skip to Main Content

Be žinios dingo antstolė Ramunė Mikliušienė, organizuotos grupuotės narė, pardavinėjusi butus su vaikais

  

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško dingusios kaunietės – 51-erių metų antstolės Ramunės Mikliušienės. Moteris dingo dar gruodžio 10-ąją, nuo to laiko jokių žinių apie jos buvimo vietą nėra.

 

R.Mikliušienė yra žinoma Kėdainiuose, mat čia veikia jos vardo antstolių kontora. Moteris kone kasdien būdavo šiame mieste. Taip pat su R.Mikliušienės šeima siejamas ir viešbučių verslas Kėdainių senamiestyje.


Apie nusikalstamą teisėjų ir antstolių susivienijimą „Laisvas laikraštis“ jau rašė:

 

antstolė Ramunė Mikliušienė (nuotr. viršuje) nesibodėjo ir pačio bjauriausio antstolio darbo  – pvz., pardavinėti varžytinėse butus, kuriuose gyvena vienišos motinos su vaikais.

 

Būtent taip nutiko ir Jonavos gyventojai Reginai Rimkienei. Moteris su keturiais vaikais buvo nusipirkusi trijų kambarių butą Kosmonautų gatvėje Jonavoje, tačiau antstolė Ramunė MIKLIUŠIENĖ (adresu J. Ralio 7-4, Jonava, LT-55182) pardavė varžytinėse jos butą už labai mažą kainą – 10 000 LTL (2800 EURO), ir taip paliko 4 vaikų šeimą be būsto.

 

Po varžytinių Reginai Rimkienei buvo palikta tik 900 LTL (260 EURO) už butą, kuris po to buvo parduotas ne mažiau dar 4 kartus už didesnę kainą . Šeima liko be būsto.

 

Jonavos rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs Reginos Rimkienės skundus (teisėja Jolanta DAMULIENĖ (nuotraukoje), Romaldas ŠULIOKAS) visiškai neatsižvelgė į 4 vaikų interesus, tuo atliko įstatymų pažeidimus.

 

Nieko nedarė tuo klausimu ir Jonavos rajono Savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriaus vadovas Elegijus Laimikis, kurį moteris prašė apginti jos interesus..

 

 

 

 

                      Buvusi policininkė LIDIJA DEKSNIENĖ leido parduoti antstolei Ramunei MIKLIUŠIENEI paskutinį pilietės XX (duomenys redakcijai pateikti) butą ir VISIŠKAI NEATSIŽVELGĖ į 2 vaikų interesus, jai buvo visiškai vienodai, kas nutiks šiems vaikams.

                      Nieko nedarė ir Jonavos r. Vaikų teisų atstovas Elegijus LAIMIKIS. Jis tiesiog palaimino šituos veiksmus.

                      Taip pat nieko nedarė ir garsioji Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ, kai kita pilietė YY (redakcijai duomenys pateikti) kreipėsi dėl 4 vaikų iškeldinimo iš paskutinio būsto.

                      Tai yra šioje taip vadinamoje VALSTYBĖJE įteisintas vaikų ištrėmimas su Jonavos rajono apylinkės  teismo pagalba.

                

                      Lidija DEKSNIENĖ žinoma, kaip buvusi policininkė, kuri suklastojo bylą Aurelijui BERŽINIUI, kai tapo teisėja.

 

                      Kartu darbavosi ir kita buvusi  policininkė, Jūratė PETRAŠKIENĖ, kuri ir pamatė tą „nusikaltimą“ . Taip pat nustatyta, kad Lidija DEKSNIENĖ nemoka aritmetikos. Todėl kur jai žinoti TARPTAUTINES SUTARTIS.

                      Kaip minėjo Stanislovas Tomas Lietuvos tokie ir analogiški „teisininkai“  piktybiškai  atsisako vykdyti tarptautines sutartis.

 

                      Iš pridėtų dokumentų matyti, kad vaikų interesai Lietuvos „teisininkei“ Lidijai DEKSNIENEI negalioja ir ji leidžia antstolei Ramunei Mikliušienei parduoti paskutinį būstą.

                      Ši „teisininkė“ dirba iki šiol teisme, todėl naudinga Lietuvos pseudo teisinei sistemai SAVI. Atsakomybės kaip visada JOKIOS su LR SEIMO pagalba ir jo priimtais įstatymais.

                      Prašom paviešinti apie šios „teisininkės“ nuopelnus.

                      Beje jos vyras buvęs policininkas Darius Deksnys sėkmingai taip pat įsidarbino tame teisme per SAVUS, todėl tai dar sykį patvirtina tikrą Lietuvos „teisėsaugos“ veidą.

 

 Vaikų išmetimas į gatvę – virtinė organizuotų teisėjų nusikaltimų

 

 

Beje, Jonavos gyventoja Larisa Zakijeva savo skunde antstolei R.Mikliušienei nurodė, kad pardavimas iš varžytynių negalimas esant šiems pažeidimams:      

Antstolė pažeidė LR CPK 631 str. 6 d. dar pasirašant vykdomuosius dokumentus, kadangi Jonavos raj. teismo sprendimu UAB “Anapus ribos“ naudai priteista suma 5570 litų. Ši suma  yra padalinta  per pusę ir Larisos sūnaus tėvui Olegui Zakijevui, ir tokiu būdu iš jos išieškotina suma neviršija 3000 litų.

 

„Kadangi aš daugiau savo turto neturiu, šis veiksmas priešingas LR CPK 631 str. 6d., kadangi man priskaičiuota suma neviršija 3000 litų, – skundėsi moteris, – be to, dalis sumos pagal galimybę jau gražinta minėtai UAB, kurią apmokėjau aš. Tačiau antstolė aprašė visą būstą ir pateikė pardavimui dėl 2785 litų man priklausančiai daliai sumos, tai atliko man nedalyvaujant, pažeidžiant LR CPK 677 str. 3 d. pažeisdama LR CPK 678 str. 13 d. numatytą teisę, nepriėmė mano pareiškimų dėl nepilnamečių vaikų teisių.

 

Paskelbus 2005-07-07 buto varžytynes, antstolė R.Mikliušienė ir Jonavos rajono apylinkės teismas šiurkščiai ciniškai ignoravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

 

 

Moteris nurodė, kad teismas skolą išieškojo iš jai ir jos vaikams priklausančio buto, neatsižvelgė į tai, kad L. Zakijeva pagal galimybes įsipareigojo sumokėti skolą. Kitas antstolis Jurijus Kolysko įvertino motinos galimybes ir teisėtus interesus, todėl jokių varžytinių neskelbė.

 

Kai motina visa tai paaiškino antstolei Mikliušienei, tai ši atrėžė, kad į gatvę metamos ir motinos su penkiais vaikais.

 

Todėl Reginos Rimkienės keturis nepilnamečius vaikus privertė išsikelti iš trijų kambarių buto viduryje žiemos su Jonavos teismo „palaiminimu“. Nors teismas privalėjo išieškoti skolą iš dingusio vaikų tėvo Antano Rimkaus, tačiau nesivargino ir su teisėjos Jolantos Damulienės pagalba antstolė Ramunė Mikliušienė  įvykdė savo egzekuciją šiems žmonėms. Teisėjas Romaldas Šuliokas taip pat atmetė Rimkienės prašymą, kuri pati bandė parduoti savo trijų kambarių butą, padengti įsiskolinimus ir nupirkti vaikams dviejų kambarių butą, tačiau jos butą pardavus antstoliui, moteriai liko tik 900 litų už 64 kv. Metrų ploto trijų kambarių suremontuotą butą.

 

 

Antstolė Ramunė Mikliušienė nesilaikė įstatymų priimdama 2004-11-04 pinigus vykdomojoje byloje Nr.0064/04/01544, neišrašė antstolio kvito ir tik po to, kai LR VMI ir LR finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlikus patikrinimą nustatė tokį pažeidimą, jai buvo iškelta drausmės byla. Jadvygos Vekšrienės butą adresu Kosmonautų 32-32,Jonava antstolė Ramunė Mikliušienė pardavė neteisėtai, dirbtinai sumažindama buto kainą, pažeidus kitus įstatymus, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos Žibutės Budžienės 2005-06-27 nutartimi šie veiksmai pripažinti neteisėtais ir varžytinės paskelbtos neįvykusiomis.

 

„Šie du pripažinti faktai rodo akivaizdžią minėtos antstolės tendenciją pažeidinėti teisėtus žmonių interesus, nesilaikant galiojančių teisės aktų ir turėtų būti teismo įvertinti kaip charakterizuojanti antstolę medžiaga“.

 

LAT pirmininkas R.Norkus

Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus kategoriškas : vaikų negalima mesti į gatvę, kol nepasirūpinta, kur jie gyvens.

„Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad šis principas visada nusveria privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principą. Kiekviena byla, pasiekianti teismą, yra individuali. Visais atvejais, kiekvienoje byloje ieškoma protingos šių principų pusiausvyros: įvertinamos dažniausiai labai savitos konkrečios bylos aplinkybės, pačių tėvų pareigos rūpintis savo vaikais, jų realios pastangos ir galimybės tą daryti, pvz., pastangų pasirūpinti naujuoju būstu savalaikiškumas, intensyvumas. Teismo sprendimui įtakos turi ir ankstesniojo bei naujojo savininko elgesys pasirenkant savo teisių gynimo būdus, mat kartais ta gynyba virsta piktnaudžiavimu savo teise.

Tačiau visais atvejais, jeigu vaiko tėvai arba kiti teisėti atstovai nepasirūpina kita gyvenamąja patalpa iš iš varžytynių parduoto buto iškeldinamiems nepilnamečiams vaikams, pastogę jiems privalo užtikrinti vaiko teisių apsaugos institucijos.

Apie įvyksiantį iškeldinimo laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki iškeldinimo joms praneša antstolis. Tokia įstatyme nustatyta procedūra sudaro sąlygas iškeldinimą atlikti civilizuotai, užtikrinant nepilnamečių vaikų teises. Nesant teismo sprendimo dėl iškeldinimo, nedalyvaujant antstoliui ir nepranešus vaiko teisių apsaugos institucijai, neabejotinai pažeidžiami pamatiniai vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principai. Nagrinėdamas teisės į nuosavybę pažeidimų bei vaiko teisių apsaugos bylas, šia logika vadovaujasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Apibendrindamas dar kartą pabrėšiu, kad kiekvienu konkrečiu atveju labai svarbu tinkamai nustatyti skirtingų interesų iškeldinimo bylose pusiausvyrą. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, jai tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus. Taigi prieš įsigyjant iš varžytynių turtą, pravartu iš anksto susirinkti visą įmanomą informaciją apie būstą, įvertinti visas galimas rizikas ir galimus papildomus rūpesčius, susijusius su savo teisių į tokį būstą įgyvendinimu. Jeigu ir kiltų interesų kolizija, turėtų būti pasirenkamas toks teisinis jos sprendimo būdas, kuris nebūtų nė vienos suinteresuotų šalių piktnaudžiavimas savo teise. Kitų būdų apsidrausti nuo galimo probleminio pirkinio nėra.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top