skip to Main Content

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas turėtų dirbti aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismo – teisėju. 

Antradienį šalies vadovė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo A. Valantiną skirti aukštesniojo teismo teisėju. Šį klausimą taryba turėtų svarstyti penktadienį. Jeigu taryba pritars A. Valantino kandidatūrai, prezidentei beliks pasirašyti dekretą dėl jo paskyrimo Vilniaus apygardos teismo teisėju. Kaip žinia, būtent generalinis prokuroras Algimantas Valantinas yra atsakingas už keturių žmonių žūtį Kauno pedofilijos byloje – užuot iškėlęs bylą savo kurso draugui teisėjui Jonui Furmanavičiui dėl pedofilijos arba Drąsiui Kedžiui – dėl šmeižto, A.Valantinas šią bylą tiesiog numarino.

Neseniai pas Darių Valį apsilankę visuomenininkai priminė, kad Seimas savo išvadoje dėl D. Kedžio skundų tyrimo konstatavo, jog tuometinis Generalinis prokuroras A. Valantinas savo pareigas atliko netinkamai. Jis ignoravo asmeniškai gautus apie 25 D. Kedžio skundus, ignoravo L. Stankūnaitės ir V. Naruševičienės prašymus jas apsaugoti nuo galimo susidorojimo, nekreipė jokio dėmesio į D. Kedžio prašymus patraukti J. Furmanavičių baudžiamojon atsakomybėn. Nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimo J. Furmanavičiaus šmeižimo, nesiėmė priemonių išimti D. Kedžio ginklus, nors tai būtų apsunkinę tikriesiems nusikaltėliams inscenizuoti, kad žudė D. Kedys. Dėl A. Valantino piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi kilo sunkios pasekmės – nužudyti J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė, galimai nužudyti D. Kedys ir A. Ūsas. Teisėjo karjerą A.Valantinas pradėjo 1994 metų gruodį Jonavoje. 19992000 metais jis dirbo Vilniaus apygardos teisme, vėliau – Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, buvo šio teismo pirmininkas. Vėliau prezidentas jį paskyrė generaliniu prokuroru, bet iš šių pareigų jis atsistatydino po Lietuvą sukrėtusio pedofilijos skandalo, kai parlamentarai išsakė jam priekaištų dėl esą netinkamo darbo. Buvo klausiama – dėl kokių priežasčių iki šiol dar nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. Valantino piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, padarant didelę žalą valstybei ir visuomenei ir jis nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn? Vakar raštu Generalinis prokuroras į ši klausimą atsakė taip: „Pagal Prokuratūros įstatymo 2 str. 3 d. Generalinis prokuroras vadovauja prokuratūrai. Organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja arba atlieka tyrimą, ar atskirus jo veiksmus konkretus prokuroras. 2009 metų spalio mėnesį Generalinėje prokuratūroje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nagrinėjami prokurorų veiksmai baudžiamojoje byloje dėl galimo mažamečio asmens tvirkinimo. Jo metu buvo tikrinami, ar tinkamai buvo įvykdyti generalinio prokuroro skubūs pavedimai ir užduotys. Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą, griežtai nubaudė prokurorus, netinkamai vykdžiusius savo pareigas ir padariusius tarnybinius nusižengimus.“ Taigi nors Seimas ir konstatavo, kad A. Valantinas savo pareigas atliko netinkamai, Generalinės prokuratūros specialistai nustatė, kad A. Valantinas savo pareigas atliko tinkamai, todėl jokios būtinybės patraukti baudžiamojon atsakomybės buvusio Generalinio prokuroro nėra“. Kaip žinia, būtent A.Valantinas, gavęs Drąsiaus Kedžio prašymą iškelti bylą pedofilija įtariamam teisėjui Jonui Furmanavičiui, šį prašymą persiuntė nagrinėti apylinkės prokuratūrai, nors tik generalinis prokuroras gali priiminėti procesinius sprendimus dėl teisėjų, įtariamų nusikaltimo padarymu. Tokiu savo žingsniu A.Valantinas sužlugdė pedofilijos bylos tyrimą, tačiau liko nenubaustas – prezidentė Dalia Grybauskaitė jį paskyrė Vilniaus apylinkės teismo teisėju, ir dabar A.Valantinas jau yra bene geriausias kandidatas užimti Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą.

Teisės komiteto išvadose nebeliko termino “nusikalstamas pareigūnų aplaidumas” Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto tyrimo apie vadinamosios pedofilijos bylos nagrinėjimą išvadų projekte buvo užsiminta apie nusikalstamą pareigūnų aplaidumą, bet galutiniame tekste šios frazės nebeliko. Tuo pasirūpino šio komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Prieš dvejus metus komitetas konstatavo, kad dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo. Atsakydamas į klausimus, kodėl išvadose nekalbama apie nusikalstamą pareigūnų aplaidumą, S. Šedbaras pripažino, kad projekte „buvo nurodyta, kad tai yra nusikalstamas aplaidumas, bet balsuojant dingo“. Pasak jo, TTK neturi kompetencijos spręsti dėl generalinio prokuroro, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ar kitų pareigūnų tinkamumo eiti savo pareigas. „Tai priklauso nuo asmenų, kurie skiria ar siūlo juos. Mūsų tyrimo išvados tiek patiems pareigūnams, tiek vadovams, nuo kurių priklauso jų likimas, yra pagrindas daryti sprendimus“, – pažymėjo S. Šedbaras. TTK išvadose pažymėta, kad teisėjo Jono Furmanavičiaus ir neva tvirkintos mergaitės tetos žūties galėjo būti išvengta, jei pareigūnai būtų laiku sureagavę į šios moters ir jos sesers – mažylės mamos skundus. Paaiškėjo, kad kaunietė buvo nušauta tą dieną – spalio 5-ąją, kai turėjo eiti į Kauno policiją patikslinti savo skundą dėl D. Kedžio grasinimų. Vadinamoji pedofilijos istorija Kaune esą buvo tiriama neoperatyviai ir nekompetentingai, o tai padarė žalos tyrimui bei gali turėti reikšmės galutiniams sprendimams. Komitetas konstatavo, kad Kauno policija, miesto ir apygardos prokuratūros, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius dirbo aplaidžiai, nekompetentingai ir nekvalifikuotai. Neva tvirkintos mergaitės tetos prašymą apginti ją ir jos dukrą nuo galimų smurtinių veiksmų Generalinė prokuratūra gavo rugsėjo pradžioje. Tuo pačiu metu analogišką prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė mergaitės mama, buvusi D. Kedžio draugė. Maždaug mėnesį skundai keliavo iš vieno skyriaus ir institucijos į kitą, kol mergaitės teta buvo iškviesta į policiją patikslinti aplinkybes. Būtent tą dieną, spalio 5-ąją, ji buvo nušauta savo namuose, netrukus po to, kai žuvo J. Furmanavičius. Įtarimai dėl abiejų nužudymų pateikti D. Kedžiui.

„Akivaizdu, kad beveik mėnesį nieko daugiau, išskyrus prašymo siuntinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nebuvo padaryta siekiant apsaugoti pareiškėjas nuo galimo susidorojimo. Komiteto nuomone, reaguoti į galimas grėsmes tiek pareiškėjų, tiek teisėjo sveikatai ir gyvybei buvo pakankamas pagrindas, tačiau jokių veiksmingų priemonių apsaugoti žmones nuo susidorojimo nebuvo imtasi. Dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo“, – sakoma išvadose. D. Kedys esą itin priešinosi dukros tyrimui Vaiko raidos centre Vilniuje. Anot generalinio prokuroro Algimanto Valantino, be to nebuvo galima tinkamai tęsti ikiteisminio tyrimo, nes mergaitės psichiatrinis-psichologinis tyrimas truko tik kelias valandas. „Tokie teiginiai neįtikinami. 2009 m. balandžio 23-gegužės 25 d. ekspertizės akto išvados formuluojamos aiškiai, vienareikšmiškai. Rimtų argumentų, dėl kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilo abejonių minėtos ekspertizės išvadomis, komitetui nebuvo pateikta“, – pažymėjo parlamentarai. Išvadose teigiama, jog savo pareigų neatliko ir A. Valantinas, jo pavaduotojai, kiti Generalinės prokuratūros pareigūnai, nes neužtikrino, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią įmanomą laiką, nesilaikė įstatymų reikalavimų koordinuoti tyrimo veiksmų, nenustarė pavaldinių padarytų pažeidimų. „Ikiteisminio tyrimo sistema yra perdėm biurokratinė, reikalaujanti nepagrįstai didelių tarnybos laiko ir finansinių išteklių, todėl neatidėliotinai tobulintina.“ Kartu siūloma Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri per keturis mėnesius išnagrinėtų „Lietuvos prokuratūros teisinės padėties ir vietos valstybės valdžios institucijų sistemoje kaitos, taip pat prokuratūros sistemos ir vadovaujančių pareigūnų tarnybos eigos pakeitimo galimybes ir parengtų atitinkamus teisės aktų, tarp jų ir Konstitucijos, pakeitimo ir papildymo projektus“. S. Šedbaro manymu, generalinį prokurorą turėtų skirti ir atleisti prezidentas Vyriausybės teikimu. Dabar šį pareigūną skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Seimas buvo pavedęs TTK atlikti parlamentinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su kauniečio D. Kedžio skundais, esą jo mažametė dukra galėjo būti tvirkinama. Komitetas aiškinosi, ar skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų ir ar tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas. D.Grybauskaitė jau buvo išgelbėjusi A.Valantiną nuo atsakomybės Dar prieš dvejus metus neatlaikiusi visuomenės spaudimo D.Grybauskaitė buvopriversta suvaidinti, kad jai rūpi pedofilijos bylos tyrimas. Išsikvieturi generalinį prokurorą A.Valantiną, prezidentė paskelbė, kad pedofilijos byla yra pabaigta ir keliauja į teismą. Dėl to A. Valantino darbas prezidentės nebuvo įvertintas neigiamai ir jis tęs savo darbą. „Tas rezultatas, kurio buvo tikėtasi iki sausio pabaigos, prezidentė konstatuoja, kad dabar yra sulauktas. Prokuratūros vadovai informavo valstybės vadovę, kad pedofilijos byla yra parengta ir keliaus į teismą. Ji nėra nutraukiama. Tai yra tas rezultatas iš esmės, kurio prezidentė tikėjosi. Tas faktas, kad ji atsidurs teisme, teikia vilčių, kad ši tragiška Kauno istorija sulauks atomazgos“, – sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Dėl to, anot L. Balsio, A. Valantinas lieka savo pareigose. „Rezultatai, kurie šiandien yra pateikti: pedofilijos byla keliauja į teismą, kovojant su korupcija akivaizdžiai matomi poslinkiai. Prezidentė šiuo metu yra patenkinta veikla, kurią mato. Aišku, neatmetama galimybė, kad vėliau bus kitų raginimų – jei paaiškės, kad veiksmai, kurie yra pademonstruoti šiandien, nedavė rezultatų, buvo neefektyvūs“, – žurnalistams dėstė prezidentės nuomonę L. Balsys. Tuomet tyrimą atlikusio TTK vadovas Stasys Šedbaras, anksčiau sakęs, jog sunkiai įsivaizduojantis galimybę A.Valantinui likti poste, jei Seimas nutarimu išsakytų neigiamą jo darbo vertinimą, jau tikino, kad Seimo nutarimas yra „privalomas vykdyti kiekvienam Lietuvos piliečiui“, o prezidentę sako tą ir padarius. „Vienais atvejais prezidentė reaguoja griežtai, o kitais atvejais – nesuprantamai atlaidžiai. Nemanau, kad Seimo dauguma susitaikys su tokia padėtimi“, – sakė G.Songaila. A. Valantinas neslėpė, kad taip ilgai (beveik tris valandas) kalbėtis su valstybės vadovu jam teko pirmą kartą per savo kadenciją. Tačiau nepripažino, kad pajuto palengvėjimą, kai pokalbis baigėsi. „Niekada nesijaučiau silpnas“, – į klausimą, ar sulaukęs prezidentės palaiminimo išlikti poste pasijuto tvirčiau, atsakė A. Valantinas. Trečiadienį į prezidentės D. Grybauskaitės pokalbį su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu apie jo galimybes toliau eiti pareigas, praėjus valandai nuo susitikimo pradžios, neplanuotai buvo pakviesti ir abu generalinio prokuroro pavaduotojai Gintaras Jasaitis ir Vytautas Barkauskas.

LAISVAS LAIKRAŠTIS 2012 m. balandžio 28-gegužės 4 Nr. 17

 

Facebook komentarai
Back To Top