skip to Main Content

Audrius Butkevicius

 

APZVALGA TARPTAUTINIŲ ĮVYKIŲ 21-06-18

Ž.: Mūsų Prezidentė D.Grybauskaitė, vokiečių leidiniui „Spiegel Online“ apibudino Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu: „Mes bent jau priartėjome prie drakono“. Kokie šios politikos tolimesni tikslai ir galimi rezultatai?

A. Tekstas įdomus įvairiais aspektais! Labai panašu, kad Prezidentė pristato save, kaip šventą Jurgį su “dzida” badantį “smakui rūrą”, tam, kad išgelbėtų “nekaltą mergelę Europą”. Moralistinį teksto aspektą geriausiai liudija “mes bent…”, toliau turėtų sekti: ”o jūs kur…” Deja, jau Servanteso laikais toks šnekėjimas buvo laikomas neišpasakytai juokingu. Juokingu, nes visiems aišku, kad “nekalta mergelė” yra sena paleistuvė, “drakonas”, ne drakonas, bet pasiutusi meška ir pats riteris ne “be baimės ir nuodėmės…” Ir tai visi žino ir visiems matyti. Pasinaudodamas analogija aš sakyčiau, kad Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu labiau primena vaikigalio, svaidančio į žiemai neužmigusios meškos irštvą akmenis, elgesį. Visiems tai aišku taip pat. Netgi žinomi Rusijos politologai sako: jeigu Putinas susidoros su Ukraina, toliau jis imsis Lietuvos. Ir jo , Putino, situacija tokia, kad blogėjant vidaus ekonominei situacijai, intensyvėjant visuomenės protesto akcijoms , jis negali leisti viešai spardyti sau į pasturgalį. Tam , kad išsaugotų lyderio statusą, jis turi demonstratyviai susidoroti su priešais. Taigi, šiuo atveju, tiek V.Putino , tiek ir D.Grybauskaitės politika yra labai personalizuota, skirta savo politinės galios išsaugojimui ir , deja, nieko bendro neturinti su savo valstybių interesais. Labai gaila, bet D.Grybauskaitės politika yra tiesiogiai paveldėta iš savo krikštatėvio V.Landzbergio, pylusio žibalą į ugnį pastaruosius 25 metus ir vykdoma vis intensyvėjančio konflikto tarp Vakarų Valstybių ir Rusijos fone. Klausiate kokie tokios politikos tikslai? Jeigu tikslu yra tapti Rusijos taikiniu numeris 1 tarp NATO valstybių, tai toks tikslas garantuotai pasiektas. Ženkli Rusijos visuomenės dalis laiko Lietuvą labai priešiška valstybe ir tik paplotų savo vyriausybei, jeigu pastaroji imtųsi agresyvių veiksmų mūsų atžvilgiu. Jeigu man, Putino vietoje, reikėtų paruošti Rusijos visuomenę konfliktui su vakarais, kaip tik tokią muziką užsakyčiau savo įtakos agentams „artimojo užsienio“ valstybėse.

Ž. Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas Markas karletonas Smithas ir ministras atsakingas už ginkluotąsias pajėgas Markas Lankasteris vienareikšmiškai teigia, kad Rusija ruošiasi kariniam konfliktui. Kokia Lietuvos padėtis tokio konflikto atveju ir ką mums reikėtų daryti? 

Pradėkime nuo to, kad Britų politikai tuščiomis frazėmis nesisvaido. Jie turi iki šiol efektyviausiai veikiančias žvalgybos pajėgas ir šie teiginiai pagrysti tiek Rusijos pastarojo dešimtmečio vykdytų ofenzyvų analize, tiek ir Rusijos karinio pramoninio komplekso augimo tempų vertinimu. Kitas vertus visiems akivaizdu, kad Rusijos ekonomika nepaveža lenktynių su Vakarų valstybėmis ir ypač su naujomis pasaulio galiomis Indokinijoje. Tokio tipo valstybė, kaip Rusija, arba auga , plečiasi ir užvaldo vis naujas rinkas , arba susitraukia ir išyra. Man akivaizdu, kad Putinas, prieš palikdamas šią ašarų pakalnę, bandys grąžinti Rusiją į pasaulio likimą sprendžiančių valstybių tarpą ir nesibodės tai daryti ginklu. Todėl, konfliktui tarp NATO ir Rusijos perėjus į ginkluotą fazę, mes būsime taikiniu Nr.1 Ką daryti? Visų pirma: Laimėti laiko! Lietuvos politika konsoliduoti šiam tikslui tiek vakarų partnerius, tiek naujas pasaulines galias rytuose, tiek ir potencialius sąjungininkus valstybių, buvusių TSRS sudėtine dalimi tarpe. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas socialinių procesų Rusijoje įtakojimui. Gaila, bet turgaus retorika, kuria pasižymi mūsų užsienio politika tam ne tik kad nepadeda bet… Kitas svarbus veikimo principas remiasi sena saugumo technikos taisykle: „nestovėk po strėle!” Nebūk pagrindiniu priešininko taikiniu! Kad ir kaip nemaloniai tai neskambėtų, bet taikiniu turi būti kažkas kitas! Tok yra svarbiausias strategijos klausimas: kokį kaulą šuniui pakišti, kad į jį įsikibęs jis paleistų tavo koja…tam, kad atsilaisvinęs pasiektum lazdą ir tvotum šuniui per snukį. Kaip matote, viskas paprasta ir buvo žinoma net Vingių Jonui. Trečiasis reikalavimas Lietuvos saugumo politikai: paversti Lietuvą tokia nepatogia priešininko atakai, tokia spygliuota ir nuodinga, kad jis pradėtų skaičiuoti nuostolius dar prieš atakuodamas! Pastaruosius dvidešimt penkis metus visos Lietuvos valdžios darė viską, kad šį trečiąjį reikalavimą ignoruotų. Imitaciniai veiksmai, kuriais buvo pakeistas realus karinis valstybės rengimas sukūrė situacija, kai mes plikais bobų užpakaliais gąsdiname ežį.

Ž.Pažvelkime ir į situaciją už vandenyno. JAV Prezidentas D. Trumpas aiškina, kad ryšium su migracijos keliamu pavojumi Vokietijoje nusikalstamumas išaugo dešimčia procentų. Italija atsisako įsileisti imigrantus vežančius laivus, Vyšegrado šalys atsisako vykti į derybas ES migracijos klausimu…Austrai pritaria Vyšegrado šalims..

Galite nebetęsti. Skamba , kaip sporto varžybų komentaras. Migracijos klausimai sprogdina ne tik Europą. D.Trumpas taip pat buvo priverstas atsisakyti savo politikos efektyvių aspektų Meksikos pasienyje. Situacija keistai primena paskutinius Romos imperijos gyvavimo dešimtmečius, kai barbarų ordų okeano spaudimo neatlaikę romėnai metė imperijos sienų apsaugą. Mūsų situacija dar blogesnė: nėra nei imperijos nei jos sienų. Europos Sąjungos ateities neapibrėžtumas, komplikuota valdymo sistema, nacionalizmo augimo tempai, konkurencinė kova su JAV, intensyvėjantis konfliktas su Rusija taip apsunkina bendrą šių problemų sprendimą, jog darosi aišku: artimiausi penki metai bus lemiami ES. Visa tai, prie ko mes taip lengvai pripratome: judėjimo laisvė, bendra darbo rinka, pusės milijardo vartojimo rinka ir daugybė kitų tikrai puikių ir vertingų dalykų gali išnykti akimirksniu ir Europa panirs į tamsiuosius amžius su kvaila mažų valstybėlių konkurencija ir vaidais. Istorija mėgsta kartotis. Angela Merkel, užėmusi neformalaus Europos lyderio postą, kartu su kitais maoistinio tipo komunistėliais (labai verta pasidomėti lyderių jaunystės ideologijomis, dažniausiai vėliau jie nieko naujo neišmoksta)atvėrė vartus „maurų“ antplūdžiui į Europą. Kitaip, kaip išdavyste to nepavadinsi. Riteris Sidas vartosi savo vienišame kape! Ką reikėtų daryti? Veikia tik senos ir patikrintos strategijos. Taip, kaip viduramžių Europa suvienijusi savo jėgas aplink popiežių sostą sugebėjo konsoliduotis, sukurti kryžiaus žygių pavidalu ekspedicines pajėgas, atblokšti priešininkus ir sukurti sieną Šiaurės Afrikoje. Šiandieninė situacija reikalauja dar didesnės Europos konsolidacijos, tuo pačiu išsaugant pagarbą Europą sudarančių valstybių tautoms, kultūroms, religijoms ir augimo potencialui.

Ž. Vengrija priėmė konstitucinę pataisa, kuria už pagalbą pabėgėliams numatoma baudžiamoji atsakomybė…

Tai dar vienas juokingas bandymas išsivirti sriubą puodo kampe. Bet kuris protaujantis žmogus supranta, jog katastrofiškai didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir atotrūkiui tarp Europos pragyvenimo lygio ir pragyvenimo lygio Afrikoje, Orbano konstitucinės pataisos yra kvailystė. Šiandieninis nacionalizmo kurstymas Europoje yra tokia pat Europos interesų išdavystė , kaip ir Angelos Merkel migracijos politika.

Ž. Šia savaitę sukanka du metai nuo „brexit“ pradžios. Kaip galėtume apibendrinti čio proceso rezultatus. 

Apverktinai. Ir mums ir Britanijai. Britai iš pasaulinės imperijos tampa pusę mažos salelės turinčia nacija…Londonas buvęs pasauliniu finansų centru tampa ketvirtaeiliu. Deryboms su ES nematyti pabaigos. Problemų ir neišspręstų klausimų daugėja, o galimybės sunaikintos.

Mums , Lietuvai, tai labai įtakingo ir svarbaus sąjungininko įtakų praradimas. Trumpai šnekant, esame paliekami Vokiečių ir rusų susitarimų lauke.

Kita vertus, sprendžiant Europos kaip pasaulinę kultūrą apsprendusios teritorijos ateitį mūsų aptariamo geopolitinio konflikto fone, „brexit“ tolygus dezertyravimui, kai svarbiausia kovinis vienetas meta rikiuotę. Žinoma, viskas su išlygomis, bet iki šiol britų premjerės veiksmai neatnešė naudos nei anglams, nei tiems, kurie tris dešimtmečius ištikimai plaukė jų flagmano farvateryje.

 

Facebook komentarai
Back To Top