skip to Main Content
Ir ateis laikas, kai avinai taps liūtais
Lietuvos valdžios reakcija panaudojant policiją prieš taikius mitinguotojus, ypač prieš moteris su vaikais, turėjo be galo pradžiuginti Aliaksandrą Lukašenką. Įvairių mitingų, streikų, pasipriešinimų istorijoje nesu matęs labiau absurdiško, nepagrįsto jėgos panaudojimo nei šis Lietuvoje. Jį galima būtų palyginti tik su kitu Lietuvoje jau įvykdytų jėgos panaudojimu 2009 m. pradžioje prie Seimo. Tada buvo šaudoma iš policijos traumatinių ginklų žmonėms į veidus išmušinėjant akis.
Deja, situacija nepasikeitė. Nusikaltę prieš Lietuvos žmones pareigūnai nebuvo nubausti, situacijos analizė nebuvo atlikta. Ta pati politinė partija, organizavusi žmonių šaudymą prie Seimo 2009-aisiais, šiandien vėl valdžioje ir vėl kartoja savo absurdiškus veiksmus. Noriu pacituoti vieną man patikusį žmogaus pareiškimą: „Ką gi, KGB anūkai ir vaikai šaudo į Lietuvos žmones lygiai taip pat, kaip tai darė komunistų valdymo metais“. Tai yra, be jokios komunikacijos, be jokio aiškinimosi, be jokio bandymo įeiti į dvejus metus sudėtingoje psichologinėje situacijoje esančių žmonių padėtį. Paprasčiausiai buvo panaudota jėga.
Ko gi susirinko žmonės? Manau, kad jie susirinko pasikalbėti su valdžia. Žmonės, jausdami labai menką komunikaciją iš valdžios pusės visą dvejų metų laikotarpį ir patirdami nuolatinius gąsdinimus bei spaudimą, pagaliau pareikalavo: kalbėkitės su mumis. Kokia buvo valdžios reakcija? Keistai vaikiška ir baikšti. Su žmonėmis neišėjo kalbėtis niekas iš šiandien valdžią turinčios grupuotės narių. Žmonėms pareikalavus kalbėtis tie Seimo languose rodė kvailus gestus, nutaisinėjo kvailą mimiką. Bėgo nuo žmonių. Susidūrėme su situacija, kai Tautos išrinkti parlamentarai bėgo nuo pas juos atėjusių žmonių, nuo krūvos moterų su vaikais. Matyti, kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas perbalęs ir drebėdamas nesugeba suregzti sakinio ir yra išvedamas policijos, lyg jo gyvybei grėstų pavojus, buvo milžiniška gėda.
Pirmoji valdžios padaryta klaida buvo labai tradicinė: atsisakymas kalbėtis su savais žmonėmis. Antra didžioji klaida – didžiulis kiekis viešai neaptartų ir neišdiskutuotų valdžios sprendimų. Trečioji – sankcijos ir draudimai, kuriais valdžia bandė pademonstruoti savo veikimą, akivaizdžiai neadekvatų ir negalintį duoti laukiamo rezultato. Ir ketvirtas dalykas: kai valdžia suprato savo bejėgiškumą ir suvokė, kad tampa juokinga, išlaukė momento, kol prie Seimo teliko keli šimtai pavojaus nekeliančių žmonių ir prieš juos panaudojo jėgą. Blogiausia, kad pademonstravo už mūsų visų pinigus susipirktą riaušių malšinimo techniką. Pademonstravo, kad turi kuo kovoti su savais žmonėmis.
Žmonės turi teisę klysti, būti nepatenkinti, protestuoti, įvairiais būdais išreikšti savo nepasitenkinimą valdžia, tačiau valdžia neturi teisės slopinti žmonių valią bei nepasitenkinimą ginkluotos jėgos pagalba. Nes taip pažeidžiami pagrindiniai demokratiniai principai. Jungtinėse Amerikos Valstijose teisė į ginklą kiekvienam atsirado ne dėl kvailių noro pasidžiaugti šautuvėliais, o kaip teisė žmonėms priešintis ginklu, jei valdžia bandys pažeisti nustatytą Konstitucijos pusiausvyrą. Lietuvos valdžia, naudodama ginklą nemotyvuotai, skatina agresijos iš žmonių pusės atsiradimą. Ir tegul ji nesistebi, jei kitą kartą žmonės ateis su šakėmis.
1990 m. būdami valdžioje mes patyrėme didžiulį spaudimą mitingų pavidalu ir iš rusų kariškių, ir iš „Jedinstvo“ pusės. Tada pavojus valstybingumui ir demokratijai tikrai buvo, tačiau mes niekada neleidome sau panaudoti ginkluotos jėgos prieš žmones. Kadangi daugeliu atvejų tada už situacijos suvaldymą buvau atsakingas aš asmeniškai, galiu pasakyti, kad ir šį kartą jokio motyvuoto pagrindo naudoti jėgą prieš žmones nebuvo ir kad klausimą buvo galima išspręsti labai paprastai. Turime precedentus, kai susitvarkėme su žymiai sudėtingesnėmis situacijomis nenaudodami jėgos.
Neabejoju, kad Lukašenka šiandien žvygauja iš džiaugsmo ir jau nuo vakar vakaro geria chrenovuchą, sakydamas: pagaliau!!! Ir visą šį džiaugsmą jam sukėlė ne kas kita, o mūsų užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama partija – žmonės, reikalavę sankcijų Lukašenkai. Reikalavę sankcijų už tai, kad jis malšino savus protestuotojus ir dabar patys taip pasielgę.
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));