skip to Main Content

Vidas Rachlevičius

Vėl noriu sąmoningai įžeisti kai kurių žmonių religinius jausmus ir įsitikimus. Turiu galvoje tikinčius covidą. Kovą ir balandį ir aš buvau tikintysis, kaip ir daugelis. Bet nuo to laiko ir ypač dabar situacija yra pasikeitusi iš esmės, o svarbiausia – viruso poveikis ir jo pavojingumas. Stebėdamas, kas vyksta aplink, vis labiau įsitikinu, kad, jeigu visuomenė netaps visiškai valdoma avių banda praplautais smegenimis ir dar egzistuos bent kažkokia žodžio ir spaudos laisvė, kada nors tai, kas vyksta dabar, bus įvardyta didžiausia globalia afera, kuri turi aiškius tikslus. Nors viešojoje erdvėje yra nemažai įdomių ženklų, dabar neverta apie tai spėlioti, nes visiškai aišku, kad viskas vienaip ar kitaip susiveda į didžiulius pinigus ir turto perdalijimą. Tačiau grįžkim į kasdienį gyvenimą. Britanijoje selektyviai įvedami nauji absurdiški apribojimai, kurie vis daugiau žmonių varo į neviltį. Valdžios iš inercijos remiasi vienu statistiniu parametru – bendru covido atvejų skaičiumi. Tačiau jau senokai aišku, kad ta statistika nieko nesako, nes virusas tiesiog cirkuliuoja ir jokio poveikio žmonėms nedaro. Tai rodo ir naujausias oficialus grafikas (UK duomenys iki 12/10/2020): apačioje pilka spalva – mirčių skaičius, rusva – hospitalizacijų skaičius, mėlyna – teigiami testai. Kita grafikas, rodantis hospitalizacijų skaičių įvairiose amžiaus grupėse, akivaizdžiai įrodo, kad dabar realiai yra tik viena rizikos grupė – vyresni nei 65 metų asmenys. Būtent į šią grupę ir siūlo sutelkti visas pastangas garsiausi pasaulio virusologai (Focused Protection https://gbdeclaration.org/ ), o visi kiti turi grįžti į normalų gyvenimą, tačiau, regis, vyriausybės turi savo neskelbiamus planus ir visą visuomenę šienauja vienodai. Šiandien britų televizijos po įvestų naujų draudimų rodo reportažus, kuriuose žurnalistai atrodo kaip ateiviai iš paralelinės visatos. Londono Richmondo parkas pilnas žmonių, žaidžia vaikai, minios sportuojančių, dviratininkų, žmonės piknikauja, o tame šurmuliuojančiame fone stovi žurnalistė ir lyg kokia apsėstoji dramatišku veidu pasakoja apie pandemijos baisumus. Kaip rašo britai socialiniuose tinkluose, įvyko blogiausias dalykas. Ir tai – ne karantinai, apribojimai, žlugę verslai, prarasti darbai. Blogiausia yra tai, kad įstatymams paklusnūs britai praranda pasitikėjimą – valdžia, įstatymais ir vieni kitais. Taip sąmoningai žlugdomas bendruomeniškumas ir pilietiškumas, nes vis daugiau žmonių tiesiog ignoruoja draudimus. Aš taip pat visiškai nebetikiu covido statistika, nes masiniai skaičių klastojimai akivaizdūs. Tokia padėtis labai palanki masiniams piktnaudžiavimams, valstybiniai medikai tiesiog tinginiauja ir gauna algas, o viskas ir visur nurašoma į covido sąskaitą. Lietuvių bendruomenėje Londone cirkuliuoja klasikinis pavyzdys, kaip solidaus amžiaus moteriškė baliavodama užspringo ir mirė, o mirties priežastimi buvo nurodyta covidas. Dabar įstaigose ir kompanijose bet koks darbuotojo nedarbingumas nurašomas į covido statistiką, o juk dabar Londone angliškas ruduo, sezoninio gripo metas, daugybė elementariai peršalusių ir sloguojančių žmonių. Štai viena pažįstama neseniai elementariai peršalo, slogavo, turėjo šiek tiek temperatūros ir informavo, kad kelias dienas nebus darbe. Niekas iš jos aplinkos nei užsikrėtė, nei kaip nors kitaip sunegalavo. Nors sloga nėra tarp covido simptomų, tačiau darbe niekas jos klausyti nenorėjo, net neleido pasidaryti covido testo ir liepė dvi savaites sėdėti namuose, ir už tai jai niekas nieko nesumokės.
P.S. mane nenustoja stebinti mūsų žiniasklaida. Jau 7 mėnesius trunka ši situacija, tačiau žurnalistai iki šiol nesupranta skirtumo tarp to, ką reiškia teigiamas testas, covido atvejis, simptomai, sirgimas. Labiausiai prajuokino naujausias išradimas „sirgo be simptomų“. Čia kaip „sirgau gripu, bet to nežinojau“ arba lijo, bet be vandens lašų…

Facebook komentarai
Back To Top