skip to Main Content

A. Kilkaus dingimas tiriamas ne nuo to galo

Kristina Sulikienė

Kiekvieną kartą, kai Lietuvoje įvyksta koks nors įvykis, kuris sukrečia visuomenę, teisėsauga ima eiti pačiu lengviausiu keliu: ką nors „be ryšio“ suima, tada bando jėga išmušinėti prisipažinimą. Prisiminkime garsiąją „Milinio nužudymo bylą“. Prieš 6 metus net žmogus buvo suimtas, nes buvo matytas patvoryje. Palaikė 3 mėnesius kalėjime. Teismams užtenka prokuroro raštelio, jog prokuroras tiki, kad čia tas žmogus, ir teismai tenkina suėmimo prašymą. Tada pralaikė, nieko neišpešė ir turėjo paleisti, turbūt prigrasinę, jog tylėtų.

Dabar gi Aivaro Kilkaus dingimas yra klasikinė pagrobimo byla, kai pagrobėjai teisėsaugai, kuri ar nemoka, ar nenori, ar negali nieko tirti, numetė „kaulą“ – pagrobę žmogų paskambino iš jo telefono Laurynui Baltrūnui, tokiu būdu ypatingai sunkių nusikaltimų skyrius ir suprato, kas žudikas. Leiskite paklausti – tai jeigu vidutinio intelekto pagrobėjai sugeba apmulkinti teisėsaugą su tokiu kvailu manevru, tai gal policijai su prokuratūra ir telefoniniai sukčiai naktimis skambinėja?

Kaip ir visuose kituose tyrimuose – totali betvarkė geografijoje. Telefonas – Vilniuje, „Oblius“, kuris jau suimtas pagal Jurgos Barkauskaitės PARODYMUS („jie nesutarė, pykosi, todėl aš manau,kad Oblius pagrobė Aivarą…“ – daugiau įrodymų nėra.), gyvena Trakų rajone, berods, Aukštadvaryje, čia yra atstumas pusiaukelė iki Kauno kitu, Prienų keliu.

Dingusiojo Aivaro Kilkaus motociklas rastas Varėnos miškuose, tokiu būdu teisėsauga neva suprato, jog kaltas Laurynas Baltrūnas.

Aš nežinau, kaip turi būti susisukę smegenys, ir koks turi būti pinigų, mašinų, algų troškimas, kad tokias nesąmones eksplikuoti visuomenei.

Toliau pagal klasikinį modelį „tiriama byla“ – vardijamos įtariamojo neigiamos savybės, kurių pati pagrindinė – kad būdamas sveikas 4 vaikų tėvas, ir turėdamas gražuolę žmoną, jis protestuodamas prieš pederastiją, apmėtė vieną žydruolį kiaušiniais.

„Baltrūnas žinomas teisėsaugai, nes apmėtė iš kiaušinių muzikantą“, rūsčiai pranešė žiniasklaida. Epizodas, kai žmogus protestuoja prieš pederastiją, pasirodo, yra geriausias įrodymas, jog jis galėtų grobti ir netgi žudyti savo draugą.

Dėl baikerių klubo išsiskyrimo – tai čia iš viso idiotiškas metodas įtikinti visuomenę, kad Oblius turėjo labai pergyventi, ir sugalvoti keršyti – priminsiu, turėdamas 4 vaikus, sodybą, darbą, ir dar jaunųjų šaulių būrelį.

 

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/vaiku-globos-namuose-dirbantis-baikeris-oblius-neformali-veikla-moko-vaikus-drausmes-ir-atsakingumo-1040-773978

Jeigu klubo skilimas turėtų būti priežastis grobti ir žudyti, tai toks byrėjęs baikerių klubas „Roadhogs“ beje draugaujantis su „Vorais“, seniai turėjo išsigrobti ir išsižudyti, tik kažkodėlp negirdėjome nieko apie tai. 

Kam reikalingas dėmesio nukreipimas su Laurynu Baltrūnu? Minutės po pagrobimo labai svarbios, svarbi kiekviena smulkmena, tam, kad nebūtų atrastas asmuo ir išaiškintas nusikaltimas, tyčia susigalvojama išankstinė versija, ir tiražuojama visuomenei, tokiu būdu šansų atrasti žmogų pasidaro mažai arba visai neįmanoma.

Asmens kaip šventojo vaizdavimas irgi nepadeda – tačiau pilna spauda verksmingų straipsnių, koks geras Aivaras ir koks blogas Laurynas, nors jie abudu labai panašūs.

Bandė teirautis žurnalistas Broniaus Bradausko, kuris yra Jurgos Bradauskaitės tėvo dėdė, ar turėjo Aivaras skolų, atsakė, jog nežino, tuo pačiu atsakė, jog nebesitiki pamatyti gyvą.

Toks pareiškimas yra stiprus, ir labiau išklausinėjus garsų dėdę, būtų galima sužinoti, ką jis turėjo galvoje.

Dar Bronius Bradauskas paminėjo, jog jo sūnėnas prašė spausti teisėsaugą. Kai ką primena? 

Juk pirmomis dienomis kai dingo šis baikeris, buvo tik platinamos nuotraukos, pagalbos žinutės, ir viskas. O jau kai „sūnėnas paprašė kad paspausčiau teisėsaugą“, jau ir paieškos grupės organizuotos, ir įtariamąj jau sukūrė. 

Vienintelis „Alfa“ portalas parašė normalų straipsnį apie Lauryną Baltrūną, apibūdindamas jį teigiamai.

Apgailėtina yra tai, jog suėmimas, kuris yra kraštutinė procesinė priemonė ikiteisminiame tyrime, skirtas pagal „liudytojų parodymus“.

Dabar gi Jurga Bradauskaitė galgi buvo šalia, kai dingo vyras – nes liudytojas- tai tas, kuris žino bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip žinome iš spaudos, nerastas nė siūlelis , nei piršto gabalėlis, o motociklas numestas švarus. Telefonas – Vilniuje. 

Primena vieną garsią istoriją, kai mašina tvarkingai padėta miškelyje, bet teisėsauga po šiai dienai mums aiškina, jog žudė dėl mašinos, kurioje net grumtynių pėdsakų – nėra.

Primena ir Kedžio švarius batus, jo ginklą, įstrigusį Naruševičienės laiptuose, kuris, kadangi neiššovęs, tai buvo įrodymas nužudymo byloje. Visas šitas braižas primena „skrajojantį būrį“, kuris Lietuvoje grobia ir žudo žmones, o teisėsaugai liepia tylėti, nes ir jiems bus tas pats.

Kodėl užsienyje atsiranda drąsių teisėsaugininkų, kurie kovoja su mafija ir visais skrajojančiais būriais, o Lietuvoje mūsiškiai tarsi pridėję į kelnes, ir pasakoja tas nesąmoningas pasakas, kurias jiems numeta jų tiesioginiai viršininkai?

Kam tada visos stažuotės, visi kursai, už milijonus mokesčių mokėtojų pinigų, jeigu policija su prokuratūra, o ir teismas, leidęs suimti nekaltą asmenį, – nežino, jog nužudymo tyrime turi būti lavonas, kraujo pėdsakai, ir DNR.

Vien ryšių operatoriaus pateikta išklotinė, kad dingusiojo asmens aparatas kartą suskambėjo Obliaus link, ar Jurgos Bradauskaitės liudijimas, kad ji ir jos vyras konfliktavo su Obliumi – nėra joks įrodymas, nes mes čia kalbame apie nužudymą, arba pagrobimą.

Nors Lietuvoje yra ir dronai, ir kameros, ir vairuotojai turi vaizdo fiksatorius, vėl tiriama kaip 16 amžiuje – pagal legendą, ir būtinai ką nors uždės ant laužo ir sudegins – kad tik visuomenė būtų ramesnė.

 

Facebook komentarai
Back To Top