skip to Main Content

Aurimas Guoga

Kaip atsikratyti leftistų

Kai S.Skvernelis konservus išvadino antivalstybine partija, atpažinau leftistus tramdančią ir juos žlugdančią retoriką, kurią taiko D.Trumpas, N.Farage‘as, M.le Pen, Mateo Salvini ir kiti atgimstančių nacionalinių judėjimų lyderiai. Patys leftistai iš pradžių buvo išmušti iš vėžių, tačiau po kiek laiko paskelbė – tai valstiečių valdymo paskutinis atodūsis, nevilties išraiška, galutinis dugnas. R.Valatka pareiškė neabejojantis, kad dėl tokių pasisakymų valstiečių po rinkimų tikrai neliks valdžioje.

Ar tikrai? D.Trumpas savo politinius oponentus iš demokratų partijos išvadina nuo grandinės nutrūkusiais bepročiais, visiškai sugedusiais žmonėmis, kurie niekina Ameriką ir jos žmones; pagrindinės srovės žiniasklaidą vadina „fake news“, o demokratų ir žiniasklaidos pastoviai rengiamus prieš jį suokalbius – mėginimu paminti demokratiją ir atkurti nekontroliuojamo elito valdžią.

Kitaip sakant, D.Trumpas sako ką galvoja. Leftistai, žinoma, beprotiškai siunta, pagrindinės srovės žiniasklaida dergia kaip beįmanydama, tačiau D.Trumpas turi ką atsakyti: JAV ekonomika įgavo didelį pagreitį, siena su Meksika, skirta pažaboti nelegalią imigraciją, nepaisant visų demokratų kliūčių sparčiai statoma, nedarbas mažiausias per keletą dešimtmečių, akcijų rinka rekordinėse aukštumose. D.Trumpas pasitikinčiai kalba, kad Amerikos žmonės mato kas yra kas ir per ateinančius rinkimus rinksis Amerikos klestėjimą, o ne nuo proto nušokusių lunatikų siautėjimą.

Tokia retorika, aišku, smarkiai poliarizuoja Amerikos visuomenę, tačiau D.Trumpo populiarumas tolydžio auga. Demokratai rengia visokias apkaltas jam ir jo aplinkos žmonėms pūsdami išgalvotus kaltinimus, tačiau šie vienas po kito subliūkšta.

Visa tai pamažu sveria politines svarstykles į D.Trumpo pusę. Jo palankumo reitingai tolydžio auga. Pastaruoju metu, ypač po nevykusios apkaltos Trumpui dėl neva siekio Ukrainos prezidento Zelenskio pagalba sudoroti tikėtiną varžovą ateinančiuose prezidento rinkimuose Joe Bideną, demokratai atrodo visai sutrikę. Prasidėjo masinis šalininkų pasitraukimas iš demokratų partijos. Niujorko gėjus Brandonas Straka pradėjo kampaniją #walkaway, kuri ragina buvusius demokratų partijos narius ir šalininkus įrašinėti vaizdo klipus kas juos privertė praregėti ir nustoti remti leftistus.

Panašūs procesai vyksta ir Jungtinėse Karalystėse ir kitose Vakarų šalyse. Nacionalinės jėgos laimi tuomet, kai naudoja nekompromisinę retoriką, elitą pateikia kaip susimokiusius prieš visuomenę, siekiančius primesti visuomenei globalių institucijų valią. Bendras dėsningumas visiškai aiškus: kuo labiau nepolitkorektiški, tuo perspektyviau atrodo jų politinė karjera. Beje, kas norite pasigilinti į Jungtinės Karalystės reikalus, siūlau prenumeruoti Mahyar Tousi ir Jeff Tailor.

Žinoma, vien tai, kad politikai pradeeda kalbėti nepolitkorektiškai, dar nenusveria svarstyklių į jų pusę. Tai įvyks tuomet, kai šiuo reikalu užsikrės pilietinė visuomenė, kai kova su leftistų priespauda taps tautos išsivadavimo judėjimu. Tai yra, į šią kovą turi įsitraukti pakankama dalis paprastų žmonių, o kova turi įgauti kultūrinių apraiškų.

Pavyzdžiui, leftistai mėgsta gąsdinti, kad juos nustūmus nuo valdžios šalį ir visą pasaulį ištiks apokalipsė. Tai liaudyje pavadinta „baimės projektu“ (Project Fear). Konservatorių partijos, kurios pametė savo vertybes ir persimetė tarnauti globalizmui, išvadintos cuckservatives. Tai nuo žodžio „cuckold“, kuris reiškia vyrą, kuriam žmona įstatė ragus ar pakišo po padu. Taip pat išplito sparnuotas posakis „Go woke, get broke“, kuris maždaug reiškia „Mesies į leftizmą – lauk bankroto“.

Tačiau svarbiausia kovos su leftizmou dalis yra parodyti, kad išpuvo šios ideologijos šaknys. Apie tai pokalbyje su Steve Turley papasakojo brazilų filosofas Olavo de Carvalho. Carvalho sako, kad anksčiau pats buvo marksistas, todėl puikiai žino kas vyksta leftizmo ideologų pasaųlyje. Dabar, sako jis, visi nors kiek rimtesni filosofai paliko šias pažiūras, todėl nebėra kas gali apginti ideologinius pamatus. Taip leftizmas tapo tarsi laivas, kuris plaukia praradęs vairą. Arba, kaip sako Steve Turley, kadangi išdžiūvo leftizmo šaknys, tik laiko klausimas kada išvirs ir pats medis.

Taigi jei jums nepatinka koliotis su leftistais, galite nušvietinėti jų ideologijos bankrotą, kuo šiame straipsnyje ir užsiimu.

Atsakydami į augantį pasipriešinimą jų dominavimui leftistai tolydžio radikalėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje, nors nebuvo priimtas jų reikalavimas įteisinti gėjų santuokas, dabar jie stumia Stambulo konvenciją, kuri turi panaikinti teisinį lyčių pagrindą. O kartu su be saiko radikalėjančiais reikalavimais leftistų kalbos ir poelgiai tampa vis nuodingesni ir niekšiškesni. Prieš išleisdami paskutinį kvapą jie sutelkia paskutinius nuodus ir taip tikisi persverti svarstykles atgal į savo pusę.

Ką šių pasaulinių tendencijų kontekste galima būtų pasakyti apie lietuvius? Man susidaro įspūdis, kad čia vis dar vyrauja pasidavimo ir leftizmo pergalės neišvengiamybės nuotaikos. Pasitikėjimas elito žiniasklaidos kanalais vis dar gajus. Tradiciškai žmonės nenori atlikti pilietinės pareigos ir atvirai pasmerkti politinių iniciatyvų, su kuriomis jie kategoriškai nesutinka. Tikėsimės, kad šis apsnūdimas eina į pabaigą, juo labiau kad tam yra kultūrinės prielaidos – kaip ir visa kur pasaulyje, Lietuvoje stebime religijos renesansą. Šis anksčiau ar vėliau išsilies į sąjūdį prieš ateisinę tironiją.

Facebook komentarai
Back To Top