skip to Main Content

Biurokratinis trukdis, dėl kurio verslininkai rizikuoja prarasti užsakymus

Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: kai kurios paslaugas eksportuojančios mūsų šalies įmonės, net ir turėdamos pelningų užsakymų užsienyje, priverstos jų atsisakyti, o kai kada dėl to net atleisti dalį darbuotojų.

 

Taip nutinka dėl to, kad remiantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, darbdavys už komandiruojamus (ar nuomojamus) darbuotojus jų komandiruotės metu socialinio draudimo įmokas Lietuvoje ir toliau mokėti gali tik tada, kai darbuotojui išduodamas A1 formos pažymėjimas. Jei darbuotojas atitinka tam tikras sąlygas, pažymėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV, „Sodros“) Užsienio išmokų tarnyba išduos, tačiau sistema nepatogi, o užtrunka viskas gana ilgai. 

 

Tvarka skirtinga, bet griežta 

 

Paprastai kalbant, A1 formos pažymėjimas – tai įrodymas priimančiai šaliai, kad komandiruojamas darbuotojas yra apdraustas ir visą komandiruotės laiką bus apdraustas, o už jį mokamos socialinio draudimo įmokos. 

 

Paslaugas eksportuojančių įmonių atstovų teigimu, niekas neneigia, kad reikia rūpintis darbuotojų socialiniu draudimu, kurioje valstybėje jis bedirbtų, ir gerai, kad ES šalys tai daro, problemų kyla dėl biurokratinių priežasčių. 

 

„Kreiptis su prašymu išduoti A1 formos pažymėjimą ir pateikti reikiamus dokumentus galime tik tada, kai jau turime sutartį su užsakovu (kartu su nustatytos formos prašymu ir kitais dokumentais reikia pateikti patvirtintą paslaugų sutarties su priimančia įmone kopiją – red. past.), bet kol pažymėjimas išduodamas praeina nemažai laiko. Todėl pasitaiko, kad darbuotojai, jei priimanti šalis sutinka, išvažiuoja dirbti neturėdami tos pažymos“, – sakė UAB „Švykai“ direktorius Gediminas Švykas.

 

Nors „Sodros“ specialistai redakcijai aiškino, kad „A1 pažymėjimas gali būti išduodamas ir siuntimo dirbti į ES valstybę narę metu, taip pat ir šiam laikotarpiui pasibaigus (šiuo atveju jis išduodamas atgaline data)“, portalo Statybunaujienos.lt kalbintų darbdavių teigimu, tai ne visuomet padeda. Kai kurios šalys sutinka, kad A1 formos pažymėjimas būtų pateiktas vėliau, o po to patikrina, ar jis yra, bet yra ir tokių šalių, kurios reikalauja, kad darbuotojas jį turėtų jau atvykdamas ir be pažymėjimo jo paprasčiausiai nepriima.

 

Vienose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, tokiu atveju reikalaujama, kad Lietuvos įmonė būtų tos šalies mokesčių mokėtoja, o kitaip darbuotojo net neįleidžia į statybvietę. Kitose šalyse reikalaujama, kad darbuotojas būtų apdraustas būtent toje šalyje, į kurią komandiruojamas, laikantis tos šalies įstatymų. Yra ir tokių šalių, kuriose lietuvaičio komandiruotė dirbti be A1 pažymos gali būti laikoma nelegalia. Gerai, jei viskas baigsis tik įpareigojimu sumokėti toje šalyje socialinio draudimo įmokas už darbuotoją, bet kai kuriose ES valstybėse gali būti taikoma ir administracinė atsakomybė, o dėl vieno tokio darbuotojo gali būti sustabdyti visi darbai tame objekte. 

 

Atsitinka ir taip, kad belaukdama pažymėjimo įmonė praranda naudingą užsakymą.

 

„Statybose darbas sezoninis, todėl labai džiaugėmės, kad 20 mūsų darbuotojų žiemą turės darbo Suomijoje. Bet mums nepavyko komandiruoti jų į Suomiją vien dėl to, kad užsakovai norėjo, jog darbus pradėtume kuo greičiau ir reikalavo iš karto pateikti A1 formos pažymėjimus, o mes jų dar neturėjome. Iš pradžių terminas buvo nukeltas, bet pasibaigus šventiniam laikotarpiui mums pasakė, kad mūsų jau nereikia, nes kiti atvažiavo greičiau. Vien dėl to lėtai besisukančio biurokratinio mechanizmo žiemos laikotarpiu statybinei organizacijai teko dalį žmonių išleisti atostogų, o tuos, kurie dirbo pagal terminuotas sutartis, atleidome, nors jie tikrai būtų galėję toliau dirbti“, – pasakoja G. Švykas.

 

Portalo kalbintų įmonių atstovai daro prielaidą, kad pažymų išdavimas paspartėtų, jei būtų ES šalis jungianti vieninga centralizuota sistema, kurioje atsakingos už pažymėjimų išdavimą skirtingų valstybių institucijos galėtų operatyviai patikrinti komandiruojamo asmens duomenis ir įsitikinti, kad jis yra apdraustas socialiniu draudimu. 

 

Dar vienas daug nepatogumų sukeliantis dalykas – prašymų ir dokumentų A1 pažymėjimams gauti Lietuvoje kol kas negalima pateikti elektroniniu būdu. Juos galima pateikti tik „popieriniu būdu“ – atvykus į „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybą arba siųsti registruotu laišku. 

 

„Manau, kad išsprendus šias problemas pažymėjimai būtų išduodami sparčiau“, – portalui Statybunaujienos.lt sakė G. Švykas, pabrėždamas, kad tai aktualu daugeliui paslaugas eksportuojančių įmonių.

 

Ministerija: naujos galimybės jau nuo sausio 1 dienos  

 

Siekdami palankesnių sąlygų, kurios leistų sėkmingiau konkuruoti užsienio šalių rinkose, ir norėdami išsiaiškinti, kada atsiras galimybė dokumentus pateikti elektroniniu paštu arba per EDAS sistemą, bei prašydami numatyti galimybę išduoti A1 formos pažymėjimus skubos tvarka, verslininkai pagalbos ieškojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. 

 

Tačiau atsakydami į Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prašymą susitikti ir aptarti problemas su ministerijos vadovybe, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai priminė, kad Vyriausybė yra pritarusi visam pluoštui su Darbo kodeksu susijusių įstatymų pakeitimų bei įstatymų projektams, susijusiems su prieštaringai vertinamu „socialiniu modeliu“, ir pridūrė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisomis, kurios svarstomos Seime, „siekiama palaipsniui įtvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“ bei mažinti valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifą, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, o tai esą ir sudarys galimybes Lietuvos įmonėms lengviau konkuruoti užsienio rinkose.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat tikino, kad nors „vadovaujantis galiojančiais teisės aktais VSDFV Užsienio išmokų tarnyba sprendimą dėl prašymo išduoti A1 pažymėjimą privalo priimti per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo, praktika rodo, kad sprendimai priimami greičiau“. 

 

Rašte, kuris gimė paskutinėmis praėjusių metų gruodžio dienomis, taip pat pabrėžiama, kad „nuo 2016 m. sausio 1. d. juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims bus galimybė siųsti elektronines siuntas (taigi ir prašymus) valstybės institucijoms ir gauti jų atsakymus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“. Ši sistema esą leis siųsti dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, taigi, „atsiras naujų galimybių prašymams pateikti“. 

 

VSDFV Teisės skyriaus specialistai sausio pabaigoje redakciją informavo, kad ši sistema jau veikia ir „leidžia siųsti dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, o tai leidžia tiek patvirtinti tapatybę, tiek pridedamų dokumentų kopijų tikrumą“. Taigi, naujų galimybių prašymams pateikti jau atsirado, tačiau „A1 pažymėjimas yra popierinis dokumentas, todėl jo originalas negalės būti pateiktas per minėtą sistemą“.

 

Statybininkai suteikė laiko „rezervą“

 

LSA prezidentas Dalius Gedvilas apgailestavo, kad valdininkai nerado laiko kartu aptarti problemą. 

 

„Statybininkų asociacija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydama šią problemą aptarti, bet, ministerijos nuomone, poreikio ją aptarti nėra, o nuo sausio 1 dienos nepatogumų iš viso neturėtų kilti“, – sakė jis žurnalistams.

 

Tikriausiai dėl to, kad naujovės dažniausiai sunkiai skinasi kelią, D. Gedvilas neskuba vertinti ir naujosios sistemos.

 

„Manau, kad po sausio 30 dienos, kai bus atliekamas naujas deklaravimas, galėsime įsitikinti, ar ministerija tikrai išsprendė šią problemą, ar tik dalina pažadus“, – žurnalistams sakė LSA prezidentas.

 

Elektroninio keitimosi informacija teks palaukti

 

„Sodros“ Teisės skyriaus specialistai redakciją informavo, jog „planuojama, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. dėl A1 pažymėjimų išdavimo į Užsienio išmokų tarnybą bus galima kreiptis elektroniniu būdu ir atitinkamai tuo pačiu būdu gauti informaciją apie priimtą sprendimą dėl taikytinos teisės nustatymo“. Kitaip sakant, tikimasi, kad „prašymus išduoti A1 pažymėjimus elektroniniu būdu bus galima pateikti ne tik per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą, bet ir per Sodros įstaigų sistemas – Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) ir Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS)“. Anksčiau, priduria jei, to negalima padaryti, nes reikia atlikti šių informacinių sistemų programinės įrangos pakeitimus. Bet A1 pažymėjimai „ir toliau bus tik popierinės formos ir bus siunčiami pareiškėjams paštu arba įteikiami jiems atvykus į Užsienio išmokų tarnybą“. 

 

Pasiteiravę, ar numatoma ką nors daryti, kad tie pažymėjimai būtų išduodami greičiau ir Lietuvos įmonės neprarastų užsakymų, portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai iš VSDFV sulaukė štai tokio atsakymo: 

 

„Viena iš pagrindinių dabar galiojančių reglamentų naujovių, palyginti su anksčiau galiojusiais reglamentais, yra perėjimas prie elektroninio apsikeitimo informacija. Numatyta, kad apsikeitimas informacija tarp kompetentingų įstaigų ir susižinojimo tarnybų vyks struktūrizuotų elektroninių dokumentų (SED) pagalba. Pereinamuoju laikotarpiu valstybių narių kompetentingos įstaigos ir susižinojimo tarnybos galės naudoti E formos pažymas ir popierines SED versijas. Vėliau valstybės narės privalės keistis informacija tik elektroniniu būdu. Tai bus daroma per elektroninę socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą (EESSI)“ (kalba netaisyta). 

 

Tačiau džiaugtis kol kas per anksti, nes kada baigsis tas pereinamasis laikotarpis, nežinia: „EESSI sistema dar neveikia, ir jos veikimo pradžia priklauso nuo visų ES valstybių narių sprendimų“. Taigi, ir Lietuva dar neturi galimybės per ją keistis informacija su kitų šalių institucijomis. 

 

Dirbti kelio neužkerta 

 

VSDFV atstovai pabrėžia, kad „pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, migruojančių ES, socialines teises“. Anot jų, tai, kad kam nors neišduodamas A1 formos pažymėjimas, „neužkerta kelio darbuotojo siuntimui dirbti į kitas valstybes nares“, kadangi tai nėra leidimo dirbti kitoje ES valstybėje atitikmuo.

 

„Pažymėjimo paskirtis – patvirtinti, kad (…) valstybinio socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos toje valstybėje narėje. Todėl nustačius, kad siuntimo laikotarpiu darbuotojui negalima taikyti šios specialiosios taisyklės, taikoma bendroji taisyklė ir socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos valstybėje narėje, kurioje siunčiamas darbuotojas faktiškai dirba, ir taip, kaip tai nustatyta tos valstybės narės teisės aktuose“, – pabrėžia VSDFV atstovai. 

 

VSDFV atstovai paaiškino, dėl ko išduoti pažymėjimą trunka taip ilgai. „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybai reikia net 5 darbo dienų, kad gavusi prašymą informuotų prašantįjį, ar netrūksta jokių dokumentų. Jei jų netrūko – pažymėjimas bus išduotas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, jei trūko – per 20 darbo dienų po to, kai šie dokumentai bus pateikti. 

 

Galima suprasti, kad kelių dienų prireiks trūkstamiems dokumentams pateikti, bet jei visi dokumentai pateikti? Juk nepanašu, kad Lietuvos įmonės kas mėnesį šimtais komandiruotų savo darbuotojus į kitas šalis. Tačiau anot VSDFV Teisės skyriaus specialistų, „tai yra sudėtinga procedūra, kurios metu kompleksiškai vertinami iš pareiškėjų ir kitų institucijų gauti dokumentai ir informacija, taikomos ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų teisės normos, tad sprendimo priėmimas reikalauja tam tikro laiko“. Jeigu Užsienio išmokų tarnyba kartu su prašymu išduoti A1 pažymėjimą gauna visus reikiamus dokumentus ir informaciją, tai sprendimas priimamas ir A1 pažymėjimas išduodamas greičiau, „greičiau negu teisės aktuose nustatytas maksimalus terminas“.

 

Kaip pažymėjimus gauti greičiau?

 

Reikia pripažinti, kad pinigai niekur nedingsta. Jei paaiškėja, kad įmokos, kurias verslininkai sumoka kitoje šalyje, turėjo būti sumokėtos Lietuvoje, „tos šalies, kurioje įmokos neturėjo būti mokamos, bet buvo sumokėtos, kompetentinga įstaiga įmokas grąžina“, paaiškino VSDFV Teisės skyriaus specialistai. 

 

Tačiau kodėl verslininkai kai kada turi atsisakyti pelningo užsakymo, o jų įmonėse dirbantys žmonės prarasti galimybę užsidirbti, nes užsakovas nenorėjo taip ilgai laukti? Atsakymo į klausimą, ar galima pasiekti, kad taip nenutiktų, o pažymėjimai išskirtiniais atvejais būtų išduodami greičiau, ieškosime toliau. 

 

www.statybunaujienos.lt

Facebook komentarai
Back To Top