skip to Main Content

Bankai yra politiškesni nei bet kada anksčiau

 

2020-ieji buvo rinkimų metai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose gerokai didesnėse bei įtakingesnėse užsienio šalyse (pvz. Jungtinėse Amerikos Valstijose). Dauguma skirtingų įmonių bei verslų yra suinteresuoti vienokia ar kitokia politinių rinkimų, politinių diskusijų baigtimi, nes tai gali padaryti žymią įtaką jų verslui.

 

Politiniai sprendimai gali žymiai pakenkti (pvz. didėjantys mokesčių tarifai) arba kaip tik būti palankūs (pvz. biurokratijos mažinimas) tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms. Būtent todėl, kai kurios įmonės imasi aktyvių priemonių tam, kad politinės diskusijos vyktų jų naudai. Plati politinė intervencija, kai kuriuose sektoriuose, vykdoma jau seniai.

 

Tikriausiai nieko nenustebins tai, kad bankai ir bankininkai taip pat yra labai aktyvūs politiniuose diskursuose. Tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių norint koja kojon žengti su vis greičiau atsinaujinančia rinka. O bankai, kaip žinia, tai daro ypač sparčiai – kas galėjo pagalvoti, kad ateis diena, kuomet galėsime pinigus skolintis internetu!

 

Bankų dalyvavimas politikoje

 

 

Yra keletas skirtingų būdų, kaip įvairios įmonės (kartu ir bankai) gali daryti įtaką politiniams sprendimams. Vienas iš būdų yra tiesioginis – lobizmas arba aukos, kurios yra palankioms politinėms partijoms. Kitas būdas – netiesioginis – politikų, jų padėjėjų ar, pavyzdžiui, vyresnių valstybės tarnautojų samdymas. Tokia veikla gali būtų vykdoma atskirų įmonių lygmeniu arba per asmeninius vienaip ar kitaip susijusių asmenų tinklus.

 

Dauguma politikos apžvalgininkų sutinka, kad toks bankų (bei kitų įmonių) įsitraukimas į politiką iš esmės nėra blogas ar draustinas dalykas. Visgi, linija tarp legalaus įsitraukimo ir nusikalstamos veikos – ganėtinai siaura. Noras gauti kuo daugiau pelno gali pastūmėti verslininkus neteisėtų veiksmų link, kurie žymiai pažeistų visuomenės interesus.

 

Dėl bankų dalyvavimo politikoje nederėtų sukti galvos – jokio didžiulio sąmokslo čia nėra. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį Verslo etikos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad daugelyje įvairių įmonių (kartu ir bankų), toks politinis bendradarbiavimas yra nekoordinuotas ir nestrateginis.

 

Problemų sprendimas

Daugiausiai nerimo ir neaiškumų kyla, kuomet yra bandoma priimti įstatymus, kurie padėtų išvengti neteisėtai vykdomo lobizmo bei kitokio nelegalaus bendradarbiavimo tarp valdžios atstovų ir verslininkų ar, šiuo atveju, bankininkų. Sunku nuspręsti koks reguliavimas būtų išties veiksmingas. Bene visi sprendimai atsiremia į skaidrumą.

 

Piliečiams turėtų būti suteikta galimybė pamatyti kas ir kaip iš tiesų vyksta: kokios aukos yra teikiamos politinėms partijoms, koks yra pačių politikų požiūris į lobizmą, kokios sąsajos galimos tarp įmonių bei politikų ar partijų ir t.t.

 

Sprendimas kaip galima būtų apžvelgti politikų bei įmonių (kartu ir bankų) bendradarbiavimą, jų skaidrumą, bei įsipareigojimus, buvo rastas 2015 metais.  „Transparency International“, taip vadinamas TI indeksas, apžvelgė geriausias FTSE („Financial Times“ vertybinių popierių birža) indekso įmones, kad įvertintų, kaip skaidriai įmonės vykdo savo politinius įsipareigojimus.

 

Šis indeksas parodė, kad dauguma įvairių įmonių nėra pakankamai skaidrios, kuomet kalba pasisuka apie politinius įsipareigojimus. Deja, bet bankų situacija buvo bene blogiausia palyginus su kitokio pobūdžio įmonėmis. Skaidrumo tarp bankų veiklos, politikų priimamų įstatymų ir šių dviejų sektorių bendradarbiavimo maža. Akivaizdu, jog šis sektorius nesulaukia pakankamai teisėsaugos dėmesio.

 

Kokią įtaką tai daro visuomenei?

 

Neturint rimtų netinkamo elgesio įrodymų ir žymiai nuslūgus didelių baudų erai, dauguma bankų išvengia pasekmių dėl netinkamo politinio bendradarbiavimo. Visgi, tokie neteisėti veiksmai nelieka nepastebėti.

 

Visų pirma, tai sukuria neigiamą visuomenės požiūrį ir nuomonę apie bankų sektorius. Piliečiai ima nepasitikėti ir nerimastingai įtarinėti bankus dėl neteisėto kišimosi priimant įstatymus, politinių žaidimų žaidimo ir kita. Visa tai sukuria labai prastą bankų reputaciją.

 

Negana to, krenta pasitikėjimas ir įstatymų leidėjais – politikais, politinėmis partijomis, o kartu ir teisėsauga bei kitais valdžios organais.

 

Kokia išeitis?

Bankai dažnai naudojasi bendradarbiavimu su politikais kaip priedanga. Neva jiems reikia politikų balsų, jų pagalbos. Ir tame nėra nieko neteisėto. Visgi, bankų valdininkai turėtų parodyti, kad tokia sistema jie naudojasi atsakingai ir jos neeksploatuoja tol, kol ši nesuges. Tokį požiūrį bankai jau išbandė daugelyje kitų sričių ir tai neatnešė sėkmės.

Bankų valdininkai privalo suprasti, kad besinaudodami savo teisėmis bendradarbiauti su politikais neatsakingai, slapta, jie  rizikuoja, kad šios teisės bus apribotos arba net atimtos.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));