Atsisveikiname su scenos Karaliene
2015-11-13
Šiandien po apniukusiu rudenio dangumi liūdi visa
Panevėžio kultūrinė bendruomenė – netekome dar
vienos nuostabios Aktorės – Reginos Zdanavičiūtės.
Mūsų Renės, Renytės…
Lemtis scenos Karalienei buvo dosni – suteikė
išskirtinį talentą, darbštumą ir galimybę sukurti per
120 vaidmenų, pelnyti žiūrovų meilę, pagarbą ir
gražiausius prisiminimus apie Jos kūrybinį kelią.
Visais laikais minėta kaip viena iškiliausiųjų
Juozo Miltinio mokinių, nuo 1943 iki 2000 metų
turėjo daugybę sceninių vardų.
Tačiau mūsų brangioji Teatro ledi buvo ir Mūza, įkvėpusi savo vyrą Stasį Petronaitį rašyti eilėraščius žmonai.
Legendinis Artistas prisiminimų knygoje prisipažįsta neberašysiąs laiško Dievui, nes –
„dabar yra Renė Zdanavičiūtė – gyvenimo draugė. Ji žiūri žmonėms į akis ir tiki. Aš – ne. Tikiu Vienatve…”
Repeticija:
„N i e k a s n e n o r ė j o m i r t i“…
Deja… šią dieną liūdna buvo ne visai Panevėžio kultūrinei bendruomenei. „Tėvynės sąjungos“
konservatoriai „karsto išnešimo nuo scenos“ ceremoniją pavertė priešrinkimine reklama politiniais tikslais.
Kokia šventvagystė!
Mirtina nuodėmė, apie kurią įspėjo Mahatma Gandis! Tai – politika be principų!
Kas suorganizavo šį maskaradą? Gavroša, iš Viktoro Hugo romano „Vargdieniai“?
Gabrielius Landsbergis – konservatorių vadas! Gera proga pademonstruoti savo sugebėjimus: tragediją
Paryžiuje prijungti prie aktorės mirties, vaidinti “solidarumą” su prancūzais prie J. Miltinio paminklo
Dramos teatro fone, atėjusius atsisveikinti su velione ją mylinčius žmones prijungti prie akcijos „Tylos
minute pagerbkime žuvusiuosius ten…“, kurių niekas net nepažįsta.
Man ši „akcija“ buvo įžeidimas aktorės artimiesiems, susirinkusiems! Įžeidimas Miltiniui, kurio
viena iškiliausių mokinių yra Regina Zdanavičiūtė-Petronaitienė. Smūgis jos vyrui Stasiui Petronaičiui,
kurį kaip aktorių gerai pažįsta ne vien Lietuvos piliečiai.
Aš susitikau Rasą Juknevičienę salės tarpduryje, išeinančią į lauką. Prieš išnešant karstą, aš išėjau į
kiemą, atsistojau prie Miltinio skulptūros ir stebėjau žmones, kurie vis ėjo, plūdo vidun. Vien pensininkai…
Nueinančios kartos žiūrovai. Kokie brangūs žmonės vienas po kito palieka šį pasaulį. Gieveno, mylėjo ir
niekas nenorėjo mirti!…
2
Nejaugi karstas bus palydėtas su vėliava? Per aikštę žygiavo žmonių pulkelis su vėliava, bet…
Prancūzijos! Sustojo prie Miltinio, uždegė žvakutes ir laukė… lauke už durų, kol išneš karstą su gėlėmis,
bendram fonui. Vėliavą su juodu kaspinu laikė buvęs meras Vitalijus Statkevičius, prie jo išsirikiavo visa
palyda: Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas, Marija Kažukauskienė, Antanas
Skindzera ir kiti, kurių nepažįstu. Vadas „gavroša“ vis žiūrėjo į laikrodį, nervingai žingsniavo, lakstė nuo
vieno prie kito, skambino telefonu. A. Anušauskas jį ramino.
Gal išsigando Povilo Urbšio, kuris Kartu su R. Račkausku, Panevėžio miesto meru, atidavė pagarbą
mirusiąjai, tarė užuojautos žodį panevėžiečiams, todėl užtruko, vėlavo…
Nesulaukė vėliavnešiai, vieni paminėjo „Tylos minutę“ ir išsiskirstė, susivyniojo Prancūzijos vėliavą ir…
patraukė į užsakytą restoraną. Ko gero, ten užtraukė himną „Marselietė“…
Teatleidžia jiems Dievas, nes jie nežino, ką daro.
Aš atleisti negaliu, nes „jie“ žino, ką daro! Kas gali balsuoti už tokią partiją, kurią demonstruoja
aklieji, kurtieji ir rėksniai?
Kokia sarmata Panevėžiui…
Birutė Zalieskienė
2015 m. lapkričio 17 d., Panevėžys
