skip to Main Content

Užgrobto ir apiplėšto „Snoro“ banko administratoriaus Gintaro Adomonio pasamdyta viešųjų ryšių įmonė „Publicum“ šiandien išplatino melagingą pranešimą apie tai, kad neva Šveicarijoje areštuotas buvusių „Snoro“ savininkų Vladimiro Romanovo ir Raimundo Baranausko turtas – piniginės lėšos Šveicarijos bakuose.

„Teismas pranešė, kad jo sprendimu areštuota beveik 70 mln. eurų vertės R.Baranausko ir daugiau nei 338 mln. eurų V.Antonovo turto, daugiau nei 92 mln. eurų vertės bendro turto, taip pat ta pačia nutartimi teismas tenkino banko prašymą areštuoti pinigines lėšas buvusių akcininkų sąskaitose Šveicarijos bankuose daugiau nei 55 mln. eurų sumai, – rašoma „Publicum“ pranešime, – šias pinigines lėšas prašoma pripažinti neteisėtai užvaldytu banko turtu ir jį priteisti bankui „Snoras““. Taip pat paskelbta, kad praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas patenkino „Snoro“ bankroto administratoriaus prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones buvusių pagrindinių banko akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko turtui ir uždraudė iš jo vykdyti išieškojimą. Teismui pateikto ieškinio suma viršija 500 milijonų eurų.

 Tiesa, nepaskelbta, ar Šveicarija sutiko vykdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, nes ši šalis labai nenoriai vykdo užsienio šalių teismų sprendimus – pirma jie turi būti išnagrinėti Šveicarijoje.

Tai, kad buvusių „Snoro“ akcininkų turtas Šveicarijoje nėra areštuotas pagal minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, pripažino ir šio pranešimo autorius iš „Publicum“ Vaidotas Vyšniauskas : ‘taip, fiziškai tikriausiai tie indėliai nėra areštuoti Šveicarijos teismo sprendimu, taip“. Tiesa, kalbėdamas su LL, jis pareiškė manąs, kad „tie klausimai Šveicarijoje bus greitai išspręsti, nes jau dirba teisininkai“.

Ta proga primename, kad „Snoro“ akcininkai, sužinoję, kad bankas bus išgrobstytas, spėjo jo aktyvus pervesti į Šveicariją. Nors bankas buvo užgrobtas dar 2011 m. lapkričio mėn., t.y. prieš daugiau nei penkerius metus, iki šiol tos lėšos Šveicarijos bankuose guli nejudinamos – bet jau taip teigia V.Antonovas.

Todėl labai keistai atrodo tvirtinimai, kad „turtas jau areštuotas“, arba „kad greitai bus areštuotas“. Tam, kad taip įvyktų, reikalingas ir Šveicarijos teismo sprendimas. O jo nėra. Tiesa, V.Vyšniauskas mano, kad tie Antonovo ir Baranauko indėliai buvo jau anksčiau areštuoti britų teismo sprendimu, tačiau tai taip pat labai abejotina, nes Didžiosios Britanijos teismas niekada nenagrinėjo Lietuvos pretenzijų minėtiems bankininkams – jis tik sprendė, ar patenkinti ekstradicijos prašymą ir ar Lietuvoje juos teis sąžiningas teismas.

Kaip žinia, „Snoro“ bankui bankrotas paskelbtas dar 2011 m. lapkričio mėn., vėliau tam, kad būtų galima išvogti visa banko turtą, buvo paskelbtas jo bankrotas, ir pasikviestas užsienio konsultantas Freakley valdyti  užgrobto banko turtą.

Banko savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimundas Baranauskas pabėjo į Didžiąją Britaniją, kurios teismas po kelių metų bylinėjimosi nusprendė, kad bankininkai Lietuvoje sulauks teisingo teismo (V.Antonovas kažkodėl visą savo gynybą rėmė tuo, kad neva jis persekiojamas tik dėl to, kad jis rusas, ir britų teisme to nepavyko įrodyti), todėl nusprendė juos gražinti į Lietuvą. Tada bankininkai pabėgo į Rusiją, ir ten V.Antonovas pareiškė Maskvos arbitražo teismui milijardinį ieškinį prieš Lietuvą dėl pagrobto banko turto. Tačiau Maskvos teismas kažkodėl atsisakė ginti savo pilietį ir nusprendė minėto skundo nenagrinėti.

Tuo pačiu metu milijardinis „Snoro“ turtas buvo vagiamas ir parceliuojamas akyse. 

Apie tai pasakojo pats R.Baranauskas : 

Neseniai Nicoje parduota „Snorui“ priklausiusi 600 kvadratinių metrų vila už 1,95 mln. eurų. Pirkėjas ją jau perparduoda už 3,7 mln. eurų – beveik dvigubai brangiau. Jums tai naujiena? 

– – Aš stebiu tą situaciją. Vilą Nicoje mes įsigijome už 3,5 mln. eurų. Norėjome atidaryti ten filialą svarbiems klientams. Vila parduota už labai mažą kainą, o po kelių dienų parduodama jau už realią kainą. Bet tai tik vienas pavyzdys iš daugelio. „Snoro“ paskolų portfelis pirmaisiais bankroto metais davė beveik milijardą litų (apie 289 mln. eurų) pajamų už sumokėtas palūkanas ir grąžintas paskolas. Kodėl reikėjo jį parduoti? Juk dar penkerius metus jis galėjo duoti po milijardą litų pajamų, ir visų kreditorių poreikiai būtų buvę patenkinti. 870 milijonų eurų vertės „Snoro“ paskolų portfelis buvo parduotas už 169 mln. eurų. Tai oficiali informacija. Kur dingo 701 mln. eurų? Kas juos išsidalijo? Turiu daug dokumentų, todėl teisme bus sugrįžta ir prie šių sandorių. Manau, kad ir ankstesni „Snoro“ bankroto administratoriai, ir dabartinis apvaginėja kreditorius pusvelčiui pardavinėdami banko turtą.

– – Negi kažkas po stalu dalijasi dideles sumas? 

– – Taip, turiu įrodymų. Per penkerius metus nesėdėjau rankų sudėjęs – surinkau daugybę dokumentų, kurie įrodys tiesą teisme. Visuomenei dar 2015 metų viduryje buvo deklaruojama, kad paskolų portfelio pirkėjas neva yra vienas didžiausių Vokietijos bankų. Po to buvo sakoma, kad perka kažkokie Liuksemburge registruoti investiciniai fondai ir bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“. Galų gale realiai pirkėjas liko vienas – „Baltijos kredito sprendimai“. Šioje įmonėje dirba vos vienas samdomas darbuotojas. 870 mln. eurų vertės paskolų portfelį administruoja vienas darbuotojas?! Tai neįtikėtina. O juk šį įsigijimo sandorį patvirtino Konkurencijos tarnyba. Negi jie nieko nematė? Rusiškasis „Snoro“ paskolų portfelis buvo parduotas už 9 mln. eurų. O jo tikroji vertė – 140 mln. eurų. Pas pirkėją į Rusiją skraidė bankroto administratorius Gintaras Adomonis ir teisininkų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ atstovas, advokatas Agnius Pilipavičius. Dabar jie labai nervinasi – negali baigti sandorio, nes Maskvos arbitražas paskyrė areštą. Pinigai paimti, bet pirkėjas negali persiregistruoti turto. Kokia išeitis pirkėjui? Atvykti į Lietuvą ir pareikalauti grąžinti pinigus. O kas gali paneigti, kad ir po stalu nebuvo duota? Atrodo, kad kai kam jau kepurės dega. Advokatų kontoroje, kuri dalyvavo stambiuose „Snoro“ turto pardavimo sandoriuose, buvo įsidarbinęs prezidentės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis. Vėliau jis padarė karjerą – tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju. Dar svaigesnę karjerą padarė „Snoro“ bankrotą laiminęs Andžejus Maciejevskis – pakilo iki Aukščiausiojo teismo teisėjo posto. Taip ir knieti paklausti – gal Lietuvoje teisingumas jau vykdomas prezidentės kabinete? Turiu daug įrodymų, kad „Snoras“ nacionalizuotas neteisėtai – pavyzdžiui, Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas teismui pateikė sufabrikuotą „Snoro“ balansą. Turiu dokumentus su tikru balansu. Išskirtinis interviu su buvusiu „Snoro“ akcininku R. Baranausku

Ar jūs teigiate, kad V.Vasiliauskas darė nusikaltimą?

– Taip. D.Grybauskaitė nori keisti įstatymą, kad galėtų už akių teisti mano kolegą V.Antonovą ar mane. O kodėl bylos nekeliamos ponams laikiniesiems „Snoro“ bankroto administratoriams Neilui Cooperiui, Simonui Freakley, taip pat – V.Vasiliauskui? Arba Gediminui Degučiui, kuris kaip reikiant apšvarino banko „Snoras“ kreditorius? 2011 metų lapkričio 17-osios rytą Seimo posėdyje tiek tuometė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tiek V.Vasiliauskas melavo, kad per inspektavimą banke buvo nustatyta trūkumų. Jokios inspektavimo ataskaitos nebuvo ir niekas jos nematė. Dabar I.Šimonytė kandidatuoja į Seimą. Kaip tai suprasti? Moralė nebesvarbi? Vėliau ir Seimo laikinoji komisija 2012 metų gegužės 30-ąją konstatavo, kad ataskaita nebuvo pateikta. Dėl „Snoro“ istorijos Seime turėjo būti priimtos išvados, bet procedūrą sužlugdė keli konservatoriai bei liberalai, išėję iš posėdžių salės. Tai Arvydas Anušauskas, Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Raimundas Dagys, Petras Auštrevičius ir Vytautas Bogušis. Taip jie sudarė sąlygas likti nenubaustiems tiems, kurie sužlugdė „Snorą“. Taip jie leido penkerius metus nebaudžiamai parceliuoti klientų ir akcininkų turtą, parduoti jį pusvelčiui. Buvo padaryta didelė žala ir klientams, ir valstybei. Juk bankas, kai jį nacionalizavo, tapo valstybinis. Tie patys veikėjai, kurie tuomet išėjo iš posėdžių salės, dabar vėl taikosi į Seimą, tarsi nieko bloga nepadarė! Iš tiesų banke nebuvo jokio trūkumo. Mes net buvome išplatinę naują akcijų emisiją už 110 mln. eurų. Ji buvo visiškai apmokėta, visi pinigai gulėjo komerciniame banke „Finasta“. – Skelbė, kad turėjote pinigų Šveicarijoje. – Skelbė, kad prokurorai iš Šveicarijos banko parsivežė krūvas dokumentų. Kodėl pagal juos niekas nebuvo sprendžiama, įrodoma? Taip, bankas 49 šalyse turėjo savo sąskaitas. Jeigu prokurorai parsivežė „Snoro“ dokumentus, tai jų turėjo būti pilnas sunkvežimis. Tik ką su jais galima daryti? Manau, kad tik be reikalo buvo iššvaistyti pinigai spausdinimui ir gabenimui, nes visi duomenys yra elektroninėje erdvėje.

„Snoro“ turtas parduodamas jau penkerius metus, ir tai dar ne pabaiga.

– Penkerius metus banką drožia, neva mirusį banką, kas tik gali. Visiems iki šiol užtenka to banko pinigų. O pirmieji administratoriai kiek numelžė! S.Freakley už 5 darbo dienas (8 kalendorines) pasiėmė 5 mln. eurų. N.Cooperis išvykdamas po trejų metų savo ataskaitoje parašė, kad jo administravimas kainavo per 150 milijonų eurų. Iš jų bankroto administratorius kartu su užsienio konsultantais išsimokėjo savo komandai beveik 60 mln. eurų, o pats banko „Snoras“ administravimas iš viso kainavo per 90 mln. eurų. Pasirodo, N.Cooperis labai geromis sąlygomis samdė savo paties kompaniją „ZolfoCooper“ ir mokėjo jai tiek, kiek pats norėjo!

 

Teismo sprendimas areštuoti „Snoro“ akcininkų turtą suteiks papildomų galimybių teisinėje kovoje

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas patenkino „Snoro“ bankroto administratoriaus prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones buvusių pagrindinių banko akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko turtui ir uždraudė iš jo vykdyti išieškojimą. Teismui pateikto ieškinio suma viršija 500 milijonų eurų.

Administratorius sieks, kad Lietuvos teismo sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas visose valstybėse, kuriose esama akcininkų turto. Nemažai turto užsienio teisėsaugos institucijos yra areštavusios Lietuvos generalinės prokuratūros prašymu. Prokuratūros prašymu areštuotas ir šių asmenų Lietuvoje valdytas turtas.

„Teismo sprendimas yra papildoma apsaugos priemonė, kuri suteiks mums tam tikrų pranašumų teisinėje kovoje. Proceso aplinkybės ir įstatymai apriboja informacijos apie turtą sklaidą, todėl šiuo metu negaliu detaliau komentuoti ar vertinti konkrečių areštuoto turto charakteristikų. Tačiau patį sprendimo faktą vertinu kaip labai svarbų žingsnį sudėtingame procese“, – pažymėjo „Snoro“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis.

Teismas pranešė, kad jo sprendimu areštuota beveik 70 mln. eurų vertės R.Baranausko ir daugiau nei 338 mln. eurų V.Antonovo turto, daugiau nei 92 mln. eurų vertės bendro turto, taip pat ta pačia nutartimi teismas tenkino banko prašymą areštuoti pinigines lėšas buvusių akcininkų sąskaitose Šveicarijos bankuose daugiau nei 55 mln. eurų sumai. Šias pinigines lėšas prašoma pripažinti neteisėtai užvaldytu banko turtu ir jį priteisti bankui „Snoras“.

„Ši arešto suma yra viena didžiausių, o gal ir pati didžiausia Lietuvos teismų istorijoje. Šiuo metu „Snoras“, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio teisės specialistais, atlieka visus veiksmus siekiant užtikrinti teismo nutarties dėl arešto pritaikymo įvykdymą. Kol kas bankui nėra žinoma konkreti šiuo metu areštuotose sąskaitose Šveicarijos bankuose esančių piniginių lėšų suma“, – sakė banko atstovas šioje byloje, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Žygimantas Pacevičius.

Pasak jo, šis banko ieškinys nėra tapatus ieškiniui, kurį bankas „Snoras“ Jungtinės Karalystės teisme „The High Court of Justice Queen‘s Bench Division Commercial Court“ buvusiems akcininkams pareiškė dar 2012 metų gegužę.

„Šis teismo procesas yra vienas iš daugelio strategijoje numatytų veiksmų, kuriais nuosekliai siekiama užtikrinti kuo didesnę grąžą kreditoriams ir pasinaudoti visomis banko turto atgavimo galimybėmis“, – sakė advokatas Marius Matonis, bankroto administratorių strateginiais „Snoro“ bankroto klausimais konsultuojančios advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ partneris.

„Snoro“ banko veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: EGLĖ GABRYTĖ, UAB „PUBLICUM“

 

Facebook komentarai
Back To Top