skip to Main Content

ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“

  „ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS

L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. 8674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com

 

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

 

Akademikui Vincui  Būdai,  Daktarui Egidijui Bukelskiui, Lietuvos mokslo premijos laureatui daktarui Vytautui Kesminui, Lietuvos mokslo premijos laureatui daktarui Tomui Virbickui, Lietuvos mokslo premijos laureatui daktarui Linui Ložiui,  Habilituotam daktarui  Albertui Pečiukėnui, Docentui Algirdui Radzevičiui, Daktarui Šarūnui Toliušiui, Daktarei Eugenijai Milerienei,  Daktarui Arvydui Švagždžiui, Daktarei Jelenai Fedotovai, Daktarui Sauliui Stakėnui, Daktarui Gintautui Vaitoniui, Daktarui Egidijui Leliūnai, Daktarui Daliui Butkauskui.

             

   Didinkime mokslo prioritetą žuvininkystės valdyme

Vilnius,   2018-08-13

 

Buvę  Žemės ūkio viceministrai  A. Čeponis ir  A. Macijauskas siekė OPTIMATIZUOTI  žuvininkystės  VALDYMĄ  taip, kad  galima būtų  PRICHVATIZUOTI  valstybinius žuvivaisos objektus. Tiems tikslams  pasiekti A Čeponio  pavedimu daktaras  G.  Radzevičius atliko 60000 litų vertės užsakomąjį darbą, o  A. Macijausko valdymo  laikais daktaras  G. Radzevičius  parengė 506027  litų  vertės projektą.  Ir  A. Čeponis, ir  A. Macijauskas  ne pagal savo norus paliko postus,  neįvykdę  prichvatizacijos pažadų.   

 

ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad nuo to laiko buvo aprimę valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizavimo klausimai. 

 

 2017-08-02 buvęs Žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas Žuvininkystės tarnybos darbuotojų  susirinkime paskelbė, kad žuvivaisos įmonės bus privatizuotos. Jis aiškino, kad konsultavosi su daktaru G. Radzevičiumi. Nuo to laiko nerimsta  kalbos dėl Žuvininkystės tarnybos reorganizavimo. Ministerijos ir Žuvininkystės departamento darbuotojai tą procedūrą vadina OPTIMATIZAVIMU,  kiek labiau suprantantys ir nebijantys sakyti tiesos  – tai vadina, efektyviai veikusios ilgametės susiformavusios struktūros GRIOVIMU ir valstybinių žuvivaisos objektų PARENGIMU PRIVATIZAVIMUI.  

Tais  OPTIMATIZAVIMO klausimais domėjausi  ir dažnai išsakydavau savo nuomonę  atsakingiausiems Lietuvos vadovams ir pareigūnams bei politikams. 

PRIMENAME, kad  2010-02-18 d.  Žemės ūkio ministro  įsakyme „Dėl Lietuviškos karpių veislės „Šilavoto karpis“ pripažinimo“  Nr. 3D-133 rašoma: „pripažįstu lietuvišką karpių veislę „Šilavoto karpis“ savarankiška žuvų veisle“. Šiai veislei išvesti Šilavoto darbuotojai, mokslininkai ir institucijos sugaišo virš 30 metų. PAŽYMĖTINA, kad „Šilavoto karpis“ yra vienintelė gyvūnų išvesta veislė Nepriklausomoje Lietuvoje. Ši   karpio veislė savo maistinėmis  savybėmis, išeiga ir apdorojimu pranoksta daugelio Lietuvoje auginamų karpių veisles. Šią veislę noriai naudoja žuvininkystės ūkiai. Šie karpiai turi didelę paklausą ir užsienio rinkose. 

Niekaip nesuprantama kodėl iki šiol Lietuvos institucijos VIENINTELEI  išvestai Lietuvos gyvūnų veislei nekreipė deramo dėmesio ir įvertinimo. Šilavoto karpio veislės kūrėjai, mokslininkai, darbuotojai ir specialistai parodė Lietuvos valdininkams ir politikams kaip susitelkus, ypatingai sunkiomis sąlygomis gali atlikti didingą darbą. Kažkaip nesuprantama, kad šiems darbams būtų skirtas valdančiųjų dėmesys. TAČIAU  DABAR viskas daroma, kad Lietuviška karpių veislė būtų pasmerkta myriop, o gamybiniai objektai būtų prichvatizuoti.

 AIŠKU, kad  A. Bogdanovas su savo dviem grupėm šiai  optimatizacijai-reorganizacijai iki šiol nebuvo parengęs gamybinių, organizacinių, teisinių ir ekonominių pagrindimų ir  skaičiavimų. A. Bogdanovas, nesugebėdamas paaiškinti  reorganizacijos esmės ir kaštų – kai kada  AIŠKINDAVO, KAD TAI YRA POLITINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI.  

A. Bogdanovo parengto reorganizacijos plano prisilaikoma. Pastaruoju laiku ypatingą pagreitį įgavo Šilavoto ir Ignalinos  valstybinių žuvivaisos objektų PRIVATIZAVIMO  PROCEDŪROS,  nes   Klaipėdos universitetas  pateikė A. Bogdanovo vadovavimo laikais  užsakytą  darbą  apie Genetinio karpio veislės/ių  Šilavoto poskyryje identifikavimą, o UAB „Eurointegracijos projektai“ pateikė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos padalinių veiklos optimizavimo studiją.  MANYTINA, kad šių  specialiai  suformuluotų užsakomųjų darbų tikslas ir pobūdis  buvo išgauti rašytinę nuomonę dėl šių žuvivaisos objektų    NEREIKALINGUMO valstybinėms funkcijoms vykdyti, nes tie objektai jau anksčiau buvo pasmerkti   IŠVALSTYBINTI. 

 

Bogdanovininkai džiūgavo Klaipėdos universiteto IDENTIFIKAVIMAIS.  2018-06-20 dėl to tyrimo kai kas apsidžiaugė Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje – man neleido net žodžio tarti.

2018-07-02 Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorius akademikas Vincas Būda ir daktarai Dalius Butkauskas, Egidijus Leliūna,  Saulius Stakėnas raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei Žuvininkystės tarnybą ir pateikė argumentuotus pastebėjimus, kad Klaipėdos universitetas studiją/ataskaitą dėl Šilavoto karpio parengė nesilaikydamas esminių techninės užduoties sąlygų. Klaipėdos universiteto rengtoje studijoje panaudoti duomenys yra pasenę, nėra jokių pradinių genetinių tyrimų duomenų. 2018-07-04 mokslininkų medžiagą persiunčiau į Prezidentūrą, o ji – į  vyriausybę. Taigi  Klaipėdos universitetas pateikė subjektyvią savo nuomonę, neatlikęs realių tyrimų (laišką pridedame). 

 LIETUVOJE yra apie 3000 ežerų, apie 1500 tvenkinių ir apie 29 tūkst. upių, upelių, kanalų  bei Kuršių ir Kauno marios.

2018  metais numatyta įžuvinti 284 vandens telkinius. DAUGELIUI  ŽINOMA, kad vandens telkiniuose labai trūksta plėšriųjų žuvų ir ypatingai lydekų. 2018 metų žuvų įveisimo plane numatyta  lydekomis įžuvinti 202 vandens telkinius, kurių tarpe Nemune tik vienoje vietoje, o Kuršių mariose visiškai neplanuojama įveisti žuvų. Kyla klausimai ar nors kartą OPTIMATIZATORIAI PAGALVOJO, kad reikia NEATIDĖLIOJANT spręsti ežerų  įžuvinimo klausimus SELIAVOMIS, nes lenkai ir baltarusiai tai sėkmingai ir efektingai vykdo. NATŪRALIAI KYLA KLAUSIMAI, kada bus įžuvinti kiti ežerai, tvenkiniai, upės ir Kuršių marios.  Gamybiniai pajėgumai  riboja ne tik lydekų, bet ir kitų žuvų  paauginimą ir įveisimą.   Kažkodėl  ŠIŲ  KLAUSIMŲ  VISIŠKAI   NEKĖLĖ   A. BOGDANOVAS   RENGDAMAS  UŽ  VALDIŠKUS  PINIGUS OPTIMATIZAVIMO UŽSAKYMUS. Tokiomis apimtimis veisiant žuvis kito karto telkinys gali sulaukti maždaug po 50  metų. Daugeliui yra žinoma, kad  ŽUVIVAISA YRA SPECIFINĖ IR LABAI SUDĖTINGA, DAUG MOKSLO PASTANGŲ  REIKALAUJANTI žuvininkystės  sritis. Užsakymuose nebuvo keliami mokslo tiriamieji klausimai. Kyla klausimas ar OPTIMATIZATORIAI paskaičiavo kiek reikia įveisti žuvų į vandens telkinius. Matyt, todėl iš UŽSAKYMŲ VYKDYTOJŲ  gavo palankius valstybinių žuvivaisos objektų  PRICHVATIZAVIMO  ATSAKYMUS. 

Susidaro nuomonė, kad UAB  „Eurointegracijos projektai“ pateikti pasiūlymai nurodantys vienkartinę momentinę kelių šimtų tūkstančių eurų naudą privatizavus Šilavoto ir Ignalinos valstybinius veislynus ateityje gali pareikalauti papildomų milijoninių investicijų, nes privalu bus pagal normatyvus įžuvinti ir kitus vandens telkinius bei vykdyti 2002 metų  Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracijos   reikalavimus.

A. Bogdanovas nuo pat veiklos pradžios aiškino, kad trūksta lėšų ir  skelbė, kad reikia tikslingai ir efektyviai naudoti valstybės lėšas. Jis šimtus kartų teigė, kad Žuvininkystės tarnybos reorganizavimas sutaupys daug lėšų. 

 KALBOS, KAD TRŪKSTA PINIGŲ YRA SUBJEKTYVIOS. TAIP PAT AIŠKU, KAD ŽUVININKYSTĖJE NAUDOJAMA DAUG EUROPINIŲ PINIGŲ, TAČIAU DALIS LĖŠŲ NETIKSLINGAI PANAUDOJAMA. Neperseniausiai  nugriovus už europines lėšas pastatytą daugelį metų funkcionavusį Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną buvo pastatytas „naujas“ žuvų pirminio perdirbimo cechas Klaipėdoje (projektas Nr. 3UOS-3-14-01-PR001). Rengiant  projektą ir statant objektą buvo žinoma, kad paramos gavėjas buvo įsiskolinęs valstybei  apie 100 tūkst. eurų. Buvo žinoma, kad vertinant projektą nebuvo keliama  jokių siektinų projektinių  rodiklių.  Tačiau buvusios ŽŪM viceministrės L. Kujalytės reikalavimu buvo išskirta apie 1,4 mln. eurų  ir pastatytas cechas – kuris – deja – merdi iki šiol … Cechas, kaip planuota, veikti taip ir nepradėjo ir lūkesčiai liko neįgyvendinti… Nuo pat gamybinės veiklos pradžios cechas skendo  skolose, nebuvo laiku atsiskaitoma su dirbančiaisiais, valstybe ir tiekėjais. Profesionalų vyriausybės ŽŪM viceministras A. Bogdanovas SUGEBĖJO skolose skęstančiam ir nuostolingai dirbančiam cechui GELBĖTI  RASTI  APIE MILIJONĄ  EURŲ. Susidaro nuomonė, kad Lietuvoje yra pakankamai lėšų bet kokiai netinkamai ir nuostolingai veiklai finansuoti. Gal gautus pinigus PRICHVATIZAVUS Šilavoto ir Ignalinos žuvivaisos veislynus PERVES KLAIPĖDOS CECHUI GELBĖTI.

Gerbiama Prezidente dėl valstybinių Šilavoto ir Ignalinos žuvivaisos objektų privatizavimo ir žuvininkystės tarnybos reorganizavimo, mūsų manymu, reikėtų pasitarti su žymiausiais mokslininkais – akademiku V. Būda,  dr. E. Bukelskiu, Lietuvos mokslo premijos laureatais dr. V. Kesminu, dr. T. Virbicku, dr. L. Ložiu, taip pat habil. dr. A. Pečiukėnu, doc. A. Radzevičiu, dr. Š. Toliušiu, dr. E. Mileriene,  dr. A.Švagždžiu, dr. J. Fedotova, dr. S. Stakėnu, dr. G. Vaitoniu, dr. E. Leliūna, dr. D. Butkausku. Su  šiais  mokslininkais nerado reikalo pabendrauti nei ŽŪM  ministras B.  Markauskas, nei  viceministras  A.  Bogdanovas, nors prieš metus jiems buvo rekomenduota pabendrauti su jais.

 

Susidaro nuomonė, kad A. Bogdanovas visą pagrindinį dėmesį skyrė valstybinių žuvivaisos objektų privatizavimo klausimams spręsti, kadangi jis bendravo tik su dr. G. Radzevičiumi, o  kitų mokslininkų veikla jam nė motais. Žuvininkystės tarnybos reorganizacijos klausimai nebuvo svarstomi Žuvininkystės taryboje. Toks mokslo darbuotojų ir specialistų ignoravimas dar kartą patvirtina daugelio žmonių nuomonę, kad Žemės ūkio ministerija vykdo Žuvininkystės tarnybos reorganizaciją vadovaudamasi politiniais motyvais. 

Daugeliui aišku, kad pasaulio valstybės žuvivaisą laiko valstybinės svarbos veikla.     

Patikėti žuvivaisą verslo organizacijoms būtų savižudiška su skaudžiomis pasekmėmis ir didelėmis   biudžetinių lėšų sąnaudomis. PAŽYMĖTINA,  kad  verslas nuolatos kelia kainas (degalai, produktai, prekės, paslaugos, vaistai). Kelti įžuvinimo kainas verslo organizacijoms būtų labai naudinga, o valstybė už patvirtintą biudžetą kaskart įveistų vis mažiau žuvų. Iš verslo atstovų atsakomybės už sumažėjusius  žuvų išteklius nepareikalausi, nes juos pirmiausia domina pelnas ir jie jokių įsipareigojančių sutarčių nesudarys arba atėjus progai nutrauks ir nevykdys sutarčių.

Kai kas kalba, kad biudžete trūksta lėšų. Tačiau kiek tų lėšų iššvaistoma vėjais – priimant, atleidžiant darbuotojus, mokant jiems išeitines, remontuojant ir vėl keičiant administracines patalpas, didinant tarnautojų komandiruočių skaičių Lietuvoje ir užsienyje.  

Jeigu valstybės biudžete yra lėšų išlaikyti neveikiantiems ir galimai niekada neveiksiantiems objektams, siūlome surasti nors kelis šimtus tūkst. eurų Ignalinos ir Šilavoto valstybiniams veislynams išlaikyti Žuvininkystės tarnybos pavaldume ir organizuoti žuvų veisimą bei mokslinius tiriamuosius darbus. Juk pridėtine šios veiklos verte niekas neabejoja – atliekamas visuomenei naudingas darbas, Lietuvos gamta praturtinama gamtiniais ištekliais, Lietuva tampa patraukli užsienio turistams kaip žvejybos turizmo šalis, sukuriamos darbo vietos regionuose, išsaugomi ilgamečiai, išskirtines žinias ir patirtį turintys darbuotojai, užtikrinamas nuoseklus veiklos tęstinumas. Visi turėtų žinoti, kad Ignalinos ir Šilavoto valstybinių žuvivaisos objektų IŠVALSTYBINIMAS yra  PRICHVATIZAVIMO elementas.  Todėl reikėtų labai rimtai pagalvoti ar keli šimtai tūkstančių eurų įplauksiančių į biudžetą prichvatizavus tuos objektus padengtų tą valstybinį turtą ir įdėtą kolektyvų milžinišką žuvivaisos ir tiriamąjį darbą išveisiant LIETUVIŠKĄ  karpių veislę “ŠILAVOTO KARPIS”. Kaip uždraudus tolimesnį KOLEKTYVŲ DARBĄ, mes galėsime pažiūrėti darbuotojams,  mokslininkams ir specialistams į akis. Prašome pažvelgti į Lietuvos naujų veislių išvedimo istoriją ar dar kuo išskyrus “Šilavoto karpį” mes galėtume pasidžiaugti ir pasididžiuoti.

Prašome labai racionaliai įvertinti valstybės turto praradimo galimybes ir to neigiamas pasekmes, nes kas bus dabar sugriauta ateityje atstatyti jau nebepavyks. Kodėl pažadų vykdymas yra svarbesnis šiai dienai už valstybės ir jos visuomenės interesus ir poreikius, už galimybę turėti gamtos ištekliais turtingą Lietuvą ir didžiuotis vienintele išvesta gyvūnų veisle “Šilavoto karpis”.

Gerbiamieji mokslininkai, Jūs savo atsidavimu MOKSLO TIESAI visada skelbėte  mokslo paramą valstybei. Prašome pasitarnauti dar kartą Lietuvai.

Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” prezidentas                                                L. Kerosierius

 

Facebook komentarai
Back To Top