skip to Main Content
Baleto primarijus Edvardas Smalakys po skyrybų su žmona teisėja džiaugiasi, kad liko gyvas

Baleto primarijus Edvardas Smalakys (nuotr. „Gulbių ežeras“. Antrojo veiksmo pirmojo paveikslo scena. Odilija-Eglė Špokaitė, Zygfrydas-Edvardas Smalakys | Michailo Raškovskio nuotr.) po skyrybų su žmona teisėja džiaugiasi, kad liko gyvas

E.Smalakys : „rasti teisingumą lietuviškame teisme – misija neįmanoma“

Aurimas Drižius

Baleto primarijus Edvardas Smalakys net ir praėjus dešimčiai metų po skyrybų su žmona, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaite negali atsigauti : „visas šiai teisėjų kastai, kaip jie patys save vadina, galima“.

Po skyrybų E.Puzinskaitei jos kolegos priteisė visą šeimos turtą – už vyro pinigus statytą 2 mln. litų vertės namą Tarandėje.

Bandžiusiam dėl turto bylinėtis vyrui baigėsi dar liūdniau – prokuratūra iškėlė jam dar bylą dėl sukčiavimo – neva jis suklastojo paskolos sutartis su žmonėmis, kurie jam skolino namo statybai. Už tariamą sukčiavimą buvo nuteisti tiek pats E.Smalakys, tiek ir jo advokatas Arvydas Balčius.

Tiesa, galima sakyti, kad vyrui skyrybos su teisėja dar pakankamai laimingai baigėsi – proceso metu paaiškėjo namo statybai pinigus skolinęs, o vėliau juos gražinti pareikalavęs buvęs Tauragės policijos viršininkas Juozas Jacikas buvo nužudytas. Po kelių mėnesių nugalabytas ir J.Jaciko žudikas.

Pats E.Smalakys kreipėsi į STT nurodė, kad namo statybai skolintus pinigus žmona panaudojo savo asmeniniais tikslais.

„Sutuoktinė siekdama išvengti skolų gražinimo, man, Arvydui Buikai, Juozui Jacikui, Rimui Smalakiui pareiškė, kad jeigu mes sieksime susigrąžinti namo statybai skirtus pinigus, kuriuos ji išleido asmeniniais tikslais, mes būsime nužudyti, taip pat bus nužudyti ir teisininkai, kurie sieks mums padėti gintis nuo sutuoktinės sukčiavimo ir nužudymo, – rašoma E.Smalakio pareiškime, – ji taip pat pažadėjo, kad siekiant įgyvendinti nusikalstamus tikslus, sieks įsidarbinti teisėja. Tai padaryti, mano akivaizdoje, galimai duodant kyšį buvusiam Nacionalinės teismų administracijos vadovui Baškiui ( E. Smalakio buvęs kolega Balete ), pavyko“.

 

Po to, kai įsidarbino teisėja, E.Puzinskaitė (nuotr.) inicijavo santuokos nutraukimą ir turto dalybas. Prasidėjus procesui, teisėja inicijavo dar vieną bylą – dėl tariamo sukčiavimo, neva visi tie paskolų rašteliai apie pinigus namo statybai, buvę suklastoti.

E.Smalakys, jo advokatas A. Balčius buvo nuteisti neva dėl to, kad „klastojo dokumentus“, o pats kreditorius Juozas Jacikas buvo nužudytas.

„Juozas Jacikas, atskleidęs Egidijos Puzinskaitės Smalakienės nusikalstamas veikas, bendrininkaujant su kitais teisėsaugos pareigūnais, 2011-01-25 buvo nužudytas, o tiriant jo nužudymo aplinkybes, 2012 metais buvo nužudytas asmuo, kuris pastarąjį nužudė, – teigiama E.Smalakio pareiškime, – taip pat noriu pavirtinti, kad sutuoktinė kitų asmenų vardu Gariūnų turgavietėje turi du kioskus, iš kurių gauna pajamas, tačiau jų niekur nedeklaruoja, o jos nusikalstamą veiką dangsto devyni aukšto rango prokurorai, kurie taip pat Gariūnų turgavietėje turi kioskus ir gauna nedarbines pajamas, kurių nustatyta tvarka nedeklaruoja (prokurorų pavardės bus pateiktos mane papildomai apklausiant).

Prieš mirtį buvęs Tauragės policijos viršininkas Juozas Jacikas teismui pateikė tokį pareiškimą, kuriame aprašė, kaip teisėja Puzinskaitė Smalakienė organizavo žygius prieš savo vyrą:

 

E.Smalakys (nuotr. viršuje) atsakė į LL klausimus:

  • Ar sutiktumėte duoti interviu mūsų laikraščiui apie skyrybas su žmona teisėja?
  • Klausimas toks – ar beverta apie tai kalbėti?
  • Manau, kad verta, nes tautai vis tiek įdomu žinoti, kas tuose teismuose darosi?
  • Tai kad internete ir taip pilna tokių istorijų, patvirtintų teisybių apie tai, kas ten darosi.
  • Tačiau įdomus pats mechanizmas, kaip veikia tie teisėjai?
  • Ką aš jums galiu papasakoti apie tą mechanizmą, ten ir taip viskas aišku. Žinote, jau nelabai norisi ir prisiminti tą istoriją. Tą visą nesąmonę, kurią man teko praeiti.
  • O kaip tas teismas baigėsi? Kiek žinau, iš jūsų atėmė visą namą, ir dar priteisė pinigų teisėjos naudai?
  • Nu kaip pasakyti, kadangi jie mano nuosavo turto atimti negali, tai jie padarė kitaip. Man turtas liko tik virtualiai, o realiai jis buvo priteistas žmonai. Mane teismas „užmėtė“ baudomis, antstoliai nuskaičiavo tuos pinigus ir istorija baigėsi. Visi patenkinti ir laimingi.
  • Jūs tai nelabai patenkintas?
  • Kaip aš galiu būti nepatekintas? Man įtaisė teistumą ir liepė džiaugtis – nepatinka, dar pridėsime.
  • Teistumą už ką, už kažkokį neva tai dokumentų klastojimą?
  • Taip, mane padarė aferistu, ir tiek.
  • Kokiu būdu?
  • Čia reikėtų klausti prokurorės, ypatingai svarbių bylų. Buvusi Gužaitė, dabar Vidugirienė.
  • O ką jūs ten suklastojote?
  • Pagal juos, aš viską suklastojau. Netgi pretendavau į savo nuosavą turtą. Toks labai sunkus nusikaltimas.
  • Žodžiu, teisme nepavyko rasti teisingumo, švelniai tariant?
  • Mūsų teismuose teisingumo… ne tai kad nepavyko rasti. Jo ten apskritai nėra, ir jį rasti – misija neįmanoma.
  • Nebandėte skųstis į aukščiausiąjį teismą ar dar kažkur?
  • Bandėme skųstis ir aukščiausiam teismui, visur bandėme. Nu ir koks rezultatas? Nulis. Dar primokėti reikėjo už tą nulį. Čia viskas aišku.
  • Kiek supratau, jūs ir į STT kreipėtės dėl savo įtariamų žmonos teisėjos nusikaltimų, ir to, kad žmonelė turėjo visokių bizniukų?
  • Visur kreipėmės, ir netgi su visais įrodymais ir popiergaliais. Su visomis pavardėmis, kas kaip ir kur. Nu ir koks rezultatas? Kaip sako ponas Landsbergis – „jūs neteisingai matote“. Tai, kas leista šiai teisėjų kastai, kaip jie patys save vadina, nereiškia, kad tai leista eiliniam žmogui.
  • O kaip dabar santykiai su žmonele? Nepagerėjo?
  • Dėl ko jie turėjo pagerėti? Mes su žmogumi tam ir išsiskyrėme, kad neturėti jokių santykių. Man gera, kai aš jos nematau, ir jai gera, kai ji manęs nemato. Abu patenkinti ir laimingi, kai šalia nėra kito.
  • O jūsų profesinei karjerai tie visi įvykiai turėjo įtakos?
  • Taip, turėjo, be abejo. Nes paskutinėje darbovietėje, kurioje dirbau – buvau Čiurlionio meno mokyklos direktoriaus pavaduotojas, tačiau dėl visų vykstančių procesų teko išeiti iš to darbo. Į mokyklą visiems matant ateidavo policija manęs atvesdinti į teismą, nes, pasak prokurorės, aš neva „slapstausi“ nuo teisingumo. Raunasi pas direktorių į kabinetą vos ne su antrankiais, mane išsikviečia ir išsiveža. Nesvarbu – egzaminai ar ne. Tai yra toks žmonių mentalitetas, kurie neturi jokio supratimo – nei tie mūsų prokurorai, nei teisėjai. Nekalbu apie visumą, tačiau apie dalį tų žmonių. Juk net tarp čigonų vagių pasitaiko, tai ir tarp teisėjų – taip pat pasitaiko sąžiningų.
  • Pradėjote bylinėtis, vis tiek tikėjotės kažkokio teisingumo?
  • Taip, jo siekėme, tačiau klausimas, ar pavyko jo rasti.
  • Jeigu pacituosiu jūsų žodžius, ar nesupyksite?
  • Aišku, kad nesupyksiu. Man nėra ko pykti, nes tai – tiesa, per kurią aš perėjau. Juk teisme daug kartų kėliau ranką ir sakiau, kad „prisiekiu“. Tačiau manimi vis tiek niekas nepatikėjo. Jie mane žiūrėjo kaip į aferistą ir vagį.
  • Vis tiek norėčiau padaryti laidą apie šią istoriją, nes teismai nieko nebijo, vienintelis būdas – viešinti jų nusikaltimus?
  • Viešinimas gerai, tačiau problema ta, kad nėra tęstinumo. Pažiūrėkite – mano buvusios žmonelės advokatas – pagavo girtą, atėmė teises, uždėjo baudą. Po poros mėnesių ne tik baudą sugražino, tačiau dar ir teises namo atnešė.
  • Stebuklingai išblaivėjo?
  • Taip, nes pareigūnas „neteisingai“ pamatė, kad jis vairavo girtas, ir neteisingai nubaudė. Nu ir ką tu jiems pasakysi? 11 teisėjų suėmė – nu ir kas? Nieko. Kur teistinumas viso to viešinimo?
  • Taip, šita teismų mafija kūrėsi 30 metų – nenorėkite jos per vieną dieną sugriauti? Juk tie visi teisėjai kaip alpinistai – visi viena virvele susirišę, jeigu kris, tai visi. Ant to ir laikosi sistema?
  • Žiūrėkite, teisėją Birštoną – girtą kaip šniūra išvežė iš teismo, kur jis ant laiptų voliojosi. Tačiau paskui paaiškėjo, kad tie, kurie tai matė, neteisingai tai pamatė. Paaiškėjo, kad žmogui bloga pasidarė. Dėl to jis ant laiptų voliojosi. Girtumo niekas nenustatinėjo, nes niekas neturi teisės jų liesti.
  • Žodžiu, su teisėja susidėti nepatariate? Yra tokia Vilniaus apygardos teisėja Kolyčienė, kuri irgi savo vyrą paliko basą nuogą?
  • Mano žmonelė turėjo gerą praktiką, kai dar dirbo Trakų apylinkės teisme. Mat šio teismo pirmininkė apskritai savo vyrą kvailiu paliko. Žmogus buvo turtingas verslininkas, tačiau po skyrybų su žmona teisėja paliko stovintį, kaip sakyti, su vienomis glaudėmis. Tai aš ir sakau – mano žmonelė turėjo gerą mokytoją. Juk mano žmonelė dirbo mokesčių inspekcijoje eiline teisininke, protokolus surašinėjo, baudas skirstė. Ir paskui namą pasistatė, kai jos atlyginimas – 1200 litų. O namo vertė – 2 mln. litų. O aš ardavau nuo ryto iki vakaro visose Baltijos šalyse. Ir nieko neuždirbau. Ir tai niekam neįdomu. Tačiau tai – jau istorija.

 

 

„Po skaudžių skyrybų – vargingo benamio dalia“

Visą šią istoriją dar 2009 m. aprašė „Lietuvos rytas“. Straipsnyje „Po skaudžių skyrybų – vargingo benamio dalia“ rašoma : „1999-aisiais Vilniuje, nedidelio buto virtuvėje, baleto artistas Edvardas Smalakys ir teisininkė Egidija Smalakienė virdavo kavą ir savaitgaliais ruošdavo pietus. Bendro gyvenimo pradžia, kaip ir visų sutuoktinių, buvo graži. Pastaruosius dvejus metus E.Smalakio gyvenimą draskė skyrybos.

Nudvėsė šuo.

Edvardas su juo išsirengė į Molėtus sutikti Naujųjų metų, bet netrukus apsisuko ir grįžo atgal. Šunelį staiga ėmė tąsyti traukuliai. lr viskas.

„Nežinau,. Kur jis tą nuodingą kąsnį galėjo pastverti. Veterinarijos gydytojai tik skėstelėjo rankomis: kepenys nuodų buvo visai suardytas“,— nevalingas atodūsis palydėjo rakto sukimąsi durų spynoje.

Sostinės M.K.Čiurlionio menų mokykloje pamokos jau buvo pasibaigusios.

Vaikų klegesys išsiskirstė po visus mokyklos aukštus. Užvėręs savo kabineto duris, direktoriaus pavaduotoju baleto skyriui čia dirbantis Edvardas susmigo krėsle. Ir trumpam užsidengė rankomis veidą.

Mylimo šuns netektis? Tai — skyrybų epilogas. Šuo buvo „neįkainotas daiktas“, kurio per jėgą neatidavė buvusiai žmonai. lr kurį prarado.

E.Smalakys, atrodė, nežinojo, nuo ko pradėti kalbą. Kaip apie tai, kas įvyko dvejus su puse metų, papasakoti neįskaudinant artimųjų?

Savo tėvų, pas kuriuos, sulaukus 40-ties, tenka glaustis? Brolio, kaip ir jis, — baleto artisto, įtraukto į teismų procesus? Bičiulių, į kurių petį ne kartą teko remtis?

Šio žmogaus gyvenime vienų skyrybų jau būta. Visai kitokių, neaptaškytų purvais ir nepaženklintų turto dalybų. Tad ar gali žmonės išsiskirti oriai?

„Gali,—- ne nemirktelėjęs sakė E.Smalakys. — Neįmanoma lyginti, kas buvo tuomet, prieš daugiau nei dešimt metų, ir kaip viskas klostėsi dabar“.

Su pirmąja žmona Egle Špokaite po vienu stogu Edvardas gyveno trejus metus. Tuo metu, kai Edvardas vedė Eglę, jam buvo 25 metai, kai skyrėsi — 28-eri.

Vargu ar santuokos judviem apskritai reikėjo: abu baleto artistai ir taip visur žengė koja kojon.

„Menas nuolat buvo greta mūsų. Penkerius metus, po 24 valandas per parą su pirmąja žmona prima balerina visur ir visada mudu buvome kartu: scenoje, namie, per atostogas. Matyt, įkyrėjome vienas kitam“, — apie gyvenimą su Egle tepasakė Edvardas.

Didelės nuoskaudos, kad pirmoji santuoka iširo, Edvardui širdyje neliko.

„Tos nuoskaudos nėra ir dabar. Tėra didžiulė į širdį įstrigusi neteisybės rakštis“. — ištarė vyras.

Dabar jis prarado viską: butą, kuriame gyveno iki santuokos, namus, kuriuos pastatė, ramybę.

40 metų baleto artistas, įspūdingasis Favoritas iš „Raudonosios Zizel”, nakvynės turi ieškotis pas bičiulius ar tėvus.

Edvardas ir Egidija susipažino atsitiktinai. Autobuse, pakeliui į Maskvą, kur važiavo švęsti vieno bičiulių gimtadienio.

„Patikome vienas kitam ir tikome, — teištarė vyras. — O netrukus nutarėme gyventi kartu”.

Edvardas, tuomet vos perkopęs per 30 metų, ir 25—erių Egidija susipažino 1999—ųjų pradžioje.

Nacionalinio operos ir baleto teatro artistas gyveno 1993 metais po skyrybų su E.Špokaite įsigytame dviejų kambarių bute sostinės Verkių gatvėje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viename iš skyrių juriskonsulte tuo metu dirbusi Egidija gyveno bendrabutyje tol, kol po kelių mėnesių pažinties su Edvardu persikraustė į jo butą.

Jis šoko. Demetrą kūrė balete „Vasarvidžio nakties sapnas“, Partnerį bei Favoritą – „Raudonojoje Zizel”, Sosto įpėdinio tėvo dvasią „Rusiškajame Hamlete“, Kasijų — „Dezdemonoje”, Alekse’ų Kareniną balete „Ana Karenina”. Gastrolių vykdavo į daugybę pasaulio šalių ir vieną po kito kaupė apdovanojimus.

Ji mokėsi ir kilo karjeros laiptais.

Dar būdama juriskonsulte, pradėjo dėstyti Mykolo Romerio universitete, vėliau ėjo dekano pareigas Vilniaus teisės ir verslo kolegijos Teisės fakultete.

2006—aisiais ėmėsi teisėjos darbo Trakų rajono apylinkės teisme, po metų tapo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja.

Tuomet, prieš dešimtį metų, dviem vos keletą mėnesių vienas kitą pažįstantiems žmonėms nedideliame baleto šokėjo bute pasidarė per ankšta.

1999-ųjų pavasarį, dar iki santuokos, juodu įsigijo 15 arų žemės sklypą Vilniuje, Tarandėje, ir įregistravo jį nuosavybe pasidalydami perpus. Tų pačių metų liepą juodu susituokė.

2000—ųjų  gegužę teisininkės E .Smalakienės portretas vieno žurnalo puslapiuose: graži moteris puikavosi vyro padovanotu nauju BMW 525 — automobiliu, pasak jo savininkės, rodančiu gyvenimo stilių ir prabangą.

Prabanga. Tai, matyt, buvo ir liko šios stilingos moters gyvenimo siekis.

Nors tuo metu 60 tūkstančių litų kainavęs automobilis baleto artisto kišenei nebuvo pakeliamas. Negi kam būtų rūpėję žinoti, kad įsimylėjęs Edvardas jį pirko ne už savo, bet už pinigus, pasiskolintus iš draugų?

Taigi žemės sklypą sutuoktiniai jau turėjo, moteris svajonių automobilį — irgi. Liko žemės sklype pradėti statybas. Kuris iš abiejų į darbus panirusių sutuoktinių tuo galėjo užsiimti?

E. Smalakys susitarė su statybos versle besisukančiu vaikystės draugu Arvydu Buika ir šis, kaip rangovas, ėmėsi organizuoti statybas.

Matyt, vildamasis, kad nekilnojamasis turtas brangs, 2002-ųjų balandį Edvardas pardavė savo butą ir už gautus pinigus įsigijo dar vieną 15 arų žemės sklypą Vilniaus rajone, Pagirių kaime. Sklypą sutuoktiniai įregistravo jau kaip bendrą jungtinę nuosavybę.

Santaupų Smalakiai neturėjo. Ir pinigų namo Tarandėje statybai turėjo prasimanyti įvairiai. Prireikus pagalbos ranką Edvardui ir anksčiau ištiesdavo jo bičiulis Arvydas.

2002 metų pradžioje E.Smalakienės vardu iš banko, Edvardui laiduojant, buvo paimta 115 tūkstančių litų paskola. Tą patį mėnesį Edvardas, pasirašydamas paprastąjį vekselį, namo statybai per 370 tūkstančių litų pasiskolino ir iš savo bičiulio A.Bulkos.

Tarandėje namas kilo sparčiai, bet statybų kainos – dar sparčiau. Skolinti pinigai statybinėms medžiagoms ir atlyginimui už darbą tirpte tirpo. Ir Edvardas iš brolio Rimo, bičiulių susiskolino dar apie 185 tūkstančius litų.

Taip, patvirtintos vien tik Edvardo parašais vekseliuose ir paskolos raštuose („Ji – teisininkė, ji žinojo, kuo viskas baigsis”) sukaupė apie 0,5 milijono litų skolos.

Bet namas juk iškilo? „Be abejo”, – atsakė Edvardas ir nudelbė akis.

 

Į namą Tarandėje, Kelmiškių gatvėje, juodu su Egidija įsikėlė 2005-aisiais:  grįžti po darbų į naujus, nors iki galo dar neįrengtus namus jie jau galėjo.

Smalakiams persikėlus į Tarandę, pamažu sukruto ir pinigus skolinęs A.Buika: statybos baigėsi, reikėtų grąžinti ir susikaupusią skolą. 2007-aisiais baigėsi bemaž visuose vekseliuose nurodytas pinigų skolinimo terminas.

Galimybių grąžinti nors dalį skolų juk buvo – žemės sklypo Pagiriuose vertė, pučiantis nekilnojamojo turto kainų burbului, buvo išaugusi.

Egidija turbūt suprato, kad jos vyras sąžiningai sieks draugams atiduoti skolas.

„Žmona buvo nesyk užsiminusi, kad iš Mokesčių inspekcijos išeis dirbti teisėja ir sieks, kad skolų nereikėtų grąžinti”, – pasakojo Edvardas.

Tai jį pribloškė. Neilgam. Nes 2007 metų pradžioje prieš patį E.Smalakį ėmė ir atgulė Egidijos iškelta skyrybų byla.

Išgirdę, kad teisme iškelta skyrybų byla, sunerimo ir skolintojai. Edvardas juos ramino: „Parduosime namą ir grąžinsime pinigus”

Tačiau sutikimo parduoti namą E.Smalakienė nedavė: ji teisme iškėlė sąlygą, kad namas ir sklypas, kuriame jis stovi, lieka jai, o Edvardui- kompensacija. Juokinga kompensacija: moteris, teismui pateikdama ieškinį prieš Edvardą, už namą ir sklypą Tarandėje pasiūlė 150 tūkstančių litų.

Bendrą gyvenimą kūrę baleto artistas ir teisininkė žengti vienas greta kito įstengė ne itin ilgai. Bet ar stengėsi?

„Kartais man atrodo, kad kartu nė negyvenome. Taip greitai dumia gyvenimas ir taip greitai keičiasi žmonės”, – mintis į praeitį grąžina Edvardas.

Pernai prieš pat Naujuosius metus skyrybų byloje buvo padėtas galutinis taškas. Tačiau liko teismuose nepaminėta vieno žmogaus gyvenimo drama.

„Ne, tarp mudviejų nebuvo jokių pykčių”, – papurtė galvą Edvardas, paklaustas, kodėl gi nebebuvo įmanoma gyventi kartu.

Neištikimybė? Šeima be vaikų – tu kaltas? Taip, skyrybų procese būta net ir tokių baksnojimų į abi puses. Tačiau Edvardas užsiminė tik apie vieną iš daugybės, bet paskutinį tašką padėjusį „geradario” telefono skambutį. Skambutį jo motinai, informavusį apie turtingą jos marčios draugą.

 

„Tu tai žinai?” – susijaudinusi motina tąkart sūnaus širdyje atidengė tai, kas ir taip deginte degino. Edvardas jautė, kad kažkas jo šeimoje ne taip.

 

„Tai sužinojau anksčiau, nei atėjo signalų iš šalies, – tarstelėjo, apimtas kartėlio. – Juk neįmanoma valstybės įstaigoje kasdien dirbti nuo aštuntos ryto iki pat vėlaus vakaro”

Kodėl taip pasielgei? Ką apie tai galvoji? Dviejų drauge septynerius metus nugyvenusių, karjeros aukštumas pasiekusių žmonių pokalbis baigėsi Edvardui netikėtu Egidijos pasiūlymu: „Skiriamės” Ir viskas.

Tuo metu Egidija, kažkada buvusi juriskonsultė, iš namų Tarandėje laikinai išsikraustė dirbdama Trakų rajono apylinkės teismo teisėja.

„Jei Egidija būtų buvusi ne teisėja, jei ji būtų buvusi bet kurios kitos srities specialistė, tos skyrybos galbūt seniai būtų pasibaigusios”, – atsiduso E.Smalakys.

Pasakodamas, kas vyko pastaruosius porą metų, Edvardas sunkiai valdė jaudulį: per tą laiką būta visko. Grasinimų susidoroti, psichologinio šantažo, kurį patyrė ir jis, ir jo artimieji, net jo bičiuliai ir netgi teismuose E.Smalakiui atstovavęs advokatas.

2008-ieji, kol iš vieno į kitą teismą dar keliavo civilinė – skyrybų byla, E.Smalakiui ir jo artimiesiems buvo patys kraupiausi.

Kas tai per psichologinis teroras? Edvardas papasakojo vieną jo epizodą, nutikusį iki apeliacinio teismo likus vos kelioms savaitėms.

„Brolis Rimas susižalojo ranką: įvykus nelaimei nusipjovė pirštą. Lydėjau jį tądien namo, kai staiga prie mūsų pripuolė keletas civiliškai vilkinčių vyrų”, – praėjusių metų rugpjūčio 20-osios įvykius prisiminė E.Smalakys.

Vyrai čiupo Rimą ir užlaužė rankas. Tepaaiškinę, kad yra policininkai ir kad turi E.Smalakį nuvežti į policijos komisariatą, įgrūdo jį į policijos automobilį ir nugabeno į Vilniaus 5-ąjį policijos komisariatą.

Kokį nusikaltimą padarė baleto šokėjas, kad jį reikėjo areštuoti vidury gatvės? Jokio. Tiesiog taip jis buvo nuvežtas į tyrėjų apklausą, kad ikiteisminiame tyrime duotų parodymus prieš savo brolį.

Būtent – ikiteisminiame baudžiamosios bylos tyrime. Nes pernai, kai civilinė skyrybų byla jau buvo išnagrinėta, o sprendimas – apskųstas apeliacine tvarka ir laukė nagrinėjimo eilės, E.Smalakienė inicijavo ikiteisminį tyrimą apkaltindama Edvardą sukčiavimu.

Esą paskolos raštelį ir vekselius jis sufalsifikavo per skyrybų procesą siekdamas naudos – užvaldyti turtą. Visi keturi kreditoriai, kurie į skyrybų bylą teismo nutartimis įtraukti kaip tretieji asmenys, atliekant ikiteisminį baudžiamosios bylos tyrimą buvo kviečiami kaip liudytojai: reikalaujant duoti parodymus ne tik prieš Edvardą, bet ir prieš pačius save.

 

Tikintis, kad tyliam, meniškos prigimties Edvardo broliui bus lengva padaryti psichologinį spaudimą, pirmiausia apsistota ties juo.

„Sirgau. Turėjau nedarbingumo pažymą. Gėriau ir vaistus nuo skausmo, ir antibiotikus, bet tai buvo nė motais. Tyrėja man grasino, kad būsiu įkalintas, jei vengsiu duoti parodymus.

Maža to, man buvo pakištas pasirašyti pačių tyrėjų sukurtas tekstas. Bet kaip galėjau liudyti prieš savo brolį, ir dar – melagingai? Aš to teksto nepasirašiau”, – teigė R.Smalakys.

Ką gali padaryti godumo apimta moteris? O gal keršto? Bet už ką reikėtų keršyti prakaitą teatro scenoje diena iš dienos liejančiam baleto artistui?

Nejaugi įmanoma vos pradėjus kartu gyventi, vos pernešus lagaminus iš bendrabučio kambarėlio į baleto artisto buto prieangį, taip tiksliai apskaičiuoti, kuo viskas baigsis?

„Drįsčiau teigti, kad viską ji buvo iš anksto numačiusi. Nes kito pateisinimo tam, kas vyko ir kas vis dar vyksta, aš neturiu”, – pratarė Edvardas.

Pernai vasarį skyrybų bylą nagrinėjusiam teismui vos priėmus sprendimą, Edvardas Tarandėje rado apiplėštus namus.

Vagys išnešė viską, pradedant kietojo kuro katilu, statybos įrankiais, kanalizacijos vamzdžiais, baigiant 400 litų vertės lova ir guminiais žvejo batais.

Tik vagių būta keistuolių: jie, susikrovę Edvardo daiktus, dar suskubo pakeisti ir visas namo durų spynas.

Taip Edvardo gyvenimas Tarandėje baigėsi.

 

„Išėjau taip, kaip stoviu. O eiti kur?” – 40-mėtis baleto artistas po daugybės metų pertraukos buvo priverstas nakvynės grįžti pas savo tėvus.

 

Antra pusė jaučiasi teisi

 

Kodėl namas Tarandėje nebuvo dalijamas perpus ir kur E.Smalakys turėtų gyventi? Šiuos klausimus pateikėme ir buvusiai E.Smalakio žmonai.

 

„Buvusiam sutuoktiniui sumokėta didelė kompensacija ir dar atiteko žemės sklypas Pagiriuose.

 

Tad dabar jis gali įsigyti didelį prabangų būstą”, – atsakė Egidija Smalakienė.

 

Tačiau jam atiteko ir 0,5 mln. litų skolos?

 

„E.Smalakiui jau yra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Nes tie visi skolininkai buvo išgalvoti, o visi dokumentai – suklastoti, kad aš būčiau palikta visiškai be nieko”, – teigė moteris.

O už kokias lėšas buvo pastatytas namas, jei skolininkai – išgalvoti? Pasak E.Smalakienės, pinigų iš asmenų apskritai nebuvo skolintasi.

Tebuvo paimta paskola iš tuomečio „Hansabanko” ir dar E.Smalakys pardavė butą sostinės Verkių gatvėje: už tuos pinigus ir buvo pastatytas namas.

„Čia net ne jis, čia advokatas sukūrė tuos kreditorius, kurių nė nebuvo”, – sakė E.Smalakienė.

Ir vis dėlto žmogiškąja prasme kur E.Smalakiui šiuo metu gyventi?

„Jis gyvena pas savo advokato podukrą, – atsakė moteris. – Dėl to advokatas ir labai stengėsi išlupti kuo daugiau pinigų: apgauti mane.”

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));