skip to Main Content
Aukščiausiojo Teismo prašo išnagrinėti, ar „Kauno tiltai“ teisėtai gavo „Via Balticos“ užsakymą

Konkurse dalyvavęs specialistas pasitraukė po patirto spaudimo jo šeimos gerove, informacija perduota Prokuratūrai

Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateiktas kasacinis skundas, kuriuo prašoma išnagrinėti ir įvertinti, ar 39 mln. eurų „Via Baltica“ atkarpos nuo Garliavos iki Mauručių rekonstrukcijos darbų užsakymas buvo teisėtai patikėtas bendrovei AB „Kauno tiltai“ – likusiai vienintelei konkurso dalyvei.

Konkursą rengusi Automobilių kelių direkcija iš konkurso pašalino penktadaliu mažesnę kainą – 31 mln. eurų – siūliusį bendrovių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ konsorciumą. Per kvalifikacijos vertinimą iš konkurso taip pat buvo pašalinta ir bendrovė „A.C.B.“, kurios kaina nėra atskleidžiama. Baigiamajame konkurso etape nebeliko konkurse dalyvavusios bei kvalifikacijos vertinimą praėjusios bendrovės AB „Panevėžio keliai“. Šio dalyvio nei siūlyta paslaugų kaina, nei pasitraukimo priežastys nėra įvardijamos.

Aukščiausiojo teismo prašoma iš esmės įvertinti visą šio didelės vertės viešojo pirkimo organizavimą ir panaikinti žemesnės instancijos – Lietuvos Apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų – sprendimus, kurie savo nutartis grindžia argumentais, kuriuose padarytos faktinės klaidos.

„Laukiame Aukščiausiojo Teismo sprendimo pirmiausia dėl to, ar teismas priims šį klausimą nagrinėti. Jau esame susidūrę su situacija, kad ne visi klausimai gali sulaukti Aukščiausiojo Teismo dėmesio ir nešališko įvertinimo.

Esame įsitikinę, kad iš konkurso buvome pašalinti neteisėtai, remiantis priežastimis, kurios prieštarauja ankstesnei pačios direkcijos taikytai praktikai ir paneigiant esminius teisės principus. Tikime, kad anksčiau ar vėliau tai galėsime įrodyti – jei ne Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, tai bent Europos teisinėse institucijose, nes sąžininga ir skaidri konkurencija yra viena svarbiausių Europos Sąjungos ir demokratijos vertybių“, –  sako Genadijus Kamkalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Kartu su teisiniais kvalifikacijos vertinimo klausimais Aukščiausiojo Teismo prašoma nustatyti, ar konkursas buvo tęsiamas teisėtai, kai jau atplėšus kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų vokus Automobilių kelių direkcija gavo tiesioginį vieno iš „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ siūlytų specialistų pasitraukimo prašymą, tačiau apie jį nepranešė bendrovėms ir nesuteikė teisės specialisto pakeisti kitu.

Kaip paaiškėjo iš teismams pateiktų duomenų, specialistas konkurse atsisakė dalyvauti ne savo valia, o dėl patirto pašalinio poveikio. Informacija apie šiuos veiksmus, kurie turi nusikalstamos veikos požymių, Apeliacinio teismo priimta Atskirąją nutartimi perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai.

„Neprisistatę asmenys apsilankė pas mūsų specialistą ir vardindami asmeninę informaciją apie jo vaikus, jų lankomus būrelius, ligas, šeimos finansinę situaciją, skleisdami melagingą informaciją apie mūsų įmones, pareikalavo pasitraukti iš konkurso, o savo atsisakymą pateikti Automobilių kelių direkcijai, neinformavus konsorciumo partnerių“, – sako Ramūnas Šilinio, „Kauno kelių“ generalinis direktorius.

Automobilių kelių direkcija tiesiogiai susisiekė su šiuo specialistu ir paprašė, kad jis atsisakymo dokumentą patvirtintų notariškai. Apie visus šiuos veiksmus bei gautus dokumentus specialistą pasiūliusios įmonės „Kauno keliai“ ir „Latvijas tilti“ nebuvo informuotos.

Pasak R. Šilinio, lieka neatsakytas klausimas, kokiu būdu trečiosios šalys sužinojo Automobilių kelių direkcijos Pirkimų komisijai pateikto bendrovių pasiūlymo turinį ir pasitelkiamų specialistų tapatybę, nors visa ši informacija buvo pažymėta žyma „Konfidencialu“.

Automobilių kelių direkcija, nesulaukusi galutinio teismų sprendimo, rugpjūčio 28 d. jau pasirašė darbų pirkimo sutartį su konkurso nugalėtoja paskelbta bendrove „Kauno tiltai“, kuri jau pradėjo vykdyti darbus. Jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesustabdys sutarties vykdymo, „Kauno tiltai“ toliau tęs darbus „Via Baltica“ atkarpoje nuo Garliavos iki Mauručių. Vis dėlto net ir atliktas kelio remontas iš esmės nepagerins avaringumo situacijos „Via Balticoje“, nes ši sutartis neapima kelio rekonstrukcijos darbų avaringiausiose „Via Balticos“ vietose ties Marijampole.

Automobilių kelių direkcija perkamus darbus ketina finansuoti iš ES paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Kelias „Via Baltica“ yra Europos tarptautinio greitkelio E67 dalis. Greitkelis eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Projekto partnerės yra Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Kelias yra įtrauktas į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T) ir pripažintas europinės reikšmės magistrale.

Apie „Latvijas tilti“

„Latvijas tilti“ yra Lietuvoje veikianti vienos didžiausių Latvijos statybų bendrovės atstovybė. „Latvijas tilti“ specializuojasi vykdyti tiltų, viadukų ir tunelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, taip pat rekonstruoja ir stato jūros prieplaukas ir kranto įtvirtinimus. „Latvijas tilti“ akcijomis yra prekiaujama „NASDAQ OMX“ Baltijos šalių vertybinių popierių biržoje. 

„Latvijas tilti“ priklauso statybos ir gamybos įmonių grupei „LNK Industries“, kuri yra valdančiosios bendrovės „LNK Group“ dalis. Daugiau informacijos apie „Latvijas tilti“ svetainėje www.latvijas-tilti.lv

Facebook komentarai
Back To Top