skip to Main Content

 

Blefas (interviu su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, signataru Zigmu Vaišvila)

 29

 
Paskelbta: 2016-10-08 20:57 Autorius: ekspertai.eu

Prieš tris mėnesius Zigmas Vaišvila patyrė sunkias traumas, buvo netekęs sąmonės. Nuo laiptų nuskriejęs signataras kakta smogė į plytų sieną, lūžo kaukolė, sukrėsti smegenys. Tas, kas lankė Zigmą namuose, sunkiai įsivaizduoja, kad jis liko gyvas – ramiai žiūrėti į sienoje išmuštą duobę gali tik stiprių nervų žmogus. Nuo smūgio kakta į sieną lūžo ir antrasis stuburo slankstelis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgai ilgai tarėsi, ar daryti sudėtingą ir rizikingą operaciją. Ji truko apie 4 valandas. Neurochirurginio skyriaus vedėjas Vladislavas Kieda per kaklo priekį pasiekė stuburo pradžią ir mechaniškai prisriegė atskilusią antrojo slankstelio dalį, įlindusią į pirmąjį slankstelį. Be kitų traumų visiškai sulaužyti abu Zigmo riešai. Jų rekonstrukcijai prireikė dviejų operacijų. Chirurgas traumatologas Simonas Sereika rekonstravo riešus, sutvirtindamas specialiomis plokštelėmis, šios abi operacijos buvo skirtingos ir vėlgi bent viena neįprasta. Šias metalines dovanas Zigmas gavo visam gyvenimui.

Kalbiname Zigmą Vaišvilą.

– Kaip jaučiatės vėl atsidūręs ligoninėje?

– Pirmą kartą tokioje būsenoje, mokausi susivokti, gyventi iš naujo. Neurologė apibūdino tai paprastai – stuburo traumą patyrei jau laiku, nes ne taip senai dar sakydavo: lūžo pirmasis stuburo slankstelis – gyvensi dieną, lūžo antrasis – dvi… Išbandžiau savimi a.a. mano tėvuko Zigmo Vaišvilos, sukūrusio neurochirurgiją Šiauliuose, kolegos V. Kiedos profesionalų darbą. Ačiū jam ir S. Sereikai, visems medikams, kurių darbą, atsakomybę ir pasiaukojimą deramai pradedame vertinti tik atsidūrę jų rankose.

– Kas nutiko, kad vėl atsidūrėte ligoninėje, kodėl dar ne reabilitacijoje?

– Dėl traumų įvairovės ir reabilitologams nelengva apsispręsti. Riešams reabilitaciją pradėti reikėjo dar prieš du mėnesius, bet dėl stuburo ir galvos traumų visi laukė neurochirurgo nuomonės. Riešus mankštinti būtina kas tris valandas, tad į polikliniką mane vežioti nėra prasmės. Reabilitavausi namie. Dešinys riešas atsistato, kairysis neatsistatys – sudėtinga trauma. Riešų mankšta, nekalti kai kurie kūno judesiai iškart atsiliepia galvos skausmu. Kietas kaklo įtvaras pakeistas minkštu, tačiau kaklo judesiai dar nedrąsūs, riboti. Geliantys nuolatiniai sprando ir kaukolės pamato skausmai, riešų mankšta „per“ skausmą, pirštų tirpimas… Miegoti galiu tik ant nugaros. Tad džiaugsmo nedaug.

– Tai ligoninėje atsidūrėte dėl komplikacijų ar teismų krūvio?

– Teismų krūvis – beprotiškas ir dar specialiai didinamas po mano nelaimės. Būtina ramybė, poilsis, o teismų krūvis toks, kad pasiekiau visapusišką ribą, kurią ir retas sveikas žmogus atlaikytų.

Prisidėjo ir traumų kompleksiškumas – vieną vietą gydai, mankštini, o kitai kenki. Prieš trejetą savaičių, atrodė, nesunkiai pabandžiau gerą valandėlę raškyti obuolius, atrinkus juos dėti į keletą dėžučių. Vakare riešai ištino, jie ir sausgyslės, galva nuo skausmo plyšo, ryte paakiuose – mėlynės. Medikų diagnozė – dar ir riešo, plaštakų sausgyslių uždegimas. Beje, ir nuo ilgo monotoniško darbo kompiuteriu.

– Darbas kompiuteriu – tai, matyt, ne gydymo procedūra. Teismams – tai būtinas darbo įrankis. Viešai skelbta, kad po ligoninės sulaukėte trijų naujų ieškinių teisme.

– Jau keturių. Dėl dirbtinai gausinamo bylų skaičiaus ir įvyko ši nelaimė. Suvokiau, kad areštavus mano sąskaitas, vienas nebespėsiu net dokumentus teismams ruošti. Kasdienybė – nyki ir žiauri. Pabudus – vonia ir valandos mankšta, sausgyslių šaldymas ledu, įvairūs kompresai (sausgyslių uždegimui gydyti būtina bent 6 savaičių ramybė, bet privalau mankštinti riešus, antraip prarasiu jų funkcionavimą). O skausmas veriantis. Užkandi ir vėl sėdi prie teismo dokumentų, vėl makšta, šaldymas, kompresai, vėl teismo dokumentai… Ne visada po tokios dienos ir užmiegi. Prieš pusantros savaitės prisidėjo kaklo srities ir kaukolės pamato smelkiantys ir beveik nepraeinantys skausmai. Be nuskausminamųjų ar raminančiųjų, migdančiųjų ir neužmiegi.

– Taip ir išprotėti galima. Ekspertai.eu paskaičiavo paties spalio mėnesio trijų savaičių bylas, skelbiamas teismai.lt. Surinkome net 15 teismo posėdžių, kuriuose sirgdamas privalote dalyvauti. Kaip elgtis tokioje situacijoje?

– Atvirai pasakius, ir namiškiai prakalbo, ir pačiam aišku, kad tenka rinktis. Poliklinikos medikai, matydami mano būklę pasakė: reikia rinktis – gydaisi ar į teismus vaikštai. Po pauzės pridūrė – jei teismai nesibaigs, tai ir nepagysi. Ir jie teisūs. Formaliai civilinis procesas teismui leidžia bylą nagrinėti net bylos šaliai nedalyvaujant, kai medikai to neleidžia daryti. Mat ligą teisme galima nepripažinti pateisinama priežastimi nedalyvauti posėdyje. Tokia „žmogiška“ mūsų civilinė teisė, kuria oponentai, kuriems po ligoninės pasiūliau baigti viską taika, bando naudotis. Į taikos pasiūlymą nereaguoja ir sėkmingai naudoja šį lietuvišką „teisingumą“. Viskas priklauso nuo teismo, kuris ligos atveju turi teisę posėdį atidėti ar bylą stabdyti, bet neprivalo. Visiems teismams pateikiau medicininį išrašą apie mane ištikusią nelaimę. Kas nenori suprasti, ką reiškia kaukolės lūžis nuo višaus per sinusus iki žandikalio imtinai, stuburo antrojo slankstelio dalies, įeinančios į pirmajį slankstelį jau kaukolės srityje lūžis (tai patyrė ką tik a.a. lietuvis raitelis nukritęs nuo žirgo – dėl tokios traumos mirė vietoje) ir sudėtinga operacija, jos pasekmės, ką reiškia visiškas abiejų riešų sulaužymas ir sudėtingos jų rekonstrukcijos operacijos, kelio traumos ir kt., tas to ir „nesupras“.

Ligoninėje atsigaudinėju. Tačiau be standartinių patikrinimų, atliekami ir specialūs tyrimai, nes nėra viskas paprasta ir aišku, kas nutiko. Žmogiškai aišku – beprotnamis su teismo dokumentais, kada nebelieka net laiko miegui ir komplikuotas gydymas ir yra tas koktelis, kuris sukūrė šią situaciją. Srėbti šią košę vėl tenka medikams, man ir šeimai, artimiesiems.

– Ekspertai.eu paskelbė šių 15 Jūsų bylų spalio mėnesį tvarkaraštį. Spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas bylą išnagrinėjo net iš esmės prie tavo žmoną ir tave tau nedalyvaujant, sprendimą skelbs spalio 24 d. O spalio 5 d. šio teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas bylos nagrinėjimą atidėjo iki gruodžio 22 d. Kodėl toks skirtingas teisėjų požiūris?

– Tai ir yra raktas į atsakymą. Teisėją I. Kasimovą pažįstu tik iš rašytinio proceso posėdžių, nesu jo gyvo matęs. Tik jo sutuoktinė labai keistai išnagrinėjo mano 2009 m. bylą su UAB „Skomė“. Šios teisėjos sprendimą panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atkreipęs dėmesį, kad byloje reikia nagrinėti mano argumentus dėl akivaizdžiai neteisėto UAB „Skomė“ valdymo perėmimo. Mano žmona Regina spalio 3 d. pirmą kartą dalyvavo teismo posėdyje viena pati, neturėdama nei teisinio išsilavinimo, nei patirties – ji humanitarė. Žiūrovu salėje buvo ir jaunesnioji mūsų dukra Vaiva, kurią teisėjas I. Kasimovas perspėjo, kad išvarys iš salės, jei dar kartą nesusilaikys ir šypsosis, reaguodama į oponento J. Matonio atstovo advokato V. Barkausko pasakas apie tai, kad mes turime advokatams samdytis daug lėšų ir mano sveikatos būklė labai gera – po traumų net pagerėjo mano ruošiamų procesinių dokumentų kokybė.

Teisėjas G. Pašvenskas nagrinėja antrą bylą, kurios dalyviu esu. Nebuvo progos jam padėkoti už pirmąją bylą (ją pralaimėjau). Padėkoti noriu dėl to, kad šis teisėjas teismo posėdį nutraukė ir atidėjo jį, atsižvelgęs į mano prašymą leisti važiuoti į mano krikšto tėvelio laidotuves, nekreipdamas dėmesio į tų pačių oponentų ir advokato V. Barkausko patyčias dėl mano prašymo. Teisėjas G. Pašvenskas jų patyčias nutraukė ir pasiūlė jiems skųsti jį, teisėją, bet teismo posėdį atidėjo. Naudodamasis šia proga nuoširdžiai dėkoju teisėjui G. Pašvenskui už šį jo žmogišką poelgį.

– Kas gi yra šis teisės korifėjas advokatas Vygantas Barkauskas? Yra gi ir reikalavimai advokatų etikai.

– Š.m. liepos 11 d. išleistas iš ligoninės teismams parašiau prašymus dėl mano sveikatos būklės ir pragyvenimo galimybės leisti gauti iš sąskaitos daugiau nei vieną mėnesinį MMA. Šie teisėjai balandžio – gegužės menesiais tenkino oponentų prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – mano turto ir lėšų areštus. Tikslas labai pragmatiškas – vasario pradžioje UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorius, privalėjo man sumokėti apie 60 000 eurų. Tad reikėjo „surasti“ priežastį man nemokėti šių lėšų – prašyti teismų areštų, gausinti bylas ir pasodinti mane ant „bado“ dietos ir išbandymo psichologiniu smurtu. Medikų nuomone, man labai reikia pasistengti, kad išvengti neįgalumo. Tačiau tebęsitesia ginčai su antstoliu A. Naujokaičiu, kuris areštavo mano sąskaitą banke š.m. birželio 2 d. ir uždraudė Seimo kanceliarijai mokėti mano vienintelį pragyvenimo šaltinį – signatro rentą. Tik birželio 20 d. jis pakeitė arešto sąlygas, leisdamas man gauti mėnesinį MMA. Tačiau jis „nesupranta“, kodėl būdamas ligoninėje neatsiėmiau iš pašto jo pranešimą ir neatsiėmiau birželio mėnesio MMA. Jam labai „sunku“ parašyti patvarkymą, kad bankas išmokėtų birželio mėnesio MMA, o Vilniaus apygardos teisėjai V. Mikuckienei, š.m. gegužės 31 d. paskyrusiai šį apribojimą, labai „sunku“ šiam antstoliui paaiškinti, kad turiu teisę gauti ir birželio mėnesio MMA. Bankas turi teisę ar pats Swedbankas nusistatė tokią tvarką, kad jei kurį mors mėnesį tokioje situacijoje nepaėmei MMA, tai vėliau jo ir negausi. Tiesiog sąmoninga patyčia – iki kokio lygio galima taip nusivažiuoti žemyn…

Šioje situacijoje advokatas V. Barkauskas, kurio senai vykdoma užduotis teismuose yra, visų pirma, stengtis mane išvesti iš pusiausvyros, nevengiant ir atvirų patyčių. Prie to jau pripratau. Tačiau po mano prašymų teismams leisti gauti daugiau lėšų nei MMA šis advokatas sužibėjo „profesionalumu“. Kadangi jis tai parašė raštu, todėl pacituosiu jį – advokatas teismams paaiškino, kad gydymas mūsų valstybėje nemokamas, daugiau nei mėnesinio MMA Zigmui nereikia, o po dviejų savaičių iš ligoninės išleistas gali jau ir po teismus lakstyti. Ideali situacija tokiems advokatams atstovauti mano oponentus – pats negaliu dalyvauti teismo posėdžiuose, lėšų gauti negaliu – nei advokatams, nei pragyvenimui, nei vaistams. O ir sudarius sutartis su advokatais, jei būtų lėšų, jiems reikėtų laiko ir daug mano pastangų viską paaiškinti, o jiems įsigilinti į dešimtimis skaičiuojamas sudėtingas bylas. Net ir turint advokatus, pasiruošti penkiolikai bylų, kurios nagrinėjmos tris pirmąsias spalio savaites, fiziškai neįmanoma – nei man sveikam būnant, nei aukščiausios kvalifikacijos advokatams.

– Pasidomėjome. Pasirodo, kad advokatas Vygantas Barkauskas, nesenai atšventęs savo advokatystės 25-metį, Lietuvos advokatūros apdovanotas pagyrimo raštu už nepriekaištingą triūsą. Matyt, valstybės naudai.

– Šį kartą advokatas V. Barkauskas peržengė ne tik advokato etikos, bet ir moralės ribas. Nelinkėsiu jam patirti tai, ką patyriau aš, bet palinkėsiu kokį kartą patirti paprastą ir labai žemišką situaciją. Išleistam iš ligoninės kokią dieną būnant vienam namuose po rezultatyvaus pasėdėjimo geroje vietoje fiziškai nesugebėti apsitarnauti savęs. Ir tada kelnes, aukštyn, advokate, diržą gerai suveržti ir iškart pirmyn į teismą, kad nepavėluoti į posėdį! Jūsų gi kaukolė nelūžusi, kojos sveikos. Puikiai atstovausite klientui prieš mane, negalintį ateiti į teismą. Tik svarbu pasirūpinti aprangos hermetiškumu. Kad kvapas neskilstų. Ir teismas Jus supras, priims tinkamą sprendimą.

– Jei teismas nenori atidėti bylų nagrinėjimo dėl tokios sunkios ir kompilkuotos ligos, tai kažkas negerai mūsų valstybėje. Snoro banko savininkams Londono teismo nurodymu iš areštuotų lėšų Lietuva mokėjo po 30’000 eurų kas mėnesį kiekvienam jų teisinės pagalbos Londone išlaidoms.

Ar taip primityviai ir tiesmukai Zigmas prispaudinėjamas, ar jis daug pavojingesnis už Snoro banko akcininkus, galimai nušvilpusius milijardą litų?

– Tas milijardas Snoro banko litų atsirado Šveicarijoje. Laikas ir Lietuvos teisėsaugai pačiupinėti Snoro banko bankroto administratorius ir jų užsakovus – Latvijoje Snoro banko dukterinio banko „Krajbanka“ bankroto administratorius jau sulaikytas už 90 mln. latų pasisavinimą ar iššvaistymą, nežiūrint į tai, kad šį banką auditavusiai, berods, KPMG latviškai atšakai vadovavo ar vadovauja Latvijos generalinio prokuroro sūnus. Geras lesyklėles įsitaisė Lietuvos ir Latvijos valdžios savo nebaudžiamais ir akivaizdžiai neteisėtais administraciniais sprendimais. Tiems Seimo nariams, kurie artėjant Seimo rinkimams pajuto selektyvų teisėsaugos dėmesį, priminsiu savo kalbos 2013 m. iškilmingame Sausio 13-ios paminėjimo posėdyje Seime pabaigos kreipimąsi į Seimo narius: Kreipiuosi į Tautos atstovybę Seimą. Jus išrinko sudėtingu Lietuvai metu. Negriaukime Tautos pasitikėjimo valstybe. Nei Seimo, nei Prezidento valia nėra ir nebus aukščiau už Tautos valią. Jos ignoravimo pasekmės būtų nepataisomos. Tyliai atsakykite kiekvienas sau į šį klausimą.“ Ir dar priminsiu, kad mano Seimui pateiktas Prokuratūros įstatymo pakeitimų projektas dėl nepriklausmo prokuroro, skiriamo Seimo daugumos ar mažumos sprendimais konkrečiai rezonansinei bylai, Seimui pateiktas dar 2012 metais, tebeguli ten be eigos. Negi ir dabar, mielieji Seimo nariai, manote, kad ši alternatyva, nepriklausanti nuo Generalinio prokuroro, rezonansnių bylų tyrimui nereikalinga? Ar kol Jūsų tai nepaliečia, ir manote, kad tai nebūtina? Būtina alternatyva šiai prokuratūrso sistemai, kuri ignoruoja Seimą, kaip Tautos atstovybę, „pamiršta“, kad privalo kaip sistema atsiskaityti Seimui. Ne dėl konkrečios bylos tyrimo ar netyrimo, bet dėl sistemos veikimo.

Ir atėjo laikas Seimo nariams žinoti bent šiokį tokį teisės pradžiamokslį – vis tik priiminėjate įstatymus, reguliuojančius mūsų gyvenimą. Kad nepakišinėtų Jums bet ką, ko nesuprantate. Geriau palaukite, neskubėkite, pasikonsultuokite, bet nebalsuokite choru vieningai už viską, ką Jums pakiša beprotiškai didelėje Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje. Taip elgtis Jūs neturite teisės. Ir Jūsų susilaikymas ar nedalyvavimas balsavime – tai ne išeitis.

Geriau mažiau įstatymų priimkite, bet bent perskaitykite tai, dėl ko balsuojate. Kad nebūtų taip, kaip nutiko su rinkimų išvakarėse primiršta nelegalių imigrantų „įteisinimo“ programa, kurią Briuselis ir toliau primetinėja – paruošta trečioji jų privalomo paskirstymo porcija ir atitinkamos įstatymų pataisos jau pateiktos Jūsų balsavimui. Buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis, Lietuvos vardu Briuselyje balsavęs pirmiau, nei Lietuva „suderino“ ankstesnes pirmas dvi šių nelegalų primetimo priėmimo porcijas, ir įtikinėjęs mus, kad visus šiuos nelegalus „patikrins“ (be jų Egėjo jūroje išmestų pasų – cha, cha!), tapo naujuoju Seimo rinkimų „pranašu“ R. Karbauskio vadovaujamos partijos sąraše. Siūlau paieškoti delfi.lt vasaros publikacijas, kai p. S. Skvernelis matavosi rinkiminį mundurą tai vienoje, tai kitoje partijoje. Rasite ir straipsniuką, kuriame atvirai aprašytas priešrinkiminis taip save vadinančių konservatoriais, pakišomis nuskambėjusių liberalų ir R. Karbauskio vadovaujamos partijos būsima valdanti koalicija po Seimo rinkimų. Šis Skvernelio – Karbauskio tandemas – ir šv. Gabrieliaus nuleidimas iš dangaus – rimčiau ir ilgiau ruoštas „patiekalas“ Seimo rinkimams, lyginant su A. Valinsko artistų trupe.

Mūsų rinkėjai sąmoningėja. Netgi prasidėjo labai sveika diskusija apie Seimo rinkimų nekonstitucingumą – negali būti konstitucine mišri Seimo rinkimų sistema, nes ji pažeidžia ir Konstitucijos reikalavimus, ir 2008 m. Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad lygi rinkimų teisė reiškia vieną balsą vienam rinkėjui. Vienmandatininkas ir tegali gauti vieną rinkėjo balsą, o kandidatas, dalyvaujantis ir vienmandatėje, ir daugiamandatėje rinkimų apygardose – net kelis. Neskaičiuojant dar ir reitingavimo balsų. Teisingumo ministerija tai suprato, bet iki rinkimų nespėjo sistemos pakeisti.

Estijoje prieš keletą metų grąžinti vienmandatiniai rinkimai. Todėl manau, kad ramia sąžine galima balsuoti tik vienmandatėse apygardose. Nekonstituciniai balsavimai daugiamandatėje apygardoje turi būti Konstitucinio Teismo pripažinti neteisėtais ir organizuojami iš naujo. Kol nėra galimybės greitai, išsamiai aptarti ir pakeisti Seimo rinkimų įstatymą, tai VRK turėtų pripažinti tik vienmandačių apygardų rezultatus, o rinkimai daugiamandatėje apygardoje turi būti pripažinti negaliojančiais. Būtina skubiai padaryti bent keletą pakeitimų prieš naują balsavimą – kas dalyvauja daugiamandatėje rinkimų apygardoje, neturi teisės dalyvauti vienmandatėje rinkimų apygardoje, kas jau dalyvavo vienmandatėje rinkimų apygardoje neturi teisės dalyvauti daugiamandatėje apygardoje. Partijų valdžia negali turėti teisės keisti partijos skyrių nuomonės, jei nėra rimtos priežasties dėl vienmandatininko, iškelto partijos skyriaus, negali keisti ir partijos narių atlikto reitingavimo dėl vietų partijos rinkiminiame sąraše daugiamandatėje apygardoje. Jei vaidinate demokratiją, tai bent figos lapu prisidenkite vieną vietą.

– Tai lyg ir aiškesnis klausimas, bent mums, ekspertai.eu. Tai vis tik, kas bus su Jūsų, Zigmai, teismais?

– Kai teismas viena ranka neleidžia man gauti iš areštuotos sąskaitos daugiau nei mėnesinis MMA, o kita ranka nurodo man pasirūpinti advokatu, nes kito posėdžio nebeatidės, supranti, kad procesui teisme vadovauja jau ne mūsų civiliniame kodekse nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ be teisinio pagrindo prieš 10 mėnesių man nesumokėjo apie 60 tūkst Eur darbo užmokesčio. Mėnesį pamąstę paaiškino, kad turi teisę sulaikyti šias lėšas, nes neperdaviau jam Mažeikiuose buvusio įmonės turto. Tačiau kaip aš galiu perduoti turtą, kuris dar 2014 metais pavogtas galimai dalyvaujant pačios UAB „Admivita“ atstovams ir kitiems oponentams, kuriuos nurodžiau prokuraūrai. Prokuratūra mano prašymu dar 2014 m. rugsėjyje dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kad nereikėtų mokėti man šių lėšų UAB „Admivita“, administruojanti UAB „FF Lizingas“, kurios 85% akcijų priklauso man, ir valdanti milijonines lėšas, o dvejų metų „atsibudo“ ir drauge su UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ puolė į teismus prašyti laikinųjų apsaugos priemonių – mano turto ir lėšų areštų. Skubėti reikėjo, nes birželio 8 d. UAB “Skomė” ir UAB „Baltic arms“ pralaimėjo esminę bylą dėl neteisėto ir nusikalstamo UAB „Skomė“ valdymo perėmimo, įvykdyto 2009 m. Prezidento rinkimų kampanijos metu. Nenori šie veikėjai prarasti 7676 kv.m ploto Vilniaus komerciniame centre (Konstitucijos pr. 12) valdymo. Kad išlaikyti šį neteisėtai užvaldytą turtą, šuo metu net pardavinėja „reikiamiems“ UAB „Skomė“ akcininkams akcijas, kurių nuosavybės teisės apribotos ikiteisminiame tyrime.

– Betgi negalima parduoti areštuoto turto! Tai juk nusikaltimas?

– Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Pranešėme prokuratūrai, ši ėmėsi kai kurių veiksmų, kurių viešai nenoriu komentuoti.

– UAB „FF Lizingas“ bankroto byla iškelta dėl to, kad finansų ministerijos prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 7 mln. Lt sumai areštavo šios įmonės turtą. Tai dabar, matyt, ir iki Zigmo prisikasė?

– Po 2009 m. Prezidento rinkimų dėl šių 7 mln. Lt prokuratūra ir įtarimus bandė man pareikšti. Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūra 2011 m. vasario 15 d. nutraukė šį blefinį tyrimą, kai pateikiau įrodymus, kas ištikrųjų iššvaistė BAB „Oruva“ lėšas. Prokuratūra neįvardino latviško Parex banko iš LAB „Oruva“ sąskaitos šiame banke nusirašytų beveik 25 mln. Lt, dėl kurių finansų ministerijos atstovai likvidacinėje komisijoje turėję daugumą, neleido bankroto administratoiui kreiptis į teismą dėl šių lėšų atgavimo. Tačiau rokuratūros nutarime dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo įvardinta, kad BAB „Oruva“ turtą iššvaistė ne bankroto administratorius ar BAB „Oruva“ turtą pirkusios UAB „FF Lizingas“ direktorius Z. Vaišvila, bet finansų ministerija, be vertinimų nukainavusi BAB „Oruva“ turtą, pirktą už mūsų lėšas rinkos kainomis ir tokiu būdu teismui leidus vykdyti gamybinę BAB „Oruva“ veiklą, mums įsukus prieš tai merdėjusią BAB “Oruva“ dyzelinių variklių gamybos apyvartą dešimtimis milijonų litų. Tai šią užkonservuotą įrangą ir gamybos atsargas Mažeikiuose 2014 m. kai kas ir pavogė.

Po 10 bylinėjimosi metų 2013 m. lapkrityje ir civilinėse bylose teismai „pamatė“, kad finansų ministerija teismams melavo, jog UAB „FF Lizingas“ iš BAB „Oruva“ pirktas turtas tariamai įkeistas finansų ministerijai. Hipotekos pažymos, kad tokio įkeitimo nėra, pirkto ir įkeisto turtų sąrašai, kuriuos tereikėjo palyginti, visą laiką buvo teismo bylose. 2013 m. lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino šių 7 mln. Lt priteisimą finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“. Ačiū šiai teismo kolegijai, visų pirma, už pilietinę drąsą – pasakė, kad ir valstybės instuitucija finansų ministerija gali meluoti teismui. Mandagiai, bet pasakė. Belieka tik sulaukti prokuratūros įvertinimo, nes žinomai melagingų paaiškinimų teikimas teismui yra nusikalstama veika. Nekalbant jau apie bendrovei UAB „FF Lizingas“ padarytą žalą – tuo pat metu, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl 7 mln. Lt priteisimo finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“, kita šio teismo sudėtis pritarė UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimui. Toks kerštas už teisybę, pasiektą per beveik 11 metų 7 mln. Lt byloje. Teisingumo „pusiausvyra“ – čia Zigmas laimėjo, tai čia reikia, kad pralaimėtų.

– Tai pakanka teismui pameluoti, ir teismas kelia bankroto bylą?

– Bet meluoja finansų ministerijos atstovas – Turto bankas! Dėl šio melo pasekmių negalėjome parduoti milijonais skaičiuojamo areštuoto UAB „FF Lizingas“ nekilnojamojo turto, dėl ko vėlavo darbo užmokestis. Teismas šį melą pamatė kitoje byloje ir demaskuotai finansų ministerijai teko sumažinti savo reikalavimą nuo 7 mln. Lt iki 86 tūkst. Lt, su kuriuo bankroto administratorius kažkodėl sutiko. UAB „Admivita“ sutinka su viskuo, kas tik ne į naudą jos administruojamai įmonei UAB „FF Lizingas“ ir jos pagrindiniam savininkui Z. Vaišvilai. Bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „FF Lizingas“ balanse buvo paskaitoma turto per 13 mln. Lt, o įsipareigojimų (ne visi dar ir pradelsti) – vos per 2 mln. Lt.

– Bankroto bylos iškėlimui reikia, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršytų pusę balanse apskaitomo įmonės turto…

– Formaliai ši bankroto byla pradėta dėl vėluojančio darbo užmokesčio. Kadangi nemokumo nebuvo, tai pirmą kartą 2013 m. balandyje Vilniaus apygardos teismo teisėja D. Kačinskienė ir atsisakė kelti UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas grąžino ją nagrinėti Vilniaus apygardos teismui dar kartą, ir 2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi teisėjas D. Rinkevičius nusprendė kitaip. Šis teisėjas netenkino mūsų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl antstolės paskelbtų varžytinių (varžytinėse galima parduoti ir areštuotą turtą), po kurių būtume įvykdę įmonės įsipareigojimus kreditoriams. Teisėjas pasakė paprastai – turtą parduos bankroto administratorius.

– UAB „FF Lizingas“ bankroto byla kažkodėl perduota iš Vilniaus Kauno apygardos teismui. Kas nutiko? Gal Kaune rimčiau nagrinėja bankroto bylas?

– Vilniaus apygardos teismo teisėjas D. Rinkevičius nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, kai kreipiausi į teismą dėl jo ir bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ neteisėtais veiksmais įmonei UAB „FF Lizingas“ padarytos 1,7 mln. Lt žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas bylą perdavė Kaunan, nes visas Vilniaus apygardos teismas nusišalino nuo jos nagrinėjimo.

– Matyt, nenorėjo vertinti savo kolegos D. Rinkevičiaus veiksmų.

– Suprantama. Tačiau teisėjas Gintautas Koriaginas Kaune tinkamai perėmė estafetę. Žmogiška prasme šiam teisėjui esu dėkingas, nes 2015 m. gruodžio 10 d. tik Kauno apygardos teisme įvyko pirmas šios bankroto bylos teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Posėdžio metu padėkojau teisėjui G. Koriaginui, nes pirmą kartą nuo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos pradžios 2013-03-06 d. pamačiau gyvą teisėją, nagrinėjantį šią bylą. Teisėjo D. Rinkevičiaus ir gatvėje sutikęs nepažinčiau. Teisėjas G. Koriaginas net įpareigojo bankroto administratorių leisti man susipažinti su UAB „FF Lizingas“ dokumentais.

Įdomus tai buvo procesas. Kai paprašiau pateikti bankroto administratoriaus laikotarpio dokumentus, mandagumo kaukė nukrito, o toje pačioje buveinėje adresu Jogailos g. 7 Vilniuje advokato biurą įkūręs advokatas Povilas Viščinis dėl šio mano „nekuklaus“ prašymo bandė smūgiuoti man ir į veidą, išvaryti vasario mėnesį lietui lyjant į lauką, kad ten tęsčiau susipažinimą su dokumentais. Advokato įkarštį atšaldė mano atsitraukimas, ir šis advokatas pateko į antstolio videokameros fiksuojamą vaizdą. Už UAB „FF Lizingas‘ smagiai bankroto procedūroje leidžiamas lėšas, apmokant jomis net asmeninių UAB „Admivita“ darbuotojų automobilių eksploatavimą, bankroto administratoriaus prašymu fiksavo mano susipažinimo su UAB „FF Lizingas“ dokumentais procesą. Paklausiau antstolio, ar jis nieko prieš pagal UAB „Admivita“ atstovo advokato P. Viščinio primygtinį reikalavimą man nešdintis lauk ir ten tęsti susipažinimą su UAB „FF Lizingas“ dokumentais, nors ir lietus lijo – mano skėtis didelis, sakau – gal užteks dviems… Šiuos vaizdo įrašus teisėjas G. Koriaginas, matyt, pabūgo išreikalauti iš UAB „Admivita“.

Tačiau Kauno apygardos teismo vinilinė plokštelė netrukus buvo apversta į kitą pusę. Manau, kad teisėjas G. Koriaginas žmogiška prasme jaučiasi labai nekaip šiame vaidmenyje.

Š.m. liepos 27 d. nutartimi šis teisėjas nenušalino bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ ir atsisakė vertinti mano teismui pateiktą medžiagą, patvirtinančią, kaip šis bankroto administratorius didžiulėmis sumomis švaisto ir savinasi kitų asmenų vardu UAB „FF Lizingas“ lėšas, o surinkęs daugiau nei pakankamai lėšų nemoka jų kreditoriams. Teisėjo G. Koriagino nuomone, tokių bankroto administratoriaus veiksmų vertinimas nesusijęs su administratoriaus nušalinimo klausimu…

– Administruojamos įmonės lėšų švaistymas nėra susijęs su bankroto administratoriaus veiksmų vertinimu… Originalu. Ar gali būti kas nors dar originaliau? Nebent Snoro banke. Bet ten administratoriaus veiksmų, dėl kurių vertinimo, Zigmai, ir Jūs kreipėtės į prokuratūrą, vertinimas teismo nepasiekė. Lietuva dar kol kas šiuo požiūriu ne Latvija.

– Teisėjas G. Koriaginas, vėl gi manau, kad ne savo valia atliko dar originalesnį vaidmenį – š.m. rugpjūčio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi tenkino pernykštį UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ prašymą pripažinti UAB „FF Lizingas“ bankrotą tyčiniu ir pranešti apie tai prokuratūrai, nes Zigmas kaip UAB „FF Lizingas“ direktorius pats nesikreipė į teismą dėl bankroto. Apie tikrąją UAB „FF Lizingas“ bankroto priežastį – 7 mln. Lt dydžio teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę UAB „FF Lizingas“ turto areštą žinomai melagingų finansų ministerijos atstovų paaiškinimų dėka šioje Kauno apygardos teismo nutartyje nėra nė žodžio. Atskirajame skunde dėl šios nutarties parašiau paprastai – bankroto priežastys sukeistos su psekmėmis. Snoro banko atveju apsieita be subtilybių – valstybė per dvi dienas užėmė banką, nacionalizavo jį ir pasiuntė į bankrotą.

– Nesupratome… Taigi, pats įmonę ne stūmei į bankrotą, o intensyviai priešinaisi šiam bankrotui. Tyčinis bankrotas skelbiamas, kai įmonė palieka kreditorius su nosimi, perkeldama veiklą į kitą įmonę turtą perleidama įmonės turtą artimiems ar susijusiems asmenims, iššvaiitydama jį!.. Kažkas nesimokė logikos.

– Būtent. 10 metų teismuose kovojau su šiuo atviru finansų ministerijos BLEFU dėl 7 mln. Lt ir šio BLEFO pagrindu susivienijusių oponentų siekiu nulemti UAB „FF Lizingas“ bankrotą, t.y. padaryti nusikaltimą. O teisėjas G. Koriaginas valstybės vardu „lydekai paliepus, man panorėjus“ teismo nutaryje rašo – Zigmas, o ne finansų ministerija su bendrininkais tyčia siekė UAB „FF Lizingas“ bankroto. Meluoja teisėjas ir nemirksi. Ir vis tik manau, kad teisėjas G. Koriaginas labai neramiai miega.

– Blefas – tai kortų šulerių įrankis, bet teisme…

– Tačiau po tokio atviro, bet valstybės vardu „įteisinto“ BLEFO viskas suksis pagreitintai ir į „reikiamą“ pusę. Kadangi Zigmas „kaltas“ dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto, tai iš jo dabar priteis „žalas“ už visus UAB „FF Lizingas“ sandorius, o prokuratūra už „tyčinį“ bankrotą nutemps Zigmą ir į teismą. Tik jau baudžiamojoje byloje.

– Tik gerai suplanuotam paspartintam BLEFUI sutrukdė Zigmo liga… Psichologinis krūvis persikėlė ir medikams.

– Įveiks ir šį barjerą. Patyręs advokatas V. Barkauskas teismams jau nuleido „žinią“ – Zigmas sveikas, nes išleistas iš ligoninės, ir į teismus vaikščioti gali. Nė vienas teismas, pritaikęs šiemet laikinąsias apsaugos priemones, „nesuprato“ mano ligos diagnozės. Ir spaudimą mane gydantiems medikams jau matau. O už mėnesinį MMA gali ir pragyventi, ir gydytis, ir dešimtis advokatų samdyti. Teisėją I. Kasimovą advokatas V. Barkauskas „įtikino“ šia „diagnoze“, tačiau teisėjo G. Pašvensko nesugebėjo įtikinti.

Pokeris teismuose tęsiamas. Tačiau medikai liepė man pasirinkti – sveikata arba teismai.

– „Diagnozę“ teismams pasirašė „daktaras“ advokatas V. Barkauskas… Šaunu. Vis dėlto linkime, Zigmai, pasirinkti sveikatą! Į prokuratūrą dėl šio BLEFO turės vaikščioti kiti.

Skelbiame sąskaitą, kurios prašė visi, suprantantys signataro Zigmo Vaišvilos padėtį ir norintys jį materialiai paremti.

Pinigus galima pervesti VšĮ „Skaidri politika“. Gavėjo sąskaita:LT197300010141476930

Facebook komentarai
Back To Top