse dalyvavo devyni kandidatai, tai kitą dieną prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius pasakė, kad „prezidentė nusivylusi tokiu premjero sprendimu“.

„Visi mes pamiršome pirmąją akimirką, nuo kurios prasidėjo skandalas, – sakė žurnalistas Valdas Vasiliauskas, – tai yra nuo „Snoro“ nacionalizavimo ir informacijos nutekinimo viskas ir prasidėjo. Šiuo metu dėl to Generalinė prokuratūra tik formaliai atlieka tyrimą ir Darius Raulušaitis pats ištirs, ar jis nenutekino informacijos apie „Snorą“ dienraščiui „Lietuvos rytas“.  

O juk iš tikrųjų susidorota su Gailiumi ir Giržadu buvo ne dėl to, ką jie padarė ar galėjo padaryti, o dėl to, ko jie nepadarė. Mano žiniomis, jie atsisakė vykdyti neteisėtus Daukanto aikštės nurodymus. Prisiminkite vieną frazę, kurią pasakė prezidentė žurnalistams – „o jūs paklauskite, ar FNTT vadovai tyrė konservatorių finansinius rėmėjus?“. Mūsų prezidentė tuščiai burnos neaušina. Mano žiniomis, ji galvoje turėjo „MG Baltic“ ir šio koncerno prezidentą Darių Mockų. Atsisakę vykdyti nurodymus, šie FNTT padorūs vyrai parodė, kad jie turi stuburą ir klauso tik įstatymų valdžios, ir dėl to turėjo pasitraukti. 

Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad neteisėtumas pridengiamas teise, juk Palaitis kaip papūga kartojo, kad jis FNTT vadovus atleido teisėtai, o iš tikrųjų jie atleisti pasinaudojus VSD komisija, kuri teikia arba atima teisę dirbti su slaptais dokumentais. Juk tai yra mūsų dabartinė inkvizicija, kuri gali sukompromituoti kiekvieną pareigūną, kurio pareigos reikalauja leidimo dirbti su slapta informacija. 

Taip galima sudoroti bet kurį pareigūną, tačiau jeigu teismas greičiausiai atmes tokį skundą, toks neteisėtas susidorojimas pateikiamas kaip teisėtas. Todėl prezidentė dabar užsispyrusi kartoja, kad jokiu būdu negalima FNTT vadovų gražinti politinėmis priemonėmis, tik teismo keliu. O tai yra bandymas tuos žmones sugniuždyti ir pateisinti tokį sprendimą”.

Buvęs VSD darbuotojas Vytautas Braziulis sakė: „Kadangi aš ilgą laiką dirbau VSD, ir žiūrėjau, kas realiai vyksta valstybėje, o ne taip, kaip yra sakoma politikų, tai dabar matau tą patį vaizdą, kokį mes matėme ir anksčiau per VSD tyrimą. Pagrindinė kova ėjo dėl FNTT vadovo posto. 

Šie žmonės buvo netinkami ir neteisėtomis, mano giliu įsitikinimu,  priemonėmis atleisti, ir jiems pasakyta – eikite į teismus ir ginčikitės. O dabar labai ilgai buvo tempiama guma, net pažeidžiant įstatymus, nesiskaitant net su žmonėmis, ir net pačiu Seimu, ir galiausiai paskirtas naujas FNTT vadovas. Procesas baigtas, o liberalcentristai, visokie palaičiai ir čaplikai jie niekam neįdomūs, nes jie tik atliko savo darbą. Esmė – pinigai. Jeigu eisi paskui pinigus, praktiškai galima paklusnia padaryti net kurią įmonę, bet kurį žmogų ar visuomeninę organizaciją“.

VR ministras Raimundas Palaitis buvo nustebęs, kai konservatoriai jį paragino neskirti naujojo FNTT direktoriaus, nes, pasak Palaičiu, susitikime pas prezidentę Grybauskaitę buvo susitarta dėl trijų dalykų – VR ministras atsistatydina, premjeras negražina FNTT vadovo Gailiaus į pareigas, o į jas paskiriamas naujas vadovas Jucevičius. 

„Aš manau, kad ilgą laiką dirbusi ir dėsčiusi Lietuvos komunistų partinėje mokykloje, prezidentė negali atsikratyti to sovietinio metodo, kai valstybė buvo valdoma ne pagal įstatymus, bet politbiuro, – tyčiojosi Seimo narė Stancikienė, – politbiuras sprendė visus klausimus, ir viską sprendėsi pagal politbiuro valią. 

Manau, kad Grybauskaitė negali atsikratyti tokio metodo, kurį išmoko ir labai sėkmingai diegia šiandien. Kas atsitiko – juk prezidentė iš esmės griauna Konstitucinę sąrangą Lietuvoje. Ji skatino Palaitį maištauti, kol šis iki galo nepadarė savo juodo darbo. Nors net Kubilius buvo prašęs atidėti FNTT vadovo paskyrimą dviem savaitėm, tačiau ji viešumoje sakė, kad viskas gerai, ir daroma pagal įstatymus. Ji antrą kartą parodė Kubiliui, kad ji valdo situaciją, ir tai darė politbiuro stiliumi. 

„Prisiminkite, kai Gailius laimėjo konkursą FNTT vadovo pareigoms užimti, ir šiame konkurse dalyvavo devyni kandidatai, tai kitą dieną prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius pasakė, kad „prezidentė nusivylusi tokiu premjero sprendimu“.

“Mes turime vyriausiojo “Lietuvos ryto” redaktoriaus Gedvydo Vainausko liudijimą, kad bankui “Snoras” buvo daromas spaudimas iš prezidentės paskirto buvusio jos rinkimų štabo vadovo Vito Vasiliausko parduoti “Lietuvos ryto” akcijas, nes dienraštis kritikuoja prezidentę, – sakė Tomas Dapkus, – jeigu teisus V.Vasiliauskas, tai duodami nurodymai koncernams, kurie turi žiniasklaidos, nekritikuoti prezidentės. Jeigu savininkai nepadaro išvadų, tai tada susidorojama su savininkais. Kur tokie dalykai gali nuvesti?”.

V.Damulis: “Norėdamas atsakyti į šį klausimą, norėčiau grįžti kelis metus atgal, kai aš VSD buvau atsakingas už grėsmių prevenciją energetikos, transporto ir bankų sektoriuose. Mes turėjome keletą rimtų bylą šiuose sektoriuose, ir kai atlikome rimtą tyrimą, pamatėme, kad faktiškai visas šias bylas reikia apjungti į vieną bylą, nes veikėjai yra tik keli. Jie valdo situaciją energetikoje ir kitur. 

Daug dalykų buvo atskleista ir parodytą per tyrimą Seime. Buvo pasakyta, kad valstybė yra užvaldyta, ir tai padarė grupė žmonių, o ne Seimas. Tyrimas įvyko, politikai pasižadėjo, kad imsis rimtų priemonių, net pasižadėjo dabar valdančioji partija, ir toliau – niekas nepasikeitė. 

Tokie metodai, kokie anksčiau buvo naudojami neviešai ir buvo bijomasi juos naudoti. Dabar matau, kad tokie metodai yra naudojami viešai ir su niekuo nebesiskaitoma. Suprantu, visi turi dirbti savo darbą, tačiau valstybė negali būti paklūsti kažkieno kito valiai. Ta grupė niekur nedingo, ir jis gavo papildomų įrankių valdyti valstybę. Kas nepaklusnus, tas kenčia”.

T.Dapkus: “Anksčiau prezidentė akcentavo kovą su korupcija, dabar gal apie tai net nebėra kalbos”. Ir klausė A.Stancikienės, ar prezidentė reagavo į Palaičio veiksmus ir Seimo komisijos nuomonę?

“Prezidentė nereagavo niekaip, ir ji iš esmės stojo Palaičio gynybos pusėn, – sakė A.Stancikienė, – kalbėkime apie tai, kad prezidentė prisiėmė visą atsakomybę už Palaičio padarytus nešvarius darbus. Norėčiau grįžti prie FNTT vadovo – konkurse dalyvavo devyni žmonės, ir kitą dieną prezidentės patarėjas pasakė, kad prezidentė nusivylusi tokiu Vyriausybės sprendimu, ir kad Gailius jau iš karto tapo spekuliacijos įrankiu. 

Kai pono Jucevičiaus reputacijos prezidentė nekomentuoja, ir sako, kad viskas įvyko gražiai, jokių problemų nemato. Kodėl prezidentei taip svarbu matyti Jucevičių FNTT vadovo poste? Manau, kad su jo paskyrimu prezidentė galutinai sukomplektavo lojalios teisėsaugos komandą. Jūs pasižiūrėkite  – prezidentė turi visiškai neįgalų generalinį prokurorą, kuris labai paklusus. Suprantu, kad prezidentei nereikia tyrimų rezultatų ir nereikia tūrinio, jai reikia žmogaus, kuris jai beatodairiškai paklustų. 

Matome, kad VSD vadovas Grina yra taip pat absoliučiai paklusnus prezidentei ir galime tikėtis, kad tas pats bus ir su ponu Jucevičiumi. Reiškia, kad visos struktūros tampa pavaldžios kažkam vienam. Kalbėkime apie tai, ką jos dirba, ir kokie rezultatai. Gal ir neblogai, kad prezidentė valdytų visas jėgos struktūras, ir mes matytume, kad jos kovoja su korupcija. Tačiau mes matome, kad vyksta priedangos kūrimas ir dabar visiškai atvirai užvaldoma valstybė, o prezidentė tam visai nesipriešina”. 

“Mūsų valstybėje pirmenybė skiriama ne tiems konkursams, kurių rezultatas nenuspėjamas, bet tiems, kurių baigtis aiški, – sakė V.Vasiliauskas, – FNTT vadovo konkursas yra idealus – vienas kandidatas. Ir kai pamatai dabartinių mūsų teisėsaugos vadovų tylą ir aiškiai matomus prezidentės  favorites, darosi nejauku – ir Grina, ir Valys, ir dabar Jucevičius yra vieno stiliaus žmones, kurie pagal savo profesines ir žmogiškas savybes niekada tokių aukštumų negalėjo pasiekti, tačiau jas pasiekė per prezidentės malonę ir todėl iki paskutinio atodūsio bus jai dėkingi ir vykdys visus jos norus. 

Kita vertus, jie niekada neturės autoriteto savo kolegų tarpe savo institucijoje, tačiau tai dar geriau – jie niekada nebus savarankiški, o visada bus priklausomi. Kita vertus, VSD tikrasis vadovas yra Grinos pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, o generalinės prokuratūros tikrasis vadovas yra Darius Raulšaitis, o Jucevičius bus taip pat tik nominalus vadovas, kuris pridengs tikruosius šių tarnybų kardinolus. Ir tada tampa labai neramu, nes tie slaptieji mechanizmai yra nežinomi, nes nominalūs vadovai už savo įstaigas neatsakingi, ir mes nežinome, kas priima sprendimus”.   

Facebook komentarai
Back To Top