skip to Main Content

Atviras kreipimasis dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariams 2016-12-05

 

Pritariame Lietuvos Respublikos Seime svarstomoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms.

Pataisomis siekiama uždrausti mokėjimus už žmogaus lytinių ląstelių donorystę. Šios pataisos užtikrina moterų apsaugą. Moterys nebus skatinamos rizikuoti savo sveikata ir už atlygį tapti donorėmis.

Pataisomis sustiprinama žmogaus embriono apsauga. Uždraudžiamas embriono eksportas iš Lietuvos, taip užkertant kelią Lietuvoje sukurtų embrionų išvežimui į užsienį eksperimentų tikslu.

 

Pataisomis taip pat įteisinama moderni kiaušialąsčių šaldymo technologija, leidžiama sukurti ir į moters organizmą perkelti ne daugiau kaip tris embrionus. Tokiu būdu bus išvengta embrionų šaldymo bei nepanaudotų užšaldytų embrionų sunaikinimo. Pora, pasitarusi su gydytoju, galės pasirinkti ir mažesnį sukuriamų embrionų skaičių. Taigi, sukuriamos sąlygos mažinti daugiavaisio nėštumo atvejus.

 

Iš esmės pritardami Seimo narių pasiūlytoms pataisoms, norime atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius penkerius metus atlikti klinikiniai tyrimai, metaanalizės bei studijos pagrindžia teiginį, jog kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikavimas) savo efektyvumu nenusileidžia embrionų šaldymui (Cobo A et al., 2011), (Rienzi L et al., 2010), (Parmegiani L et al., 2011). Pastebėtina, kad tais atvejais, kai kiaušialąstės paimamos iš jaunų (≤35 metų) moterų, tiek šviežių kiaušialąsčių, tiek ir šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas reikšmingai nesiskiria: pvz. sėkmingai apvaisinama atitinkamai 80,7% ir 78,2% kiaušialąsčių, gimdymų skaičius tenkantis apvaisinimo ciklui yra 38,4% (naudotos šviežios kiaušialąstės) ir 43,4% (naudotos vitrifikuotos kiaušialąstės). Toje pat studijoje atlikus šviežiai sukurtų embrionų ir šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumo palyginimą taip pat gauti panašūs rezultatai: pvz. klinikinių nėštumų skaičius atitinkamai 40,8% (šviežiai sukurti embrionai) ir 33,3% (iš vitrifikuotų kiaušialąsčių sukurti embrionai) (Solé M et al., 2013).

 

Vertinant Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenis, kurie gauti lyginant Europos valstybėse įsisteigusių pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančių klinikų rezultatus (duomenys apima visas moterų amžiaus grupes), šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas ne tik kad nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimo efektyvumui, bet netgi jį viršija. Europoje klinikinių nėštumų po atšildytų embrionų perkėlimo vidurkis yra 20,3%, o klinikinių nėštumų pagalbiniam apvaisinimui panaudojus šaldytas kiaušialąstes vidurkis – 25,4%. Atitinkamai, gimdymų vidurkis: 14,1 ir 15,5%. (Kupka MS et al., 2016). Panašias išvadas, palankias kiaušialąsčių šaldymui, pateikia Amerikos ginekologų ir akušerių koledžas (American College of Obstetricians and Gynaecologists (Committee on Gynecologic Practice), Opinion 584, 2014). Kiaušialąsčių šaldymą palankiai įvertina ir kiti naujausi moksliniai tyrimai (Crawford S et al., 2016).

 

Maltoje, kurioje leidžiama šaldyti tik kiaušialąstes ir vienu metu į gimdą perkeliama ne daugiau dviejų embrionų (trijų embrionų perkėlimui Maltoje privalomas specialus leidimas), taip pat stebimas didesnis embrionų, sukurtų iš šaldytų kiaušialąsčių, o ne iš šviežių, panaudojimo efektyvumas (atitinkamai 30,77% ir 27,91% klinikinių nėštumų) ir duomenys apima visas moterų amžių grupes (Embryo Protection Authority. Annual work report and trends and figures of fertility treatments in Malta for 2014).

Turimų tyrimų duomenys patvirtina ir tai, kad kiaušialąsčių vitrifikacija nepaveikia iš tokių kiaušialąsčių po jų atšildymo sukurto embriono kokybės (Chamayou S et al., 2015).

 

Apibendrinant, dabarties mokslo duomenimis embrionų šaldymas neturi pranašumų lyginant jį su kiaušialąsčių šaldymu (vitrifikacija). Argumentas, kad tik embrionų šaldymas padeda išvengti papildomos moters kiaušidžių stimuliacijos ir su tuo susijusių rizikų, yra klaidinantis, nes ir kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) padeda išvengti minimų problemų. Po stimuliacijos surinktos kiaušialąstės yra užšaldomos ir vėliau, naudojant jas apvaisinimui, papildoma hormoninė stimuliacija nėra reikalinga. Dar daugiau, kiaušialąsčių šaldymas turi daugiau privalumų, nei embrionų šaldymas, nes jis eliminuoja religines, etines, teisines bei moralines problemas, susijusias su embrionų šaldymu.

Kiekvienas dirbtinai sukurtas embrionas yra gyvybė, besivystantis žmogus, nuo pat apvaisinimo. Lietuva turi istorinę galimybę priimti įstatymą, kuriuo būtų saugoma užsimezgusi žmogaus gyvybė,propaguoti kiaušialąsčių šaldymą ir neturėti nuolat kylančių problemų, susijusių su šaldytų embrionų laikymo trukme bei jų naikinimu saugojimo terminui pasibaigus.

 

Prof. Habil. dr. Angelija Valančiūtė, histologė-embriologė, LSMU Histologijos ir embriologijos katedros vedėja

Prof. dr. Andrius Macas, gyd. anesteziologas-reanimatologas, LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas

Doc. Dr. Juozas Šidiškis, LSMU, Kauno klinikos, neurochirurgas

Dr. Jolita Palubinskienė, LSMU Histologijos ir embriologijos katedros lektorė

Doc. Dr. Dalia Railaitė, akušerė-ginekologė, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika, Mikroinvazinės ir plastinės ginekologijos sektoriaus vadovė

Dr. Romualdas Tomas Preikša, LSMU Endokrinologijos instituto vyr.m.d., Endokrinologijos klinikos gyd. endokrinologas

Doc. habil. dr. Dalia Kotryna Baliutavičienė, LSMUL KK akušerė-ginekologė

Doc. Dr. Ramunė Jurkuvienė, LSMU psichologė

Dr. Giedrė Širvinskienė, LSMU, psichologė

Dr. Ieva Didlauskaitė-Stupukienė, LSMU, psichologė

Prof. dr. Vidas Pilvinis, LSMUL Intensyviosios terapijos klinikos vadovas

Dr. Edita Jašinskienė, LSMUL KK vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė;

Doc. dr. Danielius Serapinas, genetikas, LSMUL KK Genetikos ir molekulinės patologijos klinika

Dr. Alina Kuzminienė, LSMUL otolaringologė

Doc. Dr. Vytautas Ragaišis, LSMU, neurochirurgas; LSMUL Neurochirurgijos klinika

 

Facebook komentarai
Back To Top