skip to Main Content

Atvirkštinis PVM. Pagaliau paaiškėjo, kad langas – ne batonas, o pastato dalis

Statybų verslo dalyviai galų gale lengviau atsikvėpė, kai, praėjus beveik dviem mėnesiams nuo atvirkštinio PMV taikymo tvarkos statybose įsigaliojimo, Finansų ministerija (FM) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagaliau apsisprendė dėl šios tvarkos taikymo. Paskelbta, kad atvirkštinį PVM galima taikyti ir parduodant statybos prekes, kai jos parduodamos kartu su jų montavimo paslauga.

 

Tikra sumaištis rinkoje kilo, kai statybininkai pagaliau sulaukė ilgai lauktų įstatymo pataisų dėl atvirkštinio PVM. Nuo šių metų liepos 1 d. apmokestinant statybos darbus imta taikyti atvirkštinio PVM taisyklę – PVM už statybos darbus turi mokėti ne statybos bendrovė, o šių darbų užsakovas. Tokia tvarka taikoma parduodant statybos paslaugas, tačiau parduodant statybines medžiagas ji negalioja.

 

Tačiau statybų procese statybinės medžiagos dažnai yra neatskiriama statybos darbų dalis, todėl sudėtinga atskirti, kada statybinės medžiagos yra tiekiamos kaip atskiros prekės, o kada yra neatsiejama statybų paslaugos dalis. 

 

Interpretuok, kaip nori 

 

Susivokti, kaip taikyti naująją PVM tvarką, turėjo patys statybininkai, nes VMI buvo nustačiusi net tris atvirkštinio PMV taikymo variantus: jei tai prekė, atvirkštinis PVM netaikomas; jei sandoris laikomas paslauga (pvz., langai, durys ir montavimas), visam sandoriui taikomas atvirkštinis PVM. Tačiau tas pats sandoris (pvz., langų ir durų tiekimas su montavimu) gali būti traktuojamas ir kitaip – kaip du atskiri prekių ir paslaugų sandoriai, todėl prekėms reikėtų taikyti įprastą tvarką, o darbams – atvirkštinį PMV. 

 

„Pagaliau priimtas logiškas sprendimas, tačiau, kol jo sulaukėme, pastaruosius du mėnesius dėl galimos trigubos interpretacijos buvo visiška sumaištis. Kiekvienu atskiru atveju tarėmės su statybininkais, kaip traktuosime sutartį ir taikysime PVM. Daug sugaišta laiko, įdėta pastangų ir visiškai neaišku, ar visą liepos mėnesį teisingai taikėme PVM. Jei, pavyzdžiui, pirkėjas sumokėjo PMV, o jo neturėjo mokėti, tai jam bus permoka, o mes, nepadarę jokio pažeidimo, atvirkštinį PVM pritaikę lyg ir pagal įstatymą, nukentėsime dėl nepriemokos ir turėsime mokėti delspinigius“, – pasakoja bendrovės „Vauksa“, kuri užsiima langų ir durų iš gamintojo tiekimu statybininkams, vyriausioji buhalterė Virginija Matulevičienė. 

 

Anot jos, naujoji tvarka dėl atvirkštinio PVM statybose yra labai reikalinga ir laukta, tačiau jos įsigaliojimui visiškai nepasirengta, vėluojama su jos išaiškinimais, palikta daug erdvės interpretacijoms, ko mokesčių srityje tikrai neturėtų būti. 

 

Dažniausiai sandoriai su statybininkais yra sudaryti dėl langų ir durų tiekimo su montavimu, nes niekam nereikia prie pastato sienos pastatytų durų ar langų. 

 

„Mūsų sutartyse parašyta: durų gamybos ir montavimo paslauga ir logiška, kad atvirkštinis PVM turi būti taikomas. Bet iki šiol buvo aiškinta, kad tokioms sutartims reikia išrašinėti dvi atskiras sąskaitas: prekėms ir montavimo darbams ir vienu atveju taikyti, kitu – ne. Tai reiškia, kad už prekes PVM mokame patys, o už paslaugas PVM turi susimokėti pirkėjas“, – pasakoja V. Matulevičienė. 

 

Tokiam dvigubam sąskaitų apmokestinimui, anot jos, reikia pritaikyti ir apskaitos programas, tačiau ne visos gali padaryti taip, kad vienoje sąskaitoje būtų abu PVM apskaitos būdai.

 

VMI išaiškinimų nesupranta

 

Pavėluotai, tik rugpjūčio mėnesį, pasirodė ir VMI išaiškinimas, kad atvirkštinis PVM netaikomas renovacijos darbams, nes buvo apsižiūrėta, kad galutinis užsakovas – gyventojas nėra PVM mokėtojas. Todėl renovacijos darbus atliekantiems statybininkams našta dėl PVM nė kiek nesumažėjo. 

 

„Košmaras, – vienu žodžiu situaciją apibūdina bendrovės „Konsolė“ vadovas Kazys Skutulas. – Aš kol kas VMI išaiškinimų nesuprantu. Visi sprendžia klausimą taip, kaip reikėtų jo neišspręsti ir naujų nuostatų renovacijai netaikyti. Jei atvirkštinis PMV statyboje įteisinamas, jis turi būti taikomas visur, o ne pasirinktinai.“ Taip situaciją komentavo daugiabučius Palangoje, Skuode, Telšiuose ir Kelmėje renovuojančios bendrovės vadovas.

 

Anot jo, kol kas niekas neaišku dėl atvirkštinio PVM taikymo renovacijos darbams, nes kasdien tie VMI išaiškinimai yra skirtingi.

 

„Jei netaikoma, tai vienu sakiniu ir turėtų parašyti: atvirkštinis PVM apmokestinimas gyvenamųjų namų renovacijai yra netaikomas. Bet taip nėra pasakyta. Dabar statybininkai jau nebežino, kam išrašyti sąskaitas-faktūras ir kas iš tiesų yra renovacijos užsakovai. Iki šiol sąskaitas rašėme užsakovui – pavyzdžiui, bendrovėms, prižiūrinčioms miesto komunalinį ūkį arba viešosioms įstaigoms, rajonuose administruojančioms daugiabučių namų renovaciją. Su gyventojais jokių sutartinių įsipareigojimų mes neturime“, – stebisi statybininkas. 

 

Pasak K.Skutulo, atvirkštinio PMV taikymas galėjo būti labai paprastas ir aiškus, o dabar tarsi dirbtinai kuriamas chaosas ir daroma viskas, kad niekas nieko nesuprastų. 

 

„Galvojom, kad bus paprastai: gavai sąskaitą, apmoki, nes esi paslaugos arba prekės pirkėjas. Bet kai pradeda išvedinėti, kad statybinės medžiagos, liftas ar langas nėra statinio dalis, tuomet kas sudaro statinį? Jei langas nėra statybos dalis, tai kas tuomet yra tas langas? Gal batonas?“ – dar labiau šaržuoja absurdišką situaciją K. Skutulas. 

 

Statybos verslas atsidūrė spąstuose

 

Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada. Ši lietuviška patarlė, matyt, geriausiai apibūdina situaciją statybų versle po atvirkštinio PVM apmokestinimo tvarkos įsigaliojimo. 

 

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos, statybos verslas dabar yra atsidūręs tarsi spąstuose. Statybines medžiagas įsigyjantys ir vėliau jas statybose panaudojantys rangovai sukaupia didžiules pridėtinės vertės mokesčio (PVM) permokas, kurias VMI grąžina tik per 6 mėnesius. Ir ši problema tapo dar aštresnė, įsigaliojus atvirkštinio PVM apmokestinimo statybos sektoriuje tvarkai. 

 

Nustačiusi atvirkštinio PVM apmokestinimo tvarką statybos darbams, valstybė pasigerino PVM surinkimą į biudžetą. Tačiau PVM permokos grąžinimo verslui sąlygos liko tos pačios, kaip buvo iki tol. Dėl to, kad statybinių medžiagų pirkimui atvirkštinis PVM nėra taikomas, medžiagas įsigyjantys ir panaudojantys rangovai sukaupia didžiules PVM permokas, kurių grąžinimo terminas – gerokai per ilgas. Tuo tarpu medžiagos statybų sąmatose sudaro net 60-70 procentų. Tokiu būdu įšaldomos verslo lėšos, o vietoje visuotinai deklaruoto siekio subalansuoti finansinių srautų sistemą statybos sektoriuje, rezultatas – priešingas.

 

Todėl Lietuvos statybininkų asociacija prašo kuo skubiau sutrumpinti PVM permokos grąžinimo terminus iki 30 dienų, kaip ir numato įstatymas. Priešingu atveju šalies statybos sektoriui gali būti padarytą didelė žala.

 

„Tai, kad iš esmės gera atvirkštinio PVM apmokestinimo tvarka Lietuvoje buvo interpretuota stipriai nutolstant nuo jos esmės, yra visiškas nesusipratimas. Jei verslo kritikos ir toliau bus nepaisoma, pasekmės gali būti liūdnos“, – nerimauja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. 

 

Aušra POCIENĖ, www.statybunaujienos.lt

Facebook komentarai
Back To Top