skip to Main Content

2015-04-07 d. 9.00 val. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime. Pranešimas „Baimė atnaujinti Sausio 13-osios bylą nutrauktose dalyse“

 

2014 m. lapkričio 3 d. Generalinė prokuratūra be motyvų nutraukė Sausio 13-osios bylą 9-iose jos dalyse  dėl TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1990 – 1991 m. dėl valstybės perversmo ruošimo, kolaborantų veiklos, TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos užėmimo, spaustuvės Maironio gatvėje Vilniuje užpuolimo, dalies sausio 13-osios įvykių, Lietuvai šių įvykių tyrime talkinusių „Ščit“ organizacijos ekspertų sulaikymo, įvykių pasienyje, mūsų jaunuolių grobimo 1991-03-27 – 1991-05-19 d., 1991 m. rugpjūčio 19-23 d. įvykių ir kt., sužinojau, kad esu pripažintas nukentėjusiuoju. Šį nutarimą skundžiau, apie jį pranešiau ir Respublikos Prezidentei. Prezidento kanceliarija atsakė, kad Prezidentė supažindinta ir priminė, jog valstybės vadovė „visada pabrėžė, kad nusikalstamos veikos, padarytos prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones valstybės aneksavimo ir okupacijos laikotarpiu, taip pat po nepriklausomybės atkūrimo, turi būti deramai ištirtos, o kalti asmenys turi sulaukti atsakomybės… net ir už atskirus pavienius nežmoniško elgesio veiksmus“. 

Z. Vaišvilos teisminiai ginčai dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo baigėsi teisėjo Stasio Lemežio priimta Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartimi, kuria išaiškinta, kad TSRS vidaus kariuomenė, 1990-04-20 d. mus sumušusi spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje, nėra užsienio valstybės karinės agresijos įvykių visumos dalis, o „… įsiveržus būtent į Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „Spauda“, nebuvo žudoma“ ir paaiškino, kad „Šiuo atveju, pareiškėjas (t.y. Zigmas Vaišvila – ZV pastaba) su kitais asmenimis neleido patekti tik metalinius šalmus ir gumines lazdas turintiems kariškiams į spaustuvės patalpas, įspėjus nepasišalino iš spaustuvės, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jie aktyviai nedalyvavo konflikto veiksmuose… Šiuo atveju, metaliniai šalmai ir guminės lazdos nepriskirtinos pažeidžiančioms tarptautines sutartis ar visuotinai pripažintus tarptautinius papročius karo priemonėmis, o žmonių išvedimas iš pastato jėga – uždraustu kariavimo būdu.“ 

Sužinojome, kad mes kalti, nes priešinomės „mūsų teisėsaugos“ funkcijas vykdžiusiai okupacinei kariuomenei. Be to, „… buvo naudojamos neturinčios atsitiktinai luošinti priemonės – guminės lazdos“, kurios kažkodėl suluošino 20 Lietuvos piliečių. Generalinė prokuratūra nesidomi ir Europos žmogaus teisių teismo byla „TSRS deputatas – atvejis Nr.1”dėl Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato Zigmo Vaišvilos sužalojimo, nors Lietuvos Aukščiausioji Taryba dėl to 1990 m. priėmė specialų Kreipimąsi.

2016-01-26 d. kreipiausi į naująjį Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo Sausio 13-osios byloje atnaujinimo dalyse, nutrauktose 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu, ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo St. Lemežio neteisėtų veiksmų, valstybės vardu talkinant TSRS okupacinės kariuomenės kariškiams, ignoruojant teismo nustatytus faktus, kad 1990 – 1991 metais TSRS vykdė agresiją prieš Lietuvą ir kad nuo 1990-03-11 d. Lietuvoje veikė ne TSRS, o Lietuvos Respublikos įstatymai. Generalinis prokuroras E. Pašilis 2016-02-08 nutarimu atmetė šį Z. Vaišvilos prašymą ir net nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo St. Lemežio, panaudojusio valstybės jam suteiktus įgaliojimus mūsų valstybės vardu atvirai veikti prieš mūsų valstybę ir sukurti precedentą TSRS kariškių išteisinimui Sausio 13-osios, OMON bylose ir ateičiai… 

Šį Generalinio prokuroro nutarimą apskundžiau Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skunde pareiškiau šiam teismui nušalinimą, nes teismas turi pasisakyti ir dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo St. Lemežio galimai nusikalstamų veikų. Vilniaus apygardos teismas ne tik nagrinėja skundus dėl šio apylinkės teismo, bet ir vykdo administracinę priežiūrą. Akivaizdu, kad tokio skundo nešališkai išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas negali. Tačiau šio teismo pirmininkė Loreta Braždienė nusprendė, kad įstatymai jai negalioja – 2016-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atmetė šį pareiškimą dėl viso teismo, t.t. ir dėl jos pačios nušalinimo!

Neteko matyti dar tokio atvejo, kai pats teisėjas sprendžia dėl jo paties nušalinimo! Todėl apie šį beprecedentį atvejį ir teisėjo St. Lemežio istorinę nutartį esu priverstas pranešti Teisėjų savivaldai ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kodėl taip bijoma atnaujinti Sausio 13-osios bylą jos nutrauktose dalyse?

Facebook komentarai
Back To Top