skip to Main Content

nuotr. teisėjas Valdas Petraitis, nuteisęs A.Drižių, pasiuntė į kalėjimą nekaltą žmogų. Ar galima vadinti teisėją Valdą Petraitį vilkolakiu su antpečiais?

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. spalio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Rimos Ažubalytės, Eligijaus Gladučio, Aurelijaus Gutausko, Audronės Kartanienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam Aurimui Drižiui, nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui, nukentėjusiajam Alvydui Sadeckui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui.

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Aurimo Drižiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Aurimas Drižius nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį (už 2012 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą) 22 parų arešto bausme, 245 straipsnį (už 2012 m. lapkričio 10 d. teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą) 22 parų arešto bausme, 245 straipsnį (už 2013 m. vasario 2 d. teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą) 22 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš Aurimo Drižiaus nukentėjusiajam Alvydui Sadeckui priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinis skundas atmestas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

 

Nuotraukoje : posėdžio metu : A.Sadeckui aiškiai nepavyko dar ir su advokatu. Mindaugas Kukaitis praeitame posėdyje pritrenkė visus savo išradingu samprotavimu: esą tai, kad A. Sadeckas rengė įstatymus, susijusius su Mažeikių naftos privatizavimu, nereiškia, kad jis dalyvavo privatizavime. Nes esą tuomet Seimo narys, rengęs Medžioklės įstatymą, galės būti apkaltintas dalyvavimu medžioklėje. Įstabiausias advokato logikos perlas. 

 

 

nustatė:

 

A. Drižius nuteistas pagal BK 245 straipsnį dėl trijų nusikalstamų veikų – nevykdymo teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, padarymą, t. y.:

1)     žinodamas, kad 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“

publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdė minėto teismo sprendimo, 2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. rugpjūčio 18-24 Nr. 33 (389) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ Alvydą Sadecką vėl siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir viešai paskleidė tokius teiginius:

„<…> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus, prokuratūra griebėsi dar negirdėto triuko – nutarė, kad nors A. Sadeckas pats asmeniškai taisė įstatymo projektą pagal kurį buvo privatizuota AB „Mažeikių nafta“, tai nereiškia, kad jis dalyvavo šios įmonės privatizavimo procese. Nors A. Sadeckas asmeniškai gaudavo iš „Williams“ po 300 litų už valandą konsultacijų, buvo „Mažeikių naftos“ bendrasavininkis, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ragino kitus komiteto narius balsuoti už privatizavimą ir pats pasirašė komiteto pritarimą prokuratūros nuomone, A. Sadeckas nėra niekaip susijęs nei su AB „Mažeikių nafta“, nei su šios įmonės privatizavimu <…>

<…> Kaip žinia, „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius yra nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. Sadeckas ir jo bendrovė „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo nusikalstamame AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus <…>

<…> Visose trijose bylose, kuriose buvo nuteistas A. Drižius, A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, ir būtent pagal melagingus A. Sadecko parodymus A. Drižius ir buvo nuteistas. Nors prokuratūrai ir teismams buvo pateikti įrodymai, kad A. Sadeckas buvo AB „Mažeikių nafta“ bendrasavininkis, asmeniškai gaudavo po 300 litų už valandą konsultacijų iš „Williams“ iki „Mažeikių naftos“ privatizavimo, taip pat, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, asmeniškai rengė įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos buvo privatizuota AB „Mažeikių nafta“, vėliau minėto komiteto posėdyje ragino kitus jo narius pritarti „Mažeikių naftos“ privatizavimui ir pats balsavo už privatizavimą. Be A. Sadecko rengtų minėtų įstatymo pataisų ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pritarimo AB „Mažeikių nafta“ niekada nebūtų privatizuota <…>

<…> Akivaizdu, kad savo parodymuose A. Sadeckas pripažino, kad jo dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavimo procese <…>

<…> Kaip žinia, dar 2009 m. A. Sadeckas padavė teismui melagingą ieškinį, prašydamas uždrausti „Laisvam laikraščiui“ jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir buvusio šios įmonės direktoriaus Gedemino Kiesaus nužudymu <…>

<…> Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas patenkino šį nepagrįstą ir melagingą ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį, ir vėliau A. Drižius buvo nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose, apkaltinus tuo, kad jis neva nevykdė šio įsiteisėjusio teismo sprendimo ir toliau rašė straipsnius apie A. Sadecko sąsajas su AB „Mažeikių nafta“<…>

<…> Bet kokie A. Drižiaus bandymai atnaujinti bylą dėl draudimo sieti A. Sadecką su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu atsimuša kaip į sieną. Prokuratūra ir teismai ignoruoja akivaizdžius įrodymus <…>“

2)   žinodamas, kad 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdė  minėto teismo sprendimo, 2012 m. lapkričio 10 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. lapkričio 10-16 Nr. 45 (401) straipsnyje „Aukščiausias teismas dar kartą patvirtino – rašyti tiesą yra nusikaltimas“ Alvydą Sadecką vėl siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

„<…> Kaip žinia, teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių už tai, kad šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos Raimondos Vancevičienės sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui“ spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. Sadeckas iškels A. Drižiui dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. Teisėja R. Vancevičienė taip nutarė po to, kai A. Sadeckas kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti „Laisvam laikraščiui“ rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su minėta naftos perdirbimo įmone, nors teismui buvo pateikti tai įrodantys dokumentai. Kadangi teisėjos R. Vancevičienės sprendimas pasiekė redakciją jau po to, kai buvo suėjęs terminas apskųsti šį sprendimą, jis įsitesėjo <…>

<…> Nors kai LL redaktorius pateikė teisėjai naujus minėtus teiginius įrodančius dokumentus, teisėja sutiko, kai šie įrodymai „viską keičia iš esmės44. Tai yra, teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. Sadeckas buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime <…>

<…> Nors teisėjui A. Pažarskiui buvo pateikti visi įrodymai (dokumentų kopijos spausdinamos šalia), kad A. Sadeckas buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, buvo jos bendrasavininkis, ir pats tai deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o taip pat aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime…

<…> A. Sadeckas kaip niekas kitas yra susijęs su minėta naftos bendrove ir jos privatizavimu <…>“

<…> Žodžiu, susidarė tokia situacija, kad A. Drižius nuteistas už tai, kad parašė straipsnį, kuriame buvo rašoma apie tokius absurdiškus teismų sprendimus, ir A. Sadecko negalima sieti su minėta naftos įmone <…>.“

3)    žinodamas, kad 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdė minėto teismo sprendimo, 2013 m. kovo 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ Alvydą Sadecką vėl siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

„<…> „Laisvas laikraštis“ buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta44, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu <…>

<…> A. Sadeckas… davė akivaizdžiai melagingus parodymus, kad „Mažeikių naftos“  privatizavime jis nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti <…>

<…> A. Sadeckas pats pripažino, kad ne tik asmeniškai dalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime, bet ir asmeniškai teikė įstatymo, leidusio privatizuoti AB „Mažeikių naftą“, pakeitimus. Savo parodymuose, anot pareiškėjo, A. Sadeckas pripažino, kad jo dalyvavimas „Mažeikių naftos44 privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavimo procese. <…>

<…> R. Jancevičius pripažino, kad A. Sadeckas galėjo „hipotetiškai44 dalyvauti „Mažeikių naftos44 privatizavime, tačiau nedalyvavo. <…>

<…> Tam, kad išgelbėtų A. Sadecką nuo baudžiamosios bylos, P. Frolovas nurodė, kad Seimo komitetų sprendimai nėra privalomi Vyriausybės institucijoms, jie yra tik rekomendacinio pobūdžio, ir tai reiškia, kad A. Sadeckas nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizacijoje. LL redaktorius A. Drižius nuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose, kuriose jis teigė, kad niekaip nėra susijęs su „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu. <…>

<…> Nors teismui buvo pateikti įrodymai, kad A. Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ bendrasavininkis, aktyviai dalyvavo abiejose šios įmonės privatizavimo etapuose, asmeniškai konsultavo „Williams“ už 300 litų per valandą, vadovavo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto posėdžiui, kuriame ragino balsuoti už „Mažeikių naftos“ privatizavimą <…> “

 

Kasaciniu skundu nuteistasis A. Drižius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir jį išteisinti nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant patikrinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 2-117-734-09 bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 1.138 ir 6.255 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 44 straipsniui.

Kasatorius nurodo, kad pagal Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalį masinės informacijos cenzūra yra draudžiama. Be to, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnį draudžiama taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus. Nesutikdamas su šioje byloje padarytomis teismų išvadomis dėl saviraiškos teisės nesuderinamumo su šmeižtu ir dezinformacija, kasatorius teigia, kad teismai apsiribojo formaliu teisės taikymu, nekreipė dėmesio į tai, ko buvo siekiama jo straipsniais, neanalizavo, ar jo (A. Drižiaus) veiksmai buvo sąžiningi ir ar jie atitiko visuomenės informavimo tikslą. Kasatorius tvirtina, kad laikraštyje publikuotais straipsniais norėjo parodyti, kaip valstybės pareigūnai galėjo siekti sau naudos dalyvaudami privatizavimo procese, kurį teismai ir nukentėjusysis suprato kaip tiesioginį privatizavimą (tampant bendrasavininkiu), tačiau remiantis lietuvių kalbos aiškinimu dalyvavimas privatizavime reiškia dalyvavimą plačiąja prasme, t. y. dalyvavimą rengiant įstatymo projektus, svarstant juos komisijose ir komitetuose.

Kasatorius A. Drižius, remdamasis Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalimi, skunde pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu jis prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų patikrinta ir nuspręsta, ar Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 2-117-734-09 civilinėje byloje bei CK 1.138 ir 6.255 straipsniai neprieštarauja Konstitucijos 44 straipsniui, tačiau teismai šį prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl atmeta prašymą, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šiuo klausimu sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Kasatoriaus manymu, kadangi teismų sprendimai dėl minėto prašymo yra nemotyvuoti, tai į Konstitucinį Teismą turėtų kreiptis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Siame kontekste kasatorius pabrėžia baudžiamajame procese įtvirtintą rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principus (BPK 44 straipsnio 6 dalis, Konstitucijos 31 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Jis nurodo, kad pagal BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas asmuo atsako tik tuo atveju, jei yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltė nėra preziumuojama ir ne kaltinamasis, o baudžiamąjį persekiojimą vykdančios valstybės institucijos turi pareigą įrodyti nusikaltimo padarymą. Be to, visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškinami kaltinamo asmens naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kasatoriaus manymu, nepašalinus abejonių dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo konstitucingumo, negalima teigti, kad skundžiami teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti; taip sukurta teisinė kolizija, jog jis (A. Drižius) nuteistas tik dėl to, kad yra leidinio redaktorius, o pagal Visuomenės informavimo įstatymą nėra informacijos platintojas. Teismai akcentavo, kad jis yra atsakingas už tai, jog paskleidė teiginius, nors skleidėjas šioje byloje yra juridinis asmuo, kuriam už tai nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Kasatorius jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę mano esant akivaizdžiai per griežtą. Jis turi nuolatinį darbą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl laisvės atėmimo bausmė už tai, kad atliko savo profesinę žurnalisto pareigą (rašė straipsnius apie abejotinus politikų sprendimus valstybės įmonių privatizavimo procese) yra neteisinga. Kasatorius teigia, kad bausmės tikslai galėtų būtų pasiekti skiriant baudą.

Kasaciniame skunde nesutinkama ir su civilinio ieškinio išsprendimu, išdėstomi CB 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Pasak kasatoriaus neatsižvelgta į jo turtinę padėtį, nevertintas turtinės ir neturtinės žalos tarpusavio santykis Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, jog remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais ieškovo prašoma priteisti piniginė kompensacija yra per didelė ir dėl te priteisė 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Be to, teismas, spręsdamas dėl žalos, rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, neatkreipė dėmesio į tai, kad šis nepateikė jokių objektyvių įrodymu dėl sveikatos pablogėjimo, reputacijos sumažėjimo ar kokių kitų neigiamų pasekmių, ir dėl te civilinis ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

 

Nuteistojo A. Drižiaus kasacinis skundas tenkintinas.

 

Dėl BK 245 straipsnio taikymo

 

BK 245 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. A. Drižius nuteistas pagal šį straipsnį už Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje nevykdymą; šiuo sprendimu buvo patenkintas ieškovo A. Sadecko prevencinis ieškinys ir A. Drižiui uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu.

Teisėjų kolegija, nekvestionuodama įsiteisėjusio teismo sprendimo (už kurio nevykdymą kasatorius nuteistas), pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą reikšmingos aplinkybės yra tai, koks sprendime suformuluoto draudimo konkretus turinys, kokios to draudimo nevykdymo galimybės. Iš aptariamo teismo sprendimo matyti, kad draudimas yra bendro pobūdžio, jame aiškiai neįvardytos konkrečios draudimo įgyvendinimo aplinkybės, tuo tarpu iš BK 2 straipsnio nuostatų išplaukia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – tai nustatytas asmens kaltumas už konkrečią nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal CK įtvirtintas nuostatas prevencinis ieškinys ir sprendimas dėl jo yra priemonė ginti civilines teises ir toks sprendimas priimamas užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžiant atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai tenkinant prevencinį ieškinį turi būti įrodoma realios žalos atsiradimo tikimybė (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-147/2013, 3K-3-11-248/2015), o prevencinio ieškinio tenkinimas yra ketinimas užkirsti kelią potencialiai žalai; atsižvelgiant į tai, draudimai asmenims, jų įgyvendinimo sąlygos, ribos paprastai teismų praktikoje įvardijami konkrečiau: įpareigojant atsakovą atlikti ar ne tam tikrus veiksmus, sustabdyti kokią nors ūkinę veiklą (pvz. prekybą) ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2009, 3K-3-82/2012). Reikšminga tai, kad prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Iš Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo turinio matyti, kad prevencinio ieškinio tenkinimas siejamas su tuo faktu, jog pirmiau (iki sprendimo priėmimo) išspausdintos publikacijos apie A. Sadecką neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, jam daroma žala, nes skleidžiami nepagrįsti kaltinimai nusikaltimų darymu ir pan. Taigi draudimas A. Drižiui skleisti informaciją, t. y. publikuoti rašinius žiniasklaidoje (savaitraštyje „Laisvas laikraštis“), susietas su įžeidžiančio ar šmeižiančio pobūdžio, tikrovės neatitinkančios informacijos apie A. Sadecką skleidimu. Antra vertus, bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių – teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę; to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Šiais klausimais plačiai yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: demokratinėje visuomenėje laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti; bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas – ieškoti visuomenei rūpimos tiesos (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 10 d. nutarimas). Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra viena iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra viena pagrindinių žmogaus laisvių (Konstitucinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad įsitikinimų išraiškos laisvė, informacijos laisvė nėra absoliučios, jomis negali būti piktnaudžiaujama, tačiau ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, šiai bylai aktualaus teismo sprendimo negalima būtų traktuoti kaip draudimo publikuoti bet kokius rašinius, nes draudimas skleisti bet kokio pobūdžio informaciją, nepriklausomai nuo jos teigiamo ar neigiamo pobūdžio, nesuderinamas su įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve.

Iš A. Drižiui inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo ir kartu iš jo paskelbtų publikacijų – pavadinimais: „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“, „Aukščiausiasis teismas dar kartą patvirtino – rašyti tiesą yra nusikaltimas“, „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai“ – matyti, kad šių publikacijų esmė yra kritika prokuratūrai, teismams, tyrusiems bei nagrinėjusiems A. Drižiaus bylas. Antai: „Bet kokie A. Drižiaus bandymai atnaujinti bylą dėl draudimo sieti A. Sadecką su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu atsimuša kaip į sieną. Prokuratūra ir teismai ignoruoja akivaizdžius įrodymus.“ Taip pat publikacijose pateikiama informacija apie tai, už ką pats A. Drižius buvo nuteistas arba kokie sprendimai dėl jo yra priimti, pvz.: „[…] kaip žinia, teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių […]“, „Kadangi teisėjos R. Vancevičienės sprendimas pasiekė redakciją jau po to, kai buvo suėjęs terminas apskųsti šį sprendimą, jis įsiteisėjo […]“; „Laisvas laikraštis“ buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu“; „Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas patenkino šį nepagrįstą ir melagingą ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį, ir vėliau A. Drižius buvo nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose […]“; „Kaip žinia, „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius yra nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. Sadeckas ir jo bendrovė „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo nusikalstamame AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus“. Taigi publikacijose A. Drižius, minėdamas arba neminėdamas A. Sadecką, komentavo ar reiškė neigiamą požiūrį apie teismų sprendimus, prokuratūros darbą, kai kuriais atvejais informavo apie faktus bylose (pvz., cituodamas teismo sprendimo dėl prevencinio ieškinio turinį), iš kurių ir išplaukia A. Sadecką liečiantys teiginiai. Vadinasi, informacijos, nuomonės skleidimas, pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimą tiriant ir nagrinėjant tokias bylas, savaime nereiškia teisės pažeidimo ir teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriuo uždrausta publikuoti rašinius apie A. Sadecką (siejant jį su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu), nevykdymo, t. y. nusikalstamos veikos BK 245 straipsnio prasme objektyviųjų požymių buvimo. Pažymėtina, kad skundžiamuose teismų sprendimuose – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje – iš esmės formaliai nurodyta, kad A. Drižius rašiniuose siejo A. Sadecką su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šio: bendrovės privatizavimu, tačiau nevertintas straipsnių kontekstas, turinys, jų tematika. Atsižvelgus : Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo prasmę ir tikslus bei įvertinus jame suformuoto draudimo abstraktumą, darytina išvada, kad šiuo atveju A. Drižiaus veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo (A. Sadeckas), manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, pvz., buvo apšmeižtas (BK 154 straipsnis), turi galimybę jas ginti bendra tvarka, taip pat ginti savo garbę ir orumą civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

 

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nesant nusikalstamos veikos sudėties teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, o baudžiamoji byla A. Drižiui pagal BK 245 straipsnį nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Konstatavus, kad baudžiamoji atsakomybė A. Drižiui taikyta nepagrįstai ir baudžiamąją bylą nutraukus, kiti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

 

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą Aurimui Drižiui nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

 

Dalia Bąjerčiutė

 

 

Vytautas Piesliakas

 

 

Audronė Kartanienė

 

 

Aurelijus Gutauskas

 

 

Eligijus Gladutis

 

 

Rima Ažubalytė

 

 

Gintaras Goda

 

 

 P.s. „Laisvą laikraštį“ šioje byloje atstovavo advokatas Anatolijus Novikovas

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top