skip to Main Content

 

Automobilių kelių direkcija – milijonų plovykla

Aukščiausiasis Teismas imasi nagrinėti „Via Balticos“ atkarpos konkursą

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti kelių ir tiltų statybos bendrovių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pateiktą kasacinį skundą dėl 39 mln. eurų vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Garliavos iki Mauručių (nuo 17,34 iki 23,4 km) rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo.

Aukščiausiasis Teismas iš naujo peržiūrės Lietuvos apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų nutartis ir priims galutinį ir neskundžiamą sprendimą. Teismui pateikti keturi teisiniai klausimai dėl Viešųjų pirkimų, Statybų įstatymo ir Civilinio proceso kodekso taikymo, kuriais buvo grindžiamas bendrovių pašalinimas iš konkurso ir žemesnės instancijos teismų sprendimai.

„Mūsų tikslas – skaidrūs kelių ir tiltų statybos viešieji konkursai, kuriuose galėtų dalyvauti visos to siekiančios bendrovės. Šis didelės vertės konkursas – vienas iš keleto atvejų, kurių skaidrumu abejojame. Vis dėlto didžiausią nerimą kelia tai, kad tokie atvejai kartojasi, tuomet atsiranda pagrindas kalbėti apie sistemos problemas“, – sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengtą „Via Baltica“ atkarpos konkursą laimėjo AB „Kauno tiltai“, pasiūlę 39 mln. eurų kainą. Tai penktadaliu – arba 8 mln. eurų – daugiau, nei už tuos pačius darbus siūlė „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ konsorciumas, kurių siūloma kaina buvo 31 mln. eurų. Vis dėlto bendrovės iš konkurso buvo pašalintos.    

Pasak Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, beveik visus Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengiamus viešuosius pirkimus laimi tos pačios kelios bendrovės.

Centrinio viešųjų pirkimų portalo (www.cvpp.lt) duomenimis, AB „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ yra dvi daugiausia direkcijos skelbtų viešųjų pirkimų laimėjusios bendrovės – nuo 2010 m. su jomis sudaryta po 64 ir 53 sutartis, už kurias bendrovėms sumokėta atitinkamai 159 mln. eurų ir 153 mln. eurų.

Portalo duomenimis, būtent šioms bendrovėms ar jų konsorciumams patikėti 8 iš 10 didžiausios vertės Lietuvos kelių sektoriaus užsakymų, kuriuos administruoja Automobilių kelių direkcija.

Bendras direkcijos nuo 2010 m. iki dabar (be naujausių konkursų) viešiesiems pirkimams, neskaičiuojant mažos vertės pirkimų, išleistas biudžetas siekia 413 mln. eurų. Vadinasi, „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ laimėjo tris ketvirtadalius – arba 76 proc. – visų konkursų, skaičiuojant pagal vertę.

„Statistika iškalbinga – vos ketvirtadalis rinkos tenka visiems kitiems rinkos dalyviams, kurių yra net kelios dešimtys. Ir ši situacija tęsiasi jau ne vienerius metus. Manome, kad sistemai reikia esmių pokyčių, norint, kad mūsų kelių sektorius neprarastų konkurencingumo tarp kitų Europos šalių“, – sako R. Šilinis. 

Nesulaukusi galutinio teismų sprendimo, Automobilių kelių direkcija rugpjūčio 28 dieną jau pasirašė darbų pirkimo sutartį su „Via Baltica“ atkarpos konkurso nugalėtoja paskelbta bendrove „Kauno tiltai“ – likusia vienintele konkurso dalyve. Bendrovė jau pradėjo vykdyti darbus.

„Via Baltica“ atkarpos rekonstrukciją ketinama finansuoti iš Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Kelias „Via Baltica“ yra Europos tarptautinio greitkelio E67 dalis. Greitkelis eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.

Apie „Latvijas tilti“

„Latvijas tilti“ yra Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovės atstovybė. „Latvijas tilti“ specializuojasi vykdyti tiltų, viadukų ir tunelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, taip pat rekonstruoja ir stato jūros prieplaukas ir kranto įtvirtinimus. „Latvijas tilti“ akcijomis yra prekiaujama „NASDAQ OMX“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje. 

„Latvijas tilti“ priklauso statybos ir gamybos įmonių grupei „LNK Industries“, kuri yra valdančiosios bendrovės „LNK Group“ dalis. Daugiau informacijos apie „Latvijas tilti“ svetainėje www.latvijas-tilti.lv

Apie „Kauno keliai“

UAB „Kauno keliai“ yra kelių ir gatvių tiesimo bei remonto sektoriaus bendrovė, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje, bendrovė veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1940 metų. UAB „Kauno keliai“ yra atestuota ir turi teisę atlikti darbus valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, geležinkeliuose, oro uostuose, kituose transporto statiniuose (tiltai, viadukai, tuneliai ir t. t.), statyti sporto paskirties inžinerinius statinius, sąvartynus, kloti inžinierinius tinklus bei dirbti kultūros paveldo objektuose.

Bendrovės gamybinėje bazėje yra gaminami sertifikuoti betono gaminiai (grindinio trinkelės, gatvės bortai, vejos bortelių elementai ir kt.), įvairių klasių sertifikuotas prekinis betonas ir smėlbetonio mišiniai, asfaltbetonis, bituminė emulsija. UAB „Kauno keliai“ taip pat valdo ir eksploatuoja smėlio ir žvyro karjerą.  

Daugiau informacijos:

Facebook komentarai
Back To Top