skip to Main Content

 

Atsisveikiname su scenos Karaliene

 2015-11-13

Šiandien po apniukusiu rudenio dangumi liūdi visa

Panevėžio kultūrinė bendruomenė – netekome dar

vienos nuostabios Aktorės – Reginos Zdanavičiūtės.

Mūsų Renės, Renytės…

Lemtis scenos Karalienei buvo dosni – suteikė

išskirtinį talentą, darbštumą ir galimybę sukurti per

120 vaidmenų, pelnyti žiūrovų meilę, pagarbą ir

gražiausius prisiminimus apie Jos kūrybinį kelią.

Visais laikais minėta kaip viena iškiliausiųjų

Juozo Miltinio mokinių, nuo 1943 iki 2000 metų

turėjo daugybę sceninių vardų.

Tačiau mūsų brangioji Teatro ledi buvo ir Mūza, įkvėpusi savo vyrą Stasį Petronaitį rašyti eilėraščius žmonai.

Legendinis Artistas prisiminimų knygoje prisipažįsta neberašysiąs laiško Dievui, nes –

„dabar yra Renė Zdanavičiūtė – gyvenimo draugė. Ji žiūri žmonėms į akis ir tiki. Aš – ne. Tikiu Vienatve…”

Repeticija:

„N i e k a s n e n o r ė j o m i r t i“…

Deja… šią dieną liūdna buvo ne visai Panevėžio kultūrinei bendruomenei. „Tėvynės sąjungos“

konservatoriai „karsto išnešimo nuo scenos“ ceremoniją pavertė priešrinkimine reklama politiniais tikslais.

Kokia šventvagystė!

Mirtina nuodėmė, apie kurią įspėjo Mahatma Gandis! Tai – politika be principų!

Kas suorganizavo šį maskaradą? Gavroša, iš Viktoro Hugo romano „Vargdieniai“?

Gabrielius Landsbergis – konservatorių vadas! Gera proga pademonstruoti savo sugebėjimus: tragediją

Paryžiuje prijungti prie aktorės mirties, vaidinti “solidarumą” su prancūzais prie J. Miltinio paminklo

Dramos teatro fone, atėjusius atsisveikinti su velione ją mylinčius žmones prijungti prie akcijos „Tylos

minute pagerbkime žuvusiuosius ten…“, kurių niekas net nepažįsta.

Man ši „akcija“ buvo įžeidimas aktorės artimiesiems, susirinkusiems! Įžeidimas Miltiniui, kurio

viena iškiliausių mokinių yra Regina Zdanavičiūtė-Petronaitienė. Smūgis jos vyrui Stasiui Petronaičiui,

kurį kaip aktorių gerai pažįsta ne vien Lietuvos piliečiai.

Aš susitikau Rasą Juknevičienę salės tarpduryje, išeinančią į lauką. Prieš išnešant karstą, aš išėjau į

kiemą, atsistojau prie Miltinio skulptūros ir stebėjau žmones, kurie vis ėjo, plūdo vidun. Vien pensininkai…

Nueinančios kartos žiūrovai. Kokie brangūs žmonės vienas po kito palieka šį pasaulį. Gieveno, mylėjo ir

niekas nenorėjo mirti!…

 

2

Nejaugi karstas bus palydėtas su vėliava? Per aikštę žygiavo žmonių pulkelis su vėliava, bet…

Prancūzijos! Sustojo prie Miltinio, uždegė žvakutes ir laukė… lauke už durų, kol išneš karstą su gėlėmis,

bendram fonui. Vėliavą su juodu kaspinu laikė buvęs meras Vitalijus Statkevičius, prie jo išsirikiavo visa

palyda: Gabrielius Landsbergis, Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas, Marija Kažukauskienė, Antanas

Skindzera ir kiti, kurių nepažįstu. Vadas „gavroša“ vis žiūrėjo į laikrodį, nervingai žingsniavo, lakstė nuo

vieno prie kito, skambino telefonu. A. Anušauskas jį ramino.

Gal išsigando Povilo Urbšio, kuris Kartu su R. Račkausku, Panevėžio miesto meru, atidavė pagarbą

mirusiąjai, tarė užuojautos žodį panevėžiečiams, todėl užtruko, vėlavo…

Nesulaukė vėliavnešiai, vieni paminėjo „Tylos minutę“ ir išsiskirstė, susivyniojo Prancūzijos vėliavą ir…

patraukė į užsakytą restoraną. Ko gero, ten užtraukė himną „Marselietė“…

Teatleidžia jiems Dievas, nes jie nežino, ką daro.

Aš atleisti negaliu, nes „jie“ žino, ką daro! Kas gali balsuoti už tokią partiją, kurią demonstruoja

aklieji, kurtieji ir rėksniai?

Kokia sarmata Panevėžiui…

Birutė Zalieskienė

2015 m. lapkričio 17 d., Panevėžys 

 

Facebook komentarai
Back To Top