skip to Main Content

2018 m. birželio 20 d. 11 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Audriaus Butkevičiaus, Bronislovo Genzelio ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Byla nepriklausomam prokurorui –  antivalstybinė ir teroristinė Vytauto Landsbergio ir bendrininkų veikla“. Pranešimas spaudai

 

Š.m. sausio 3 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Žilvinas Razminas ir Vytautas Šustauskas prisipažino, kad užsakymus teroristinei veiklai (pradedant Kryžkalnio Motinos sprogdinimu ir baigiant kitais) bei atlygį gavo iš Vytauto Landsbergio per Andrių Tučkų. 

 

1993 m. įvyko nevykėliškas valstybės perversmo bandymas – į Altoniškių mišką prie Kauno su ginklais išėjo maištaujantys SKAT savanoriai, atsisakę prisiekti prezidentui Algirdui Brazauskui, kuris vėliau liudijo, kad buvo sulaukęs grasinimų savo gyvybei. Po to įvykdyti kiti teroristiniai aktai, įvyko savanorių ir kitų žmonių mirtys. 

Tinkamai teisiškai neįvertinus ir laiku neužkardinus šių nusikaltimų, jie ne tik tesėsi, bet ir pareikalavo aukų. Ginkluotų savanorių maišto vadovas Jonas Maskvytis 2000 m. nuteistas ketverių metų laisvės atėmimu už neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų įsigijimą, laikymą ir realizavimą. 1993-10-30 d. netoli maištininkų stovyklos sodyboje nušauta Žaneta Sadauskaitė, kaltu pripažintas vienas maištininkų Haroldas Valaitis. Pasibaigus savanorių maištui, buvo suimtas jo dalyvis Remigijus Kuršas, kuris pabėgo iš areštinės ir netrukus buvo rastas iškritęs iš trečio aukšto. 1994-11-06 d. sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas, geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė maišto dalyvis Irmantas Ruplys. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Edmundas Simanavičius. 1997-01-31 d. nužudytas Juras Abromavičius, tyręs pakaunės savanorių maištą. 1997-12-10 d. nusišovė Juro Abromavičiaus nužudymo bylos įtariamasis Vladas Grybauskas. 1998 m. Varėnoje nusišovė Altoniškių miško maišto dalyvis Remigijus Kazokaitis. 1997 m. vasarą maudydamasis nuskendo maišto dalyvis Rumšiškių kuopos vadas Kornelijus Rudauskas; mirė karininkas Gediminas Pulokas.

Šiems nusikaltimams, kurių pirminiai reikalavimai buvo politiniai, vadovavę asmenys taip pat nustatyti. Ir ne tik teisėsaugos. 2007 m. gruodį Seimas pritarė Seimo komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadoms, kuriose teigiama, kad „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais“. Komisijos išvadose teigiama, kad J. Abromavičius buvo surinkęs duomenų apie savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą. 

Tačiau teisėsauga nepasiryžo žengti iki šių nusikaltimų užsakovų teisinio įvertinimo, netyrė antivalstybinės veiklos, nors juos įvardino įvykius tyrusi Seimo komisija. V. Šustauskas 2018-01-03 d. signataro Z. Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime ir V. Šustausko knygoje „Laisvė ir kraujas“ (Kaunas, Smaltija, 2006) paviešino informaciją, kad 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausioje Taryboje savanoriai iš Panevėžio jam siūlė imtis sunaikinti 10 pagrindinių V. Landsbergio politinių oponentų – A. M. Brazauską, K. D. Prunskienę, V. Beriozovą ir kitus. Ranka surašytame sąraše buvo nurodytos ne tik pavardės, bet ir vietos, adresai, kur šie asmenys gali slėptis.

 

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras Martynas Jovaiša atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, visas šias išvardintas aplinkybes pavadinęs subjektyvia A. Butkevičiaus, Br. Genzelio ir Z. Vaišvilos nuomone, dėl antivalstybinių veikų nepasisakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė skundą dėl šio nutarimo, sutikęs su prokuroro nuomone, kad tai tėra subjektyvi pareiškėjų nuomonė. Dėl antivalstybinių veikų tyrimo teismas taip pat nepasisakė. Ž. Razminas ir V. Šustauskas dėl jų prisipažinimų neapklausti, A. Tučkus ir V. Landsbergis irgi neapklausti.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis apskųsta, skundą nagrinės Vilniaus apygardos teismas.

Pranešėjai klausia visų, ne tik prokuroro ar teismų, ko dar reikia sulaukti, kad suvoktume, jog apsimesti, kad šių įvykių nesuprantame, kad tai buvo tęstinė antivalstybinė veikla. 

Gal istorinė lietuvių tautos klaida yra ta, kad nepatenkino asmeninių prezidentinių Vytauto Landsbergio ambicijų? Kodėl, Vytautai Landsbergi, 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimuose nesibolotiravote pats?

 

Facebook komentarai
Back To Top