skip to Main Content

 

Berlyno siena Vilniuje

Nuo Vakarinio aplinkkelio Žirmūnų link nutįsusi aukštos įtampos elektros linija, šalia kurios – kažkada suplanuotai gatvei palikti laisvos žemės plotai. Ši apie 150 metrų pločio ir 6,5 kilometro neurbanizuota žemės juosta dalija miestą į dvi nelygias dalis.

Iš čia – asociacijos su Berlynu.

Vokiečiai, nugriovę sieną, Potsdamo aikštėje ir jos prieigose pirmiausia iškasė gilią daubą ir po žeme nutiesė tarpmiestines ir miesto geležinkelių linijas, o viršuje pastatė Berlyno Manheteną – šiauolaikinį miesto kvartalą.

Vilniaus valdžia, pastaruoju metu skubinanti Šiaurinės projekto įgyvendinimą, ruošiasi beveik 44 hektarus žemės miesto vidury pakišti po asfaltu.

Miesto autostrada ar vidiniu aplinkkeliu jau dabar vadinama gatvė bus 6 eismo juostų, su išplatėjimais iki 8, su 2 metrų pločio skiriamąja juosta per vidurį, šaligatviais, pėsčiųjų ir dviračių takais abipus gatvės, estakadomis ir požeminėmis perėjomis…

Prieš keliolika metų, Berlyno pavyzdžio įkvėptas, architektas Valdas Jurevičius pasiūlė panašų Šiaurinės gatvės sprendimą: po žeme perkelti elektros perdavimo liniją, nutiesti ten automagistralę ir metropoliteno bėgius. O viršuje pastatyti kas miestui reikalinga: gyvenamuosius namus, darželius, mokyklas, parduotuves. Įrengti poilsio ir sporto zonas. Nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus.

Pasirinkus vokišką sprendimą privatus verslas pasirengęs į Šiaurinės gatvės statybą investuoti per milijardą eurų. Būtų kuriamos naujos darbo vietos, į biudžetą mokami mokesčiai. Šiaurinei skirtus 90 milijonų miestas galėtų skirti kitų gatvių ir gatvelių tvarkymui. Juk daugybės jų net gatvėmis nepavadinsi: žvyrkeliai, gruntkeliai ar tiesiog bekelės.

Šiauriniai miegamieji rajonai ne tik nebūtų atskirti vieni nuo kitų didelio pralaidumomagistrale, bet ir išvengtų padidintų triukšmo ir taršos.

Žemė mieste brangi, tad kiekvieną jos lopinėlį turėtume išnaudoti kuo racionaliau.  

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: AUDRONĖ GAIDIMAVIČIENĖ, VIEŠOJI ĮSTAIGA „VILNIAUS METRO“

 

Berlyno siena Vilniuje

Nuo Vakarinio aplinkkelio Žirmūnų link nutįsusi aukštos įtampos elektros linija, šalia kurios – kažkada suplanuotai gatvei palikti laisvos žemės plotai. Ši apie 150 metrų pločio ir 6,5 kilometro neurbanizuota žemės juosta dalija miestą į dvi nelygias dalis.

Iš čia – asociacijos su Berlynu.

Vokiečiai, nugriovę sieną, Potsdamo aikštėje ir jos prieigose pirmiausia iškasė gilią daubą ir po žeme nutiesė tarpmiestines ir miesto geležinkelių linijas, o viršuje pastatė Berlyno Manheteną – šiauolaikinį miesto kvartalą.

Vilniaus valdžia, pastaruoju metu skubinanti Šiaurinės projekto įgyvendinimą, ruošiasi beveik 44 hektarus žemės miesto vidury pakišti po asfaltu.

Miesto autostrada ar vidiniu aplinkkeliu jau dabar vadinama gatvė bus 6 eismo juostų, su išplatėjimais iki 8, su 2 metrų pločio skiriamąja juosta per vidurį, šaligatviais, pėsčiųjų ir dviračių takais abipus gatvės, estakadomis ir požeminėmis perėjomis…

Prieš keliolika metų, Berlyno pavyzdžio įkvėptas, architektas Valdas Jurevičius pasiūlė panašų Šiaurinės gatvės sprendimą: po žeme perkelti elektros perdavimo liniją, nutiesti ten automagistralę ir metropoliteno bėgius. O viršuje pastatyti kas miestui reikalinga: gyvenamuosius namus, darželius, mokyklas, parduotuves. Įrengti poilsio ir sporto zonas. Nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus.

Pasirinkus vokišką sprendimą privatus verslas pasirengęs į Šiaurinės gatvės statybą investuoti per milijardą eurų. Būtų kuriamos naujos darbo vietos, į biudžetą mokami mokesčiai. Šiaurinei skirtus 90 milijonų miestas galėtų skirti kitų gatvių ir gatvelių tvarkymui. Juk daugybės jų net gatvėmis nepavadinsi: žvyrkeliai, gruntkeliai ar tiesiog bekelės.

Šiauriniai miegamieji rajonai ne tik nebūtų atskirti vieni nuo kitų didelio pralaidumomagistrale, bet ir išvengtų padidintų triukšmo ir taršos.

Žemė mieste brangi, tad kiekvieną jos lopinėlį turėtume išnaudoti kuo racionaliau.  

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: AUDRONĖ GAIDIMAVIČIENĖ, VIEŠOJI ĮSTAIGA „VILNIAUS METRO“
Facebook komentarai
Back To Top