skip to Main Content

Kristina Sulikienė

 

Visi žinome, tiksliau, turėtume žinoti, kas yra vadinamieji „žmogiškieji ištekliai“. Nors terminas toks labiau tinkantis dujoms ir anglims apibūdinti.

Darbo biržai žmogus – tai „žmogiškasis išteklis“, skirtas įsisavinti gausioms Europos Sąjungos fondų paramoms.

Kaip tas žmogus jaučiasi, kai Kauno teritorinė darbo birža vėluoja mokėti stipendiją, o  kelionpinigius iš pradžių viso atsisakė mokėti, o vėliau dalį mokėjo, dalį ne,- kaip ir už ką išgyventi? Juk pasirašęs po draudimu dirbti bet kokį darbą, kol yra bedarbis ir kelia kvalifikaciją.

Toms poniutėms, kurios gauna ne mažiau 560 eurų per mėnesį, susidaro įspūdis, neužtenka kavai ir tortui prie gausių popierių pildymo atsigaivinti.

Todėl sugalvota, jog net jeigu bedarbis gyvena kaimo teritorijoje, ir dalyvauja kaimo gyventojų įdarbinimo programoje, jam kelionpinigiai nepriklauso.

Tiesiog nepriklauso.

Nepatinka – nesirink mokytis, supratai? Taip ir buvo pasiūlyta sutarties pasirašymo dieną.

Jeigu nesirinksi, keli tūkstančiai eurų atliks Darbo biržai, o ji turbūt jau žinos, kaip panaudoti.

Bedarbis pasirinko.

O vėliau pareikalavo kelionpinigių, nes už benziną – vis tik iš kaimo iki profesinio mokymo centro net 10,5 km kas dieną į vieną pusę reikia nuvažiuoti – paskutinius marškinius baigė atiduoti.

Ką jūs matote jis išgirdo Kauno teritorinėje darbo biržoje? Jog gali rašyti kur nori, o ji, kažkokia vedėja ar vadovė, esanti ministrė. Suprask, „vyšė nekuda“.

Na bedarbis parašė tikrai ministrei ir paprašė gelbėti nuo „ministrės“, kuriai galimai ne visi namie.

Kilo toks sąmyšis mokymo centre!

Kas dieną buvo tikrinami lankomumo žurnalai. Ir ką rado? Kad tas apsiskundęs bedarbis kas dieną lanko užsiėmimus, nepraleisdamas nei vieno, atsiskaitydamas laiku.

Pakišo tada jau bedarbiui popieriaus lapą – kurį atsisakė išduoti, pasirašant sutartį: kelionės išlaidų lapą.

Užpildė bedarbis tą lapą gegužės 16d., nors mokymai prasidėjo balandžio 20 dieną.

Gavo birželio viduryje 20 eurų už balandžio mėnesį.

O toliau matyt Kauno „ministrė“ davė nurodymą atkeršyti.

Už gegužę negavo nei cento.

Skųskis kur nori. Nueina bedarbis į Kauno teritorinę darbo biržą arba „ministeriją“, ten jam sako „o mes nematome tabelių“.

Čia pats populiariausias pasakymas arba Sodroje, arba Darbo biržoje „mes nematome“.

Kokius akinius poniutėms nupirkti ir už kokius pinigus – neaišku.

Visi bedarbiai pinigus gavo prieš Jonines, visų tabelius mato, tik vieno nemato: nors mokymo centro tabelis bendras.

Tokia dar istorija iš Kauno darbo biržos gyvenimo, kurioje dirba vietinė Kauno darbo ministrė.

Jeigu bedarbis ne tik profesiją nori įgyti, bet dar badu nenumirti, jis turi gerai skundus mokėti rašyti.

Per 2 mėnesius bedarbis parašė jau antrą skundą.

Trečią sakė rašys jau į finansinių nusikaltimų valdybą.

Nes, mano bedarbis, ne jį vieną taip apgaudinėja, nes jis ir girdėjęs, jog kai kuriems stipendijas moka tik kito mėnesio pradžioje, taigi, sulaiko pinigus virš mėnesio.

Pačios poniutės laiku gauna savo 560 ir daugiau eurų algas.

Todėl sotus alkano neatjaučia.

O ką veiks poniutės, kai kitais metais baigsis pinigų melžyklos ir plovyklos?

Gal pačios stos į bedarbių gretas, nes bus nebereikalingos: pinigų plovimo „žmogiškųjų išteklių“ skyriai juk bus uždaryti.

 

Facebook komentarai
Back To Top