skip to Main Content

Akcijos Daukanto aikštėje Vilniuje „Už teisingumą Lietuvoje“

organizatoriai ir dalyviai

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila

Lizdeikos g. 29, Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Prezidentei JE Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimо Pirmininkui p. Viktorui Pranckiečiui

 

PRAŠYMAS DĖL ĮSTATYMŲ TEIKIMO IR PRIĖMIMO SKUBOS TVARKA

2017-09-07 Vilnius

Prašome Jus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 str., skubos tvarka inicijuoti įstatymų dėl žemiau nurodytų XII ir XIII kadencijų Seimų priimtų įstatymų dėl CPK ir BPK pakeitimų pripažinimo negaliojančiais svarstymą Seime. Šie įstatymai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, neteisėtai ir nepagrįstai apriboja Lietuvos piliečių ir asmenų teises kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą ir atstovavimas teisme negali būti varžomi finansiniais argumentais ir formaliu teiginiu, kad po priimtų įstatymų pataisų asmenys bus geriau ir kvalifikuočiau atstovaujami teisme. 

Jums yra žinoma socialinė ir ekonominė Lietuvoje gyvenančių asmenų padėtis ir tai, kad didelė dalis jų gyvena žemiau skurdo ribos, taip pat tai, kad dėl finansinių išteklių ribotumo valstybės teikiama pirminė ir antrinė teisinė pagalba suteikiama tik labai mažai daliai asmenų, kuriems ši pagalba būtina. Todėl dirbtinis asmens teisės ribojimas pasirinkti atstovą ar pačiam dalyvauti teisme yra šiurkštus LR Konstitucijos 30 str. pažeidimas. 

1. Dėl 2016-11-08 d. priimtu LR Civilinio proceso kodeso pakeitimo įstatymu Nr.XII-2751 pakeistų dalies Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo / papildymo pripažinimo netekusiais galios:

– CPK 56 straipsnio (dėl atstovavimo teisme) pakeitimus;

– CPK 80 straipsnio (dėl žyminio mokesčio padidinimo) pakeitimus;

– CPK 306 straipsnio papildymą 3-ia dalimi (dėl dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme tik atstovaujamam advokato).

Po šių CPK pakeitimų asmuo teisme gali būti atstovaujamas tik asmens su aukštuoju teisiniu išsilavinimu, atliekant net paprasčiausias atstovavimo funkcijas – susipažinimą su bylos medžiaga, procesinių dokumentų gavimą teisme ir pan. 

CPK 306 straipsnio papildymas 3-ia dalimi iš bylos dalyvių atėmė teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teisme be advokato. Tai yra ne tik nepasvertas ir paskubom įtvirtintas atvirai lobistinis advokatams įstatymo pakeitimas, bet ir šiurkštus asmens konstitucinės teisės pačiam dalyvauti apeliacinės instancijos teisme atėmimas. Tai faktiškai atėmė iš asmenų galimybę ginti savo teises teisme, nes dauguma Lietuvos žmonių neturi finansinių galimybių samdyti advokatus jų atstovavimui teisme, o valstybės teisinė pagalba yra labai minimali. Be to, ne visais atvejais tai ir būtina. Asmuo pats turi turėti teisę apsispręsti, ar jam reikalinga advokato pagalba teisme. Šios apsisprendimo teisės negali įtakoti asmens finansinė padėtis ir priverstinis advokatų teikiamų paslaugų primetimas bylų dalyviams. Tai faktiškai atima iš asmens teisę kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisme.

Po šių CPK pakeitimų teisingumo vykdymas Lietuvos teismuose faktiškai vyksta jau ne trijų pakopų teismuose, bet tik pirmosios instancijos teisme. Svarbia aplinkybe tampa ir tai, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje apeliacine tvarka neskųstas, įstatymas neleidžia bylos dalyviui teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teismas tapo reta išimtimi, o ne konstitucine teise. Tad neturint finansinių galimybių samdyti advokatą, po CPK 306 straipsnio papildymo 3-ia dalimi daugumai žmonių faktiškai Lietuvoje lieka tik vienos pakopos teismas. Tai – šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Po minėtų CPK pakeitimų teisingumo nustatinėjimas teismuose tampa tik formalumu. Sėkmę teismuose ir net galimybę kreiptis į teismą lemia tik lėšų advokatui samdyti turėjimas ar neturėjimas. Ženklūs žyminio mokesčio padidinimai dar labiau apsunkino asmenų teisę kreiptis į teismą. 

Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo svarstymas ir priėmimas vyko XII Seimo kadencijos pabaigoje, jau po to, kai buvo išrinktas naujas XIII kadencijos Seimas. Todėl įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas tokiu metu ir tokiomis aplinkybėmis pats savaime patvirtina, kad įstatymas yra nesąžiningai lobistinis, priimtas paslapčia.

2. 2017-07-11 d. Seimas priėmė LR Įstatymą Nr. XIII-626 dėl Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios. Šiuo įstatymu panaikintas privataus kaltinimo institutas. Tai padaryta be klausimo svarstymo visuomenėje ir visuotinai žinant, kad prokuratūros darbo krūvis neleidžia tirti nesunkius sužalojimus ir šmeižtą. Todėl šios nusikalstamos veikos Lietuvoje nuo š.m. spalio 1 d. faktiškai liks netiriamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo interneto svetainėje net nepaskelbtas paaiškinamasis raštas dėl šio statymo priėmimo. Vieno sakinio Seimo Teisės departamento išvada patvirtina, kad šis įstatymas nebuvo paruoštas svarstymui Seime. Šio įstatymo projektas svarstytas ir priimtas neeilinės Seimo sesijos paskutinąją plenarinių posėdžių dieną po pietų. Įstatymo projeko svarstymas ir priėmimas truko 3 minutes. Tai patvirtina, kad faktiškai įstatymo svarstymas nevyko. Todėl šis įstatymas ir jo priėmimas yra akivaizdžiai nesąžiningai lobistiniški.

 

3. LR Konstitucijos 30 str. nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). 

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra atkreipęs dėmesį į tai, kad teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Neįmanoma kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašome Jus:

 

A) Skubos tvarka inicijuoti nurodytų įstatymų dėl Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų svarstymą Seime.

B) Vadovaujantis LR Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu be eilės priimti mus dėl šiame prašyme nurodytų ir anksčiau pateiktų Jums mūsų prašymų.

 

Pagarbiai,

 

 

Akcijos Daukanto aikštėje Vilniuje „Už teisingumą Lietuvoje“ organizatoriai ir dalyviai:

 

 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila

 

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto

Signataras Zigmas Vaišvila

Lizdeikos g. 29, 10101 Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Prezidentei

p. Daliai Grybauskaitei

 

Lietuvos Respublikos Prezidento Kancleriui

p. Giedriui Krasauskui

 

PRAŠYMAS DĖL DOKUMENTŲ PATEIKIMO RESPUBLIKOS PREZIDENTEI IR PRIĖMIMO SKUBOS TVARKA

2017-09-07 Vilnius

 

2017-08-28 Z. Vaišvilos prašymu kreipiausi į Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus ir teisėjų Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės atleidimo. Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjo viena teismo sudėtis, o 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pasirašė kita teismo sudėtis.

Gavau 2017-08-30 Respublikos Prezidento kanclerio Giedriaus Krasausko atsakymą, bet ne Respublikos Prezidentės, kurios išskirtinė Konstitucinė kompetencija yra spręsti šį mano prašymą, atsakymą. Kancleris neatidžiai susipažino su mano prašymu, nes atsakyme pasisakoma dėl to, ko aš neprašiau Respublikos Prezidentės – dėl drausmės bylų šiems teisėjams ir ikiteisminio tyrimo dėl jų galimai nusikalstamų veikų pradėjimo, tačiau nepasisakoma dėl to, ko prašiau – teisėjų atleidimo.

 

1. Gerb. Prezidente, Jums pateiktas Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus 2016-05-05 raštas Nr. G-1495 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtina šiuos faktus:

a) Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjo teisėjai Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis ir Boleslovas Kalainis.

b) 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1A-402-309/2015 pasirašęs teisėjas Vidmantas Mylė šios bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo.

c) Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Zigmas Kavaliauskas šios bylos sprendimą aptarinėjo su teisėju Vidmantu Myle, kuris nebuvo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys.

d) Teisėjas Vidmantas Mylė, kuris nebuvo baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys, „..žinojo šios bylos aplinkybes, todėl neapdairiai pasirašė šį išteisinąmąjį nuosprendį“.

2. Pateikiu Jums, Respublikos Prezidente, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-31 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.2K-222-697/2016, kuri taip pat nustatė šiuos faktus. 

3. Toks išskirtinis ir įžūlus, atviras baudžiamųjų įstatymų pažeidimas, teismo pirmininko V. Kursevičiaus vykdomas šių galimai nusikalstamų veikų dangstymas ne tik nesiderina su teisingumo vykdymu, bet ir visiškai diskredituoja Lietuvos teismų sistemą. 

Respublikos Prezidentė negali nesuprasti, kad teisingumą negali vykdyti teisėjai, kuriems nustatyta tvarka byla nepaskirta nagrinėjimui, kad, visų pirma, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V.Kursevičius privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir kreiptis į Respublikos Prezidentę dėl teisėjų Z. Kavaliausko ir V. Mylės atleidimo. 

Taip pasielgė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė, kuri vien tik dėl konfliktų kolektyve dėl teisėjo vardo diskreditavimo kreipėsi į Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl šio teismo teisėjos Sonatos Bieliauskienės atleidimo iš užimamų pareigų. Ir Respublikos Prezidentė sureagavo operatyviai – nedelsdama pradėko teisėjos S. Bieliauskienės atleidimo iš užimamų pareigų procedūrą.

 

4. Todėl 2017-08-30 Respublikos Prezidento kanclerio G. Krasausko atsakymas verčia manyti, kad Respublikos Prezidentė nesupažindinta su 2017-08-28 Z. Vaišvilos prašymu. Priešingu atveju suprasdama savo Konstitucines pareigas ir atsakomybę dėl teismų darbo, ji nedelsdama būtų pradėjusi Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. Kursevičiaus ir teisėjų Z.Kavaliausko bei V. Mylės atleidimo iš užimamų pareigų procedūras. Šių teisėjų įvykdytos veikos yra ne tik akivaizdūs ir šiurkštūs Teisėjų etikos kodekso, Teismų įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimai, bet ir galimai nusikalstamos veikos. 

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Respublikos Prezidentės netrukdžiau, dėl to kreipiausi į Generalinį prokurorą. 

 

Dėl šių priežasčių:

1. Respublikos Prezidento kanclerį Giedrių Krasauską prašau pateikti šį ir 2017-08-28 Z. Vaišvilos prašymą susipažinti asmeniškai Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

2. Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašau pradėti Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus ir teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės atleidimo iš jų užimamų pareigų procedūras.

3. Dėl šių klausimų Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašau be eilės asmeniškai priimti mane ir akcijos Daukanto aikštėje Vilniuje organizatorių Donatą Šulcą (pagrindas – LR Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

 

Priedas – 2016-05-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, byla Nr.2K-222-697/2016

 

 

 

Pagarbiai,

 

 

Zigmas Vaišvila

 

 

Facebook komentarai
Back To Top
Enable referrer and click cookie to search for pro webber