skip to Main Content

AUDRINGA AGENTĖS „MAGNOLIJA“ PRAEITIS

Jau ketvirtis amžiaus situacija apie Sausio 13 įvykius vystosi lyg amerikietiškų kalnelių aktrakcione. Santykinės tylos periodus keičia naujų kaltinimų Rusijos Federacijai bangos. Siekdama eilinį kartą patraukti pasaulio visuomenės dėmesį prieš šios senos problemos, Lietuva inicijuoja naujus baudžiamuosius persekiojimus prieš Rusijos piliečius.

Lietuvos atstovų bergždžios pastangos primena žinomo Rusijos pasakėčių rašytojo kūrinio personažo demonstratyvų elgesį: ne svarbu – kas esi, svarbu – kuo esi garsus. Nėra reikalo realiai susiremti su žymiai stipresniu varžovu, pakanka padaryti publikai bebaimio įspūdį. Paradoksas tame, kad tokiais triukais galima sukurti apgaulingą įspūdį ir pasiekti pageidaujamą rezultatą. Lietuva , pradėdama eilinį teismo procesą, siekia politizuotos baudžiamosios bylos triukšmu suformuoti Vakarų miesčionims užuojautos jausmą Pabaltijo gyventojams ir kartu suformuoti neigiamą požiūrį į Rusijos Federacijos gyventojus bei Rusijos valstybę.

2010 m. gruodžio mėn. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 187 str. pataisas, kurios įsigaliojo 2010-12-23 Įstatymu Nr. XI-1269. Pataisos buvo nukreiptos prieš užsienio piliečius, kurie, būdami už Lietuvos ribų, buvo nepasiekiami lietuviškam teisingumui.

Valstybės prezidentė ex officio yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų garantas. Deja, asmeninės ambicijos, politinės intrigos ir patologinė rusofobija Džordžtauno universiteto absolventę Dalią Grybauskaitę nuolat skatina pažeidinėti Lietuvos Pagrindinio įstatymo nuostatas.

Iš kur pačios agresyviausios Rusijai kaimyninės valstybės patologinė rusofobija kilo? Matomai , atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti mūsų herojės praeityje.

2012 metais žurnalistė Rūta Janutienė parengė televizijos laidą „Paskutinė instancija“, kurioje ketino papasakoti apie Lietuvos prezidentę. Laidoje ruošėsi dalyvauti buvęs vicepirmininkas Kazimieros Prunskienės vyriausybėje Zigmas Vaišvila, kuris save pristato kaip nesutaikomą kovotoją prieš „tarybinę kolaboracionistę“ D. Grybauskaitę. Sensacingą prezidentės demaskavimą laidoje pažadėjo ir buvęs Lietuvos Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Ruošdama progamą R. Janutienė atliko žurnlalistinį tyrimą ir išsiaiškino kai kuriuos įdomius prezidentės biografijos faktus. Žurnalistei pavyko rasti dokumentinius įrodymus, kurie patvirtina faktą, jog D. Grybauskaitė iki 1990 metų dirbo Vilniaus Aukštojoje partinėje mokykloje (toliau, VAPM) . Šį faktą patvirtina VAPM rektoriaus Valentino Lazutkos 1990 metų liepos mėnesio sprendimas skirti premijas mokyklos darbuotojams, kurių tarpe yra ir D. Grybauskaitė. Sprendimas neginčijamai įrodo, kad po 1989 metais įvykusio skilimo Lietuvos TSR Komunistų partijoje į nepriklausomą LKP ir likusią TSKP sudėtyje, D. Grybauskaitė liko TSKP nare. Savo partinės priklausmybės ji nepakeitė net ir po to, kai 1990 metų kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausia Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

Šį faktą taip pat gali patvirtinti buvęs Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus Spalio rajono partijos komiteto, kurio įskaitoje buvo Vilniaus Aukštosios partinės mokyklos komunistai, pirmasis sekretorius Vladislavas Švedas. Žinoma, svarbų vaidmenį šioje istorijoje suvaidino VAPM finansavimas, kurį vykdė Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetas. Tai žinojo visi gaunantys darbo užmokestį VAPM dėstytojai ir stipendijas gavę studentai. Faktas yra tai, kad VAPM komunistai, tame tarpe ir D. Grybauskaitė, po Lietuvos Komunistų Partijos atsiskyrimo nuo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos nerašė pareiškimo dėl išėjimo iš TSKP.

Yra žinoma, kad R, Janutienė, susipažindama su D. Grybauskaitės asmens byla, pastebėjo, jog keli puslapiai iš bylos yra išmti. Tai įprastas reiškinys posttarybinėje Lietuvoje. Valdžioje šiuometu yra didžioji dauguma buvusių aktyvių tarybų valdžios kolaborantų, kurių dauguma buvo TSKP nariais. Jie yra labai suinteresuoti giliai paslėpti kai kuriuos savo biografijos tarybinio laikotarpio faktus ir kad jie neiškiltų į viešumą.

Laida „Paskutinė instancija“ buvo anuonsuota kelias dienas iš eilės ir turėjo būti transliuojama 2012 metų lapkričio 22 dieną per TV3 televiziją, tačiau eterio taip ir neišvydo. Galiausiai laida buvo pašalinta iš programos, o laidą kūrę žurnalistai buvo atleisti iš darbo. Respublikoje šis skandalingas žodžio laisvės pažeidimas liko „nepastebėtas“.

Dabar pasidomėkime Dalios Grybauskaitės biografijos baltomis dėmėmis. Gimė ji 1956 metų kovo 1 d. Vilniuje Polikarpo Grybausko ir Vitalijos Grybauskienės šeimoje. Anot Dalios, tėvas dirbo vairuotoju urmo prekybos bazėje, o mama – Vilniaus centrinio gastronome pardavėja. Gyveno jie pačiame miesto centre Vilniaus gatvėje, visai arti nuo mamos darbovietės ir šalia prestižinės poetės Salomėjos Neries vardo mokyklos.

Prezidentės tėvų statusas ėmė aiškėti, kai 2013 metų birželį portalas „Ekspertai.eu“ paskelbė NKVD bendradarbio Grybausko Polikarpo, Vlado, gim. 1928 metais, asmens bylą Nr.2052/4, kuri anksčiau buvo saugoma Lietuvos Ypatingame archyve su grifu „Visiškai slaptai“. Lietuvos ir Rusijos masinės informacijos priemonės į šią naujieną sureagavo vienareikšmiškai: Lietuvos prezidentės tėvas – čekistas.

Paaiškėjo, kad P. Grybauskas vokiečių okupacijos metais būdamas tik 15 metų amžiaus tapo tarybiniu partizanu. Bylos duomenimis, jis 1943 – 1944 metais kovėsi Panevėžio apskrities miškuose veikusiame partizanų būryje „Birutės-4“. Nuo 1944 metų rugpjūčio iki 1945 metų jis dirbo Kėdainių apskrities Grinkiškių valsčiaus milicininku.

P. Grybausko dalyvavimo partizaniame judėjime faktą patvirtina jo apdovanojimas Tėvynės karo II-ojo laipsnio ordinu 1985 metais lapkrityje. Tuo metu pagal 1985 metų kovo 11 d. TSRS Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaką visi Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir partizanai buvo apdovanojami I-o ir II-o laipsnio Tėvynės karo ordinais.

Duomenų apie P.Grybausko likimą nuo 1949 metų vasario 12 d. nėra. Jeigu dėl kokių nors priežasčių jis 1949 metais būtų buvęs atleistas iš Vidaus reikalų ministerijos Sukarintos priešgaisrinės apsaugos, tai turėjo būti atitinkamas dokumentas. Jeigu P. Grybauskas tęsė tarnybą, kodėl nėra jokių dokumentų iš 1949 – 1958 metų laikotarpio?

Pirmiausiai įsitikinkime, ar tikrai asmens byla Nr.2052/4 yra Dalios tėvo?

Tai patvirtina gimimo liudijimo kopija, kurią G. Grybauskaitė buvo įpareigota pateikti kandidatuodama į Lietuvos prezidentus 2009 metais. Įrašas dokumente byloja, kad Dalios Grybauskaitės tėvas yra Grybauskas Polikarpas, Vlado, o motina – Grybauskienė Vitalija, Petro. Abu lietuviai.

Vėliau 17-metis milicininkas nesuprantamu būdu atsiranda Vilniuje ir įsidarbina Lietuvos TSR NKVD Sukarintoje priešgaisrinėje apsaugoje, kur nuo 1945 metų rugpjūčio 14 d. pradedama P. Grybausko asmens byla. 1947 metais jam suteikiamas vyresniojo seržanto laipsnis ir jis tampa Vilniaus sukarintos priešgaisrinės apsaugos 3 skyriaus vadu. Jūs kada nors matėte, kad gaisrininkas prieš išvykdamas į gaisro likvidavima būtų apginkluojamas koviniu ginklu? Kodėl tris pirmus tarnybos metus P. Grybauskas buvo kruopščiai tikrinamas, lyg būtų ruošiamas kažkokiai ypatingai misijai?

Pagrindinis byloje esantis neatitikimas yra tame, kad P. Grybausko asmens byla buvo užbaigta 1958-07-05, tačiau paskutinis bylos dokumentas datuojamas 1949-02-12. Vėliau yra tik įrašas, kad 1958-05-30 byla išsiųsta pagal Lietuvos TSR VRM specialaus skyriaus skyriaus reikalavimą. Kokios specialios tarnybos skyriui buvo paskirtas vadovauti tėvas 1949 metais? Į tai padės atsakyti kitas bylos dokumentas.

Labai tikėtina, kad Polikarpas labai sėkmingai vedė antrą kartą ir, gali būti, naujasis uošvis ir tapo ta „fėjos lazdele“, kuri ir užtikrino anūkėlės karjerą. Iš asmens bylos Nr. 2052/4 yra žinoma, kad 1948 metais Polikarpas su savo pirmąja žmona gyveno Vilniaus pakraštyje, adresu Ukmergės g. 126. O paskui staiga persikėlė į miesto centrą, kur paprastiems mirtingiems patekti būdavo labai sunku.

Šiandien kolaborantais ir čekistais galima įrašyti daugumą Lietuvos piliečių, kadangi tarybų valdžios metais respublikoje iš 3,7 mln. Gyventojų daugiau nei 700 tūkstančių buvo komunistų partijos ir komjaunimo nariais. Tokiu atveju turėtume Lietuvą, draskomą neapykantos, įtarumo ir rietenų. Liūdna, tačiau šalis yra tam tikrų jėgų atkakliai stūmiama link karo visų su visais situacijos. Ir šiame procese ne paskutinį vaidmenį atlieka prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Galima daryti prielaidą, kad pradžioje D. Grybauskaitės karjerą lėmė tėvas ir jo ryšiai. Labai tikėtina, kad po 1949 metų vyresnysis seržantas Polikarpas Grybauskas padarė neblogą karjerą. Tarybų Lietuvoje yra žinomi atvejai, kai buvę partizanai ir seržantai išsitarnaudavo iki pulkininko laipsnio ir tapdavo įtakingais politiniais veikėjais. Jų vaikai, pasinaudodami tėvų ryšiais, sėkmingai kildavo karjeros laiptais. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta, tokios informacijos P.Grybausko byloje nėra. Labiausiai stebina tai, kad Polikarpas Grybauskas, Vilniuje gyveno ir dirbo net 63 metus, nuo 1945 iki 2008 metų, tačiau nepaliko jokių savo buvimo sostinėje pėdsakų, išskyrus keistą asmens bylą? Tiesiog ne žmogus, o „juodoji skylė“…

1974 metais Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (komjaunimo) narė Dalia Grybauskaitė įgijo vidurinį išsilavinimą. Daugelis komjaunimo lyderių Lietuvoje tuo metu padarė politinę karjerą. Tada Vilniuje į komjaunimą stodavo vieningai visa klasė. Narystė komjaunime buvo labai svarbi, kadangi komjaunuolio charakteristika buvo būtina stojant į aukštąją mokyklą. Baigusi vidurinę mokyklą Dalia įstojo į prestižinį Vilniaus Universitetą. O paskui žengė sunkiai paaiškinamą žingsnį. Aukštosios mokyklos auditoriją ji iškeitė į Lietuvos TSR valstybinės filharmonijos kadrų inspektoriaus kabinetą. Yra žinoma, kad tarybiniais metais kadrų inspekcijos darbuotojai buvo auksinis KGB (Komitet Gosudarstvennoj Bezopasnosti – Valstybės saugumo komitetas) fondas. „Kadrai sprendžia viską“ – sakydavo draugas J. Stalinas. O štai žmonių, kurie tvarkė tų kadrų duomenis, dokumentus, vertė buvo neįkainojama. Užtenka prisiminti asmens bylas, kurios buvo saugojamos įstaigų ir įmonių kadrų skyriuose. Žmogus tose bylose buvo kaip ant delno. Kas jis, kur gimė, kas jo tėvas ir motina, žmona, vaikai, giminaičiai, svarbios komandiruotės, kelionės į užsienį, charakteristikos, adresai, telefonai. Asmens bylų tvarkymas buvo tiesioginė kadrų skyriaus inspektoriaus pareiga. Tai buvo labai svarbios pareigos, ypatingai valstybinėje Filharmonijoje, kurioje dirbo kūrybiniai kolektyvai ir kurių tarpe buvo gausu laisvamanių. Visi jie buvo Lietuvos TSR KGB ypatingo dėmesio objektai. Kūrybinių kolektyvų narių kelionės, kontaktai, pokalbiai, nuotaikos buvo kruopščiai fiksuojami. Kadrų skyrius buvo tas centras, kur buvo kaupiama tokio pobūdžio informacija. Kyla klausimas, ar galėjo vakarykštė moksleivė įsidarbinti tik keliems mėnesiams Filharmonijos kadrų skyriuje be KGB kuratorių pagalbos?

Jau kitų 1976 metų vasarą Dalia vyksta stoti į Leningrado Ždanovo vardo valstybinį universitetą ir įstoja į Leningrado valstybinio universiteto ekonomikos fakulteto vakarinį skyrių. Įsidarbino Leningrado kailių gamybiniame susivienijime (LKGS) „Rot-Front“ žaliavų priėmėja, o paskui perėjo dirbti laborante.

Svarbu ne tik tai, kad ji turėjo realią galimybę dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, bet ir tai, kad laborantai Tarybų Sąjungoje buvo laikomi „darbininkais“. Dar Dalia buvo išrinkta į LKGS komjaunimo komitetą, kas buvo ypatingai svarbu stojant į komunistų partiją (TSKP). Įmonė buvo atidžiai kontroliuojama KGB. Įmonės slaptumo režimą lėmė tai, kad LKGS tiesiogiai prekiavo su užsienio šalimis ir jos darbuotojai nuolat keliaudavo į užsienį. Be to, gamykloje kailių gamybos procese buvo naudojami cheminiai reaktyvai (prekursoriai).

D. Grybauskaitės gamybinis stažas ir puiki charakteristika, patvirtinta 1977 m. birželio 20 d. , atliko savo vaidmenį. 1982 m. fabriko „Rot-Front“ partinė organizacija priėmė Dalią kandidatu į TSKP narius, o po metu kartu su diplomu jai buvo įteiktas ir partijos nario bilietas, kuris to meto jaunam specialistui reiškė kelialapį į didįjį gyvenimą.

Pora žodžių apie karate. Teigiama, į Vilnių iš Leningrado Dalia atsivežė baltą karate diržą. 1978 m. lapkričio mėn. Tarybų Sąjungoje buvo išleistas TSRS Sporto komiteto patvarkymas „Dėl karate imtynių vystymo TSRS“. Tų pačių metų gruodį buvo įkurta TSRS karate federacija. Jos prezidentu tapo KGB pulkininkas Viktoras Kuprijanovas. 1981 m. lapkričio 10 d. buvo priimtas Rusijos Tarybų Socialistinės Federatyvinės Respublikos (RTSFR) Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsakas Nr.6/19 ir Nr.6/24 „Dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už apmokymo karate imtynių taisyklių pažeidimus“. Tuo metu legaliai užsiimti karate galėjo iš esmės tik teisėsaugos organų pareigūnai.

Taip pat verta priminti, kad 2015 m. sausio 4 d. televizijos „Rossija-1“ laidos „Vesti“ metu M. Leonovas, kuris tyrė D. Grybauskaitės studijų Leningrade laikotarpį, pasakė naujieną. Jam pavyko surasti liudytojus, kurie patvirtino, jog tuo metu į Leningradą buvo atvykęs TSRS KGB pirmininko pavaduotojas V. M. Čebrikovas. Jis susitiko su geriausiais studentais, atvykusiais iš sąjunginių respublikų. Pradžioje buvo bendras susitikimas, o vėliau vyko individualūs pokalbiai. V. Čebrikovo susitikimas su D. Grybauskaite tęsėsi ilgiausiai – 35 minutes. Apie ką kalbėjo Dalia su vienu iš pagrindinių šalies čekistų, galima tik spėlioti.

Dar vienas įdomus faktas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro internetiniame puslapyje buvo patalpintos dokumentai, kurie vienareikšmiškai liudija apie „linksmą“ Dalios praeitį. Pagal šiuos dokumentus D. Grybauskaitė buvo KGB agentė slapyvardžiu „Magnolija“, kuri tuo pačiu metu teikė seksualines paslaugas.

Buvo paskelbtas Leningrado milicijos 1982-05-31 raštas adresuotas LVU rektoriui. Jame sakoma, kad LVU vakarinio skyriaus studentė D. Grybauskaitė buvo sulaikyta viešbutyje „Pribaltijskaja“ kartu su trimis Suomijos piliečiais ir dviem TSRS pilietėmis, kurios nekartą buvo baudžiamos dėl „amoralaus“ elgesio viešose vietose. Išskirtinio dėmesio nusipelno 1982 m. birželio 17 d. rezoliucija ant dokumento: „ Kuratoriaus iš KGB nurodymu tyrimas nutrauktas“.

Taip ir įvyko.


Vėliau Dalia „stukseno“ ant savo kolegų ir pažįstamų po slapyvardžiu „Rudmėsė“ ir „Voveraitė“ (slapyvardžiuose dominuoja grybų pavadinimai, matomai dėl pavardės Grybauskaitė)
. Beje, žodžiu „Voveraitė“ KGB paprastai vadindavo lesbijietes.

Žinoma, galima įvairiai vertinti informaciją, kuri buvo patalpinta Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos centro tinklapyje, tačiau buvo aptiktas dokumentas, kuris pasirodė viešoje erdvėje prieš metus iki to momento, kai viešbutyje „Pribaltijskaja“ buvo sulaikyta D. Grybauskaitė.

 

Grįžusi į Vilnių 1983 metais Dalia labai sėkmingai tik dviem mėnesiams įsidarbino moksliniu sekretoriumi draugijoje „Žinija“ prie Lietuvos TSR Mokslų akademijos. Be protekcijos toks įsidarbinimas buvo neįmanomas. Įgijusi draugijoje „Žinija“ respublikinės reikšmės darbuotojo statusą, 27 metų Dalia, nei dienos nedirbusi kaime ir neturėdama jokio dėstytojo darbo patirties, 1983 metų gegužės 16 d. pradeda eiti Vilniaus aukštosios partinės mokyklos žemės ūkio skyriaus vedėjos pareigas.

 

Maža pastaba. Vilniaus aukštosios partinės mokyklos rektoriumi tada buvo Sigizmundas Šimkus, buvęs Lietuvos Komunistų partijos mokslo skyriaus vedėjas. Nepaprastas žmogus. Jis labai ypatingai didžiavosi „Valstybės saugumo garbės bendradarbis“. Kada ir už kokius nuopelnus KGB S.Šimkus buvo juo apdovanotas, istorija nutyli, tačiau jo įtarumas atitiko šį ženklą. Tačiau visai įmanoma ir kita versija.

 

Tuo metu VAPM rektoriaus pareigas ėjo buvęs Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus miesto komiteto antrasis sekretorius profesorius V. Kojala. Jis jau ruošėsi išeiti iš VAPM ir, matomai, dėl šios priežasties jis taip lengvai vizavo įsakymą dėl D. Grybauskaitės paskyrimo į žemės ūkio skyriaus vedėjos pareigas.

 

1984 m. rugsėjo 1 d. ji tampa politekonomijos katedros dėstytoja ir tai jau buvo Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto nomenklatūros pareigos. Dar po 5 mėnesių, 1985 m. vasario mėn, D. Grybauskaitė tampa tos pačios katedros vyr. dėstytoja. Ši aplinkybė atvėrė jai naujas perspektyvas ir leido jai tapti neetatiniu Politinės ekonomikos katedros Visuomenės mokslų akademijos prie Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto bendradarbiu. 1988 m. balandžio 21 d. apsigynusi disertaciją D. Grybauskaitė buvo priimta į Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto nomenklatūrą.

 

Pacituosime tik vieną ištrauką iš disertacijos, po kurios apsigynimo D. Grybauskaitei buvo suteiktas ekonomikos mokslų kandidato laispnis: „Tarybų valdžia nugalėjo buržuazinėje valstybėje, kurioje aiškiai dominavo nacionalistinė politika ir tradiciškai neigiamas požiūris į TSRS. Buržuazinė vyriausybė vykdė šmeižikišką propaganda prieš kolektyvizacijos praktiką šalyje“.

 

2011 metų lapkritį Lietuvos eksprezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad jis yra tas žmogus, kurio iniciatyva D. Grybauskaitė buvo pasiųsta dirbti į Vašingtoną. Tačiau kyla klausimas, kokiu būdu V. Adamkus, daugiausiai laiko leidęs Lietuvos elito apsuptyje, sužinojo apie buvusią partinę politinės ekonomikos specialistę? Peršasi tik vienas atsakymas. Yra žinoma, kad V. Adamkus buvo Lietuvos TSR KGB agentas slapyvardžiu „Fermeris“. Labai tikėtina, kad kažkas iš jo buvusių kuratorių iš KGB pasiūlė Adamkui atkreipti dėmesį į D.Grybauskaitę, kurią, kaip jau minėjome, nuo jaunų dienų „globojo“ Komitetas. V. Adamkus pabendravo su D. Grybauskaite, įvertino jos įgimtą beprincipiškumą, grobuonišką charakterį, politinę mimikriją, ir nusprendė ją pristatyti V. Landsbergiui. D. Grybauskaitė akimirksniu pakeitusi savo politinių pažiūras sugebėjo įtikti ir jam. Jaunoji Dalia kažkokiu būdu sugebėjo sudominti KGB, kuris ir rėmė jos karjerą. Teigiama, kad Leningrade išliko labai mažai duomenų apie Dalios net 7 metus trukusį buvimą mieste prie Nevos…

 

D. Grybauskaitės beprincipiškumą liudija Krymo totorių medžliso lyderių Mustafos Džemiliovo ir Refato Čiubarovo priėmimas Lietuvoje aukščiausiame lygyje. Turkijos žvalgybos agentas M. Džemiliovas svarsto galimybes tiekti ginklus iš Turkijos į Ukrainą, o R. Čiubarovas kartu su „Dešiniojo sektoriaus“ smogikais surengė Krymo energetinę ir maisto produktų blokadą, susprogdindami elektros perdavimo linijas ir neatmeta pusiasalio susigrąžinimo karinės intervencijos būdu galimybės.

 

2016 m. balandžio 26 d. Krymo Aukščiausias Teismas pripažino visuomeninį judėjimą „Krymo totorių tautos medžlisą“ ekstremistine organizacija ir uždraudė jo veiklą Rusijos teritorijoje.

 

1991 metais D. Grybauskaitė mokėsi Vašingtone Džordžtauno tarptautinių ekonominių santykių universitete pagal specialią šešių mėnesių programą vadovams .

Džordžtauno universiteto absolventai:

12 valstybės vadovų, tame tarpe buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas, 23 JAV valstijų gubernatoriai, 23 JAV senatoriai, 11 karališkų šeimų atstovų ir 79 ambasadoriaus rango diplomatai.

Robertas Maiklas Geitsas – JAV valstybės ir karo veikėjas. Tarnavo JAV KOP nuo 1967 m. iki 1969 m., CŽV – nuo 1966 m. iki 1993 m. CŽV direktorius 1991 -1993 m.m.

Aleksandras Heigas – JAV Valstybės sekretorius.

Džordžas Tenetas – Джордж Тенет – CŽV direktorius 1997 -2004 m.m.

Džeikobas Džozefas Lju – JAV Prezidento administracijos vadovas nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. sausio mėn.

Žoze Manuelis Duranas Barrozo – Portugalijos ir Europos Sąjungos valstybės ir politinis veikėjas.

Džonas Edgaras Huveris – FTB direktorius nuo 1924 metų iki pat savo mirties 1972 metais.

 

 

Tarptautinės antiteroristinio padalinio „Alfa“ veteranų asociacijos redakcinė kolegija

 

 

 

 

Šaltinis: http://www.chekist.ru/article/4872

 

 

Facebook komentarai
Back To Top