skip to Main Content

 

 

ATVIRAS PAREIŠKIMAS DĖL SMURTO KURSTYMO

2016 metų sausio 9 d. interneto portale www.15 min.lt pasirodė straipsnis ,,Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus?“ . Straipsnyje patarimais dalijasi atsargos majoras, Šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius Albertas Daugirdas. Su juo kalbasi karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius. Majoras A.Daugirdas yra ir prieštaringai vertinamos organizacijos ,,Žalio Velnio brolijos” lyderis. 

Straipsnyje pateikiami grėsmingi teiginiai,  kalbama, anot A.Daugirdo, apie taip vadinamą ,,kolaborantų neutralizavimą”. Lietuvoje nevyksta karo veiksmai, tad tokie terminai leidžia ekstremistinių asmenų grupėms tiesiog skatinti smurtą prieš politiškai neparankius asmenis arba net suvesti asmenines sąskaitas. Pateikiama ištisa metodika-kaip A.Daugirdui ir jam artimiems asmenimis susidoroti su neparankiais piliečiais: ,, Siūloma gąsdinti nuo pačios paprasčiausios formos-laiškų. Jei tai neefektyvu, tuomet galima imtis kitų veiksmų —-padeginėjimo, langų daužymo, turto naikinimo. Dažnai grasinimus bandoma nuslėpti. Todėl pakartotinius geriau ,,įteikti” viešai. Kad ir su plyta per darbovietės langą. Kita priemonė-artimųjų gąsdinimas. Po mandagių  perspėjimų, jei dar nėra rezultatų, galima imtis kitų priemonių-gerokai prikulti. Kitas veiksmingas būdas yra pririšti viešoje vietoje prie gėdos stulpo”. Toliau šiame straipsnyje pereinama prie dar grėsmingesnių instrukcijų: ,, Jei grasinimo veiksmai neduoda efekto, tuomet reikia pereiti prie griežtesnių argumentų-fizinių bausmių, laisvės atėmimo. Įvykdomas karo lauko teismas ir už valstybės išdavystę paskelbiamas nuosprendis. Nors LR įstatymuose nėra numatyta  mirties bausmė, bet tarptautinė teisė už valstybės išdavystę tokį nuosprendį numato”. 

Kreipiamės į Lietuvos visuomenę- gal jau laikas pilietiškai įvertinti, kodėl Lietuvoje platinami tokie  smurtą skatinantys straipsniai?

Be to, kreipiamės į teisėsaugos instancijas, kurios atsako už stabilumo ir tvarkos išsaugojimą mūsų šalyje, siūlydami imtis  imtis priemonių-pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris įvertintų tokio grėsmingo teksto autoriaus A.Daugirdo veiksmus ir kitų galimai su šio teksto rengimu bei išplatinimu susijusių asmenų veiksmus. Tokių masinius neramumus bei smurtą kurstančių tekstų pasirodymas kelia grėsmę Lietuvos visuomenei. 

 

Giedrius Grabauskas-Socialistinio Liaudies fronto pirmininko pavaduotojas

Edikas Jagelavičius-Socialistinio Liaudies fronto pirmininkas

Kristoferis  Voiška-visuomenininkas, publicistas

Vytautas  Šustauskas- Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas

Donatas Šulcas-Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas

Valerijus Jeganianas-visuomenininkas, Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininko pavaduotojas

 

Vaidas Lekstutis Žemaitis–visuomenininkas

 

Olegas Titorenko-ūkininkas, visuomenininkas

 

 

Henrikas Juodiška- asociacijos ,,Lietuva be nacizmo“ narys, teisėsaugos veteranas 

Irina Judina-visuomenininkė

Feliksas Jucius-teisėsaugos veteranas, visuomenininkas

 

Neofašizmas Lietuvoje (3). „Žali velniai” atgimsta? Nacistai ragina susidoroti su kitaminčiais

Pirmajame ir antrajame šio ciklo straipsniuose analizavome, kaip Lietuvoje veikia neofašistinės organizacijos? Kaip elito veikėjai faktiškai dalyvauja tokių neofašistinių grupuočių veikloje? Kodėl tokios struktūros kursto karinę isteriją ir ksenofobiją? Kodėl persekiojami antifašistai? O trečias šio ciklo straipsnis skirtas šių dienų aktualijoms: sausio 9 d. interneto portale – 15min.lt pasirodė straipsnis „Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus?” Tai interviu forma parengtas straipsnis, jame, kaip teigiama, „patarimais dalijasi” atsargos majoras, Šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius A. Daugirdas, su juo kalbėjosi karo istorijos tyrinėtojas Š. Jasiukevičius. Svarbu pažymėti, kad A. Daugirdas ne tik Šaulių sąjungos funkcionierius, bet ir neofašistinės organizacijos „Žalio Velnio brolija” įkūrėjas. Šis straipsnis sukėlė didelį atgarsį visuomenėje, nes jame dėstomi teiginiai skatina smurtą, skatina vykdyti masinius žmogaus teisių pažeidimus, nuožmius nusikaltimus ir net nužudymus. Į tokius raginimus vykdyti susidorojimus su piliečiais reikia atkreipti dėmesį, nes Ukrainoje iš pradžių plito tokie straipsniai ir vieši raginimai susidoroti su kairiaisiais, su antifašistais, o vėliau Jarošo, Liaško, Parubijaus ir kitų fašistinių klanų vadeivų valdomi smogikai pradėjo vykdyti masinius padegimus, nužudymus bei kitus nuožmius nusikaltimus.

Kas skatina imtis smurto prieš patriotus?

Tam tikra nedidelė, bet labai karinga ir tam tikrų įtakingų klanų palaikoma visuomenės dalis kolaborantais laiko visus tuos, kurie pasisako už taiką, prieš karinės isterijos kurstymą, prieš NATO, už laisvą Lietuvą be užsienio karinių bazių, už istorinės tiesos atskleidimą. Taigi, patriotai yra įvardijami kolaborantais ir visaip žeminami, vadinami vatnikais, koloradais bei kitais panašiais epitetais. Ta prieš patriotus nuožmiai nusiteikusi visuomenės dalis, tai įvairios neofašistinės grupės ir juos palaikantys asmenys – korumpuoti politikai bei slaptųjų tarnybų atstovai. Pažvelkime konkrečiai į straipsnyje dėstomus teiginius.

„Žalių Velnių“ lyderis – „Galima imtis padegimų, langų daužymo, turto naikinimo“

Štai A. Daugirdo patarimai: „Efektyvi priemonė yra užrašai viešoje erdvėje. Ant automobilio, namo ir kitur, išjuokiantys, žeminantys užrašai. Jei tai neefektyvu, tuomet galima imtis kitų priemonių – padegimų, langų daužymo, turto naikinimo. Be to, grasinimus galima „įteikti” viešai. Pavyzdžiui su plyta per darbovietes langą”. Štai taip – „Žalių velnių” vadas labai konkrečiai pataria, kaip pulti jiems neįtinkančius piliečius. O toliau dėstomos kitos priemonės: „Kita priemonė – artimųjų gąsdinimas. Be to, labai efektyvu kolaborantui atsiusti jo artimųjų nuotraukas.”  

O galų gale pereiname prie dar „svaresnių” patarimų: „Po tokių perspėjimų, jei dar nesupras, galima gerokai prikulti. Kitas efektyvus būdas – viešoje vietoje pririšti prie stulpo su užrašu ant kaklo. Arba nuogą išmesti iš automobilio viešoje vietoje. Jei ir tai neduoda efekto, tuomet reikia pereiti prie griežtesnių priemonių. Įvyksta karo lauko teismas ir už valstybės išdavystę paskiriamas nuosprendis. Nors Lietuvoje nėra numatyta mirties bausmė, bet tarptautinė teisė už valstybės išdavystę tokį nuosprendį numato”.

Štai tokie „Žalio velnio brolijos” lyderio patarimai. Tai, ką jis kursto, Lietuvoje jau vyko niūriais 1941-1944 metais, kuomet hitlerinei kariaunai okupavus Lietuvą, baltaraiščių būriai ėmė vykdyti žiaurus nusikaltimus – mušė ir šaudė Lietuvos piliečius: žydų, lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, totorių, romų kilmės asmenis, naikino ir tarybinius karo belaisvius. Tai vyko ir nuo 1944 metų pabaigos iki pat 1954 metų pabaigos, kai dažnai tų pačių baltaraiščių ar net hitlerinių diversantų vadovaujami „miško broliai” nužudė net 25 tūkstančius taikių Lietuvos piliečių.

Svarbu pažymėti, kad ir iki šiol vykdyti grubūs išpuoliai prieš taikos šalininkus, antifašistus. Štai 2015 metų vasaros pabaigoje išlaužtos „Lietuva be nacizmo” Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojo H. Juodiškos durys, o lapkričio 15 d. padegtas jo namas. Dar anksčiau įvyko kita paslaptinga istorija – 2013 metų gruodžio pradžioje Kaune dingo aktyvus Socialistinio Liaudies fronto ir judėjimo „Vytis” narys I. Krinickis. Už kelių parų jis rastas Kauno pakraštyje be sąmonės, smarkiai sumuštas. Buvo gydomas reanimacijoje, atsigavo, 2014 metų sausio pradžioje perkeltas į kitą skyrių. I. Krinickis jau sveiko, tačiau 2014 m. sausio 21 d. netikėtai mirė. Kaip teigiama – dėl staigios komplikacijos. Yra žinomi ir kiti faktai, kai įvykdyti grubūs išpuoliai prieš antifašistus. Interneto erdvėse smurto propaganda irgi liejasi laisvai. Štai kokie komentarai dažni socialiniuose tinkluose – „Kairieji – tai išgamų gauja, juos reikia pakarti“. Ir – „Jau Laikas tvarkyti komuniagas, kišt po velėna raudonųjų lervas“. Ir teisėsaugos Lietuvoje lyg ir nebereikia, yra baltaraiščiai natofilai,  kurie be teismų pasiruošę apkaltinti, nuteisti ir nubausti.

Sutinku, kad žmonių pažiūros skiriasi, kad yra priimtini ir nepriimtini dalykai, tiesos ar nuomonių reiškimo būdai. Tačiau atvira prievarta ir cinizmas, nukreiptas prieš žmogau laisvę, orumą ir gyvybę – tai jau ne demokratija. Sulaukėme dienos, kai neapykanta ir prievarta tampa lyg ir norma Lietuvoje. Kas toliau?

Giedrius Grabauskas

 

 

Facebook komentarai
Back To Top