skip to Main Content

Atviras laiškas Rolandui Paksui

 

 

Tamsta Rolandai Paksai, perskaičiau „LL“ spaudai skirtą žurnalisto pasikalbėjimą su pačiu (http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/1427-prezidentas-rolandas-paksas-butina-jungtis-tiems-kas-dar-gali-judeti-priesintis-demagogijai-melui-neteisybei-lietuvoje). Nu gražiai šnekat, musiet labai norit prieš rinkimus įtik kuo didesniam būsimų rinkėjų skaičiui. Leisiu sau tiksliai pakartoti minėto veikalo žodžius:

„Dėl šalyje pritvinkusios neteisybės ir neteisingumo jausmo jau nebegalime ilgiau tylėti, todėl ir gimė tas mūsų Kreipimasis į tautiečius vienytis“.

„Mes būsime sudedamąja dalimi tų žmonių, pasiryžusių kurti nacionalinę, demokratišką, konstitucinę valstybę, kuria lietuviai galėtų didžiuotis. Aš kartais pagalvoju: kai grabnyčia tau prie galvos degs, iškils pagrindinis gyvenimo klausimas – ar tu viską padarei, ką galėjai padaryti, gyvendamas savo laiku ir šioje vietoje? Tai esminis klausimas, į kurį kiekvienas žmogus turėtų sau atsakyti“.

Taigi, ar tamstai pačiam neiškils tas „pagrindinis gyvenimo klausimas“, kai viešai sakomai žodžiai skiriasi nuo darbų?

Viešai teikiu liudijimus, kad tamstos vadovaujamos partijos darbai tiek Seime, tiek Vyriausybėje visiškai skiriasi nuo tamstos, kaip partijos pirmininko, straipsnyje skelbiamų žodžių.

Visų pirma, teikiu tamstos pasirašytą Politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Kauno susivienijimo „Sodai“ 2012-02-07 bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos sodininkai, jau ne vieną dešimtmetį spręsdami žemėtvarkos problemas, yra pritvinkę  neteisybės ir neteisingumo jausmo. Kokius penkerius metus reikėjo įrodinėti Žemės ūkio ministerijai, kol ši pagaliau pripažino, jog pirmiausia reikia sutvarkyti sodininkų bendrijų suplanavimo dokumentų (generalinių planų) registravimą, ir tik tuomet pradėti tvarkyti kitus su žemėtvarka susijusias problemas.

Ir ką jūs sau galvojate – „makaronus kabinti“ pradėjo jūsų partijos nario, telšiškio Kęstučio Trečioko vadovaujama Aplinkos ministerija (žr. paskutinį Aplinkos ministerijos 2016-01-25 raštą Nr. (18-2)-D8-516). Nors iki šiol tebegalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, valdiškos institucijos nesiteikia jo vykdyti, o Aplinkos ministerija  pradėjo visiems aiškinti, kad nežinomas sodų išplanavimo dokumentų galiojimo terminas ir statusas, ar jų keitimai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, nežinoma šių planų rūšis, savivaldybės neturi išlikusių planų ir t.t. Žodžiu, sodininkų bendrijų suplanavimo dokumentų (generalinių planų) registruoti NEGALIMA! Įsivaizduojat, prieš beveik 20 metų buvo viskas žinoma, o dabar jaune. Įsivaizduojat, ministerijai neaišku, kad negali būti jokių keitimų ne pagal teisės aktus. TVARKA IR TEISINGUMAS!!!

Štai tokį turime tamstos vadovaujamos partijos ir sodininkų „bendradarbiavimą“ teritorijų planavimo srityje.

Yra dar viena sritis, kuri apima jau ne vien sodininkus. Tai komunalinės atliekos. Ši sritis taipogi yra prižiūrima tos pačios aplinkos ministerijos. Kokia ten „tvarka“ klesti, turbūt žino kiekvienas „LL“ skaitytojas, nes straipsnių apie problemas šioje srityje „LL“ spausdino tikrai ne vieną.

Visi bandymai atliekų surinkimo sistemą padaryti kuo skaidresnę ir teisingesnę tos pačios tamstos partiečių vadovaujamos ministerijos yra atmetamos – keisti nieko nereikia, viskas puiku! Žmones labai piktina, kai rinkliavą už atliekas reikia mokėti nepriklausomai nuo to, ar tu turi tų atliekų ar ne. Ir niekam nesvarbu, kad į paveldėtą tėvų sodybą atvažiuoji 2-3 kartus per metus, nesvarbu, kad turimame kolektyviniame sode žiemą nesilankai. Yra nekilnojamas turtas – MOKĖK. O jei tas turtas priklauso tau ir tavo sutuoktiniui – MOKĖKIT ABU! Atliekų rinkėjai net konteinerių šiukšlėms nesiteikia pastatyti – vis tiek MOKĖK.

Seime jau nuo 2014-08-18 yra registruotos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=479468&p_tr2=2). Jomis siekiama daugiau teisingumo, siekiama, jog komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad:

1) skatintų atliekas naudoti ir perdirbti;

2) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nebūtų imama už žemės sklypą;

3) rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmenys apmokestinami tik už kurį nors vieną disponuojamo toje savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto objektą (dabar reikia mokėti už namą, šiltnamį, tvartą, žemės sklypą ir t.t.- V.G.);

4) atliekų turėtojams būtų numatyta galimybė rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal mokėti pagal faktinį arba deklaruojamą iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį (savivaldybės nesiteikia tokio punkto įtraukti į rinkliavos nuostatus, tuo pažeisdamos įstatymus, žr. Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje tarnybos 2015-06-15 raštą Nr. S-55  – V.G.);

5) nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų būtų renkama tik iš toje savivaldybėje registruotų atliekų turėtojų, išskyrus tuos atvejus, kai toje savivaldybės teritorijoje neregistruotas atliekų turėtojas savarankiškai sudaro sutartį dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo pagal faktinį ar deklaruotą iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį (dabar rinkliava mokama už turimą turtą, nesvarbu, kad juo nesinaudoji ir atliekų ten neturi, o jei turi, tai kokį kibirą per metus V.G.);

6) pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (sodininkų bendrija, daugiabučių namų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija), įgyvendinantis savo narių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, rinkliava ar įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų apmokestinamas tik pagal faktinį ar deklaruojamą iš atliekų turėtojo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį;

7) rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojo gali būti imama tik tuo atveju, jei paslauga yra suteikiama ištisus metus ir atliekų surinkimo aikštelė yra įrengta ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo atliekų turėtojo apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto (dabar einama paprasčiausiu keliu – atliekų nesurenka, o rinkliavą žmogui vis viena reikia mokėti – V.G.).

  Tai gal, Rolandai Paksai, savo skambias kalbas ir šūkius patvirtinsit darbais ir per likusias iki rinkimų nepilnas dvi Seimo sesijas paimsit ir suorganizuosit Seimo daugumą, kad minėtos pataisos būtų priimtos? Šimtu procentų garantuoju, kad tuomet tikrai sumažės šalyje pritvinkusios neteisybės ir neteisingumo jausmo.

O dabar tematau tik norą vėl kaip nors prasibrauti prie valdžios lovio, ir toliau parazituoti visų mūsų sąskaita.

 

Turiu garbę!

 

Kauno susivienijimo „Sodai“ valdybos narys Valentinas Grumbinas

 

 

Facebook komentarai
Back To Top