skip to Main Content

Atsargiai – žurnalistas  Arvydas Lekavičius

Aurimas Drižius

 

Moteris prarado 1,8 mln. litų butą šiame name Čiurlionio g., kai pasiskolino pinigų iš A.Lekavičiaus sūnaus gydymui

 

Garsusis „Lietuvos ryto“ tyrėjas Arvydas Lekavičius, atskleidęs ne vieną skandalingą istoriją, garsėja savo pomėgiu į prabangą ir turtus. „Lietuvos ryto“ žurnalistai juokauja, kad prie redakcijos stovintis naujutėlis prabangus automobilis būtinai bus A.Lekavičiaus, o ne bendrovės savininkų.

Sklinda daug legendų apie šio žurnalisto darbo metodus – turėdamas gerų ryšių spec. tarnybose, jis matyt gauna pačią slapčiausią informaciją, kurią gali panaudoti įvairiai – kalbama, kad būtent iš to ir atsirado visi A.Lekavičiaus turtai.

Tačiau ši istorija – ne legenda, o reali, teismo sprendimais paremta istorija, kaip A.Lekavičius iš savo beveik dviejų milijonų litų vertės buto šalia K.Brazauskienės viešbučio „Crown Plaza“ išgujo vilnietę  Liną Barkuvienę.

Moteris kreipėsi pagalbos į žurnalistą A.Lekavičių, kad tas padėtų rasti gydytojų jos sergančiam vaikui, tas sutiko padėti ir paskolinti pinigų gydymui, tačiau pareikalavo, kad L.Barkuvienė įkeistų savo prestižinį butą už paskolą. Kadangi tas butas jau buvo įkeistas bankui, jie susitarė, kad pasirašys buto pardavimo su atpirkimu sutartį, ir moteris susigražins butą, kai gražins A.Lekavičiui neva parduotą butą. Buvo sudaryta preliminari turto pardavimo su atpirkimu sutartis, tačiau kai nuėjo pas notarą tvirtinti minėtos sutartis, L.Barkuvienė pasirašė savo buto pardavimo sutartį. Ji sako, kad buvo palaužta sūnaus ligos, ir neįsigilinusi pasirašė sutartį, manydama, kad pasirašė buto pardavimo su atpirkimu, o ne tiesiog buto pardavimo sutartį, kaip buvo sumanyta. Nors preliminarioje sutartyje buvo numatyta, kad butas bus parduotas už 1,8 mln. Litų, moteris notarinėje sutartyje pasirašė, kad butą parduoda tik už 1  mln. Litų, o 800 tūkst. Litų jau neva gavo iš A.Lekavičiaus. 

Moteris pati kreipėsi į redakciją ir papasakojo tokią istoriją – jos sūnus smarkiai sirgo, ir ji kreipėsi į „Lietuvos ryto“ žurnalistą A.Lekavičių, kad jis parašytų straipsnį ir rastų gydytojus Lietuvoje ar užsienyje. 

„Aš paprašiau, kad jis parašytų straipsnį dėl sūnaus sveikatos, – pasakojo moteris, – sūnus serga nepagydoma liga, kurios Lietuvoje niekas negydo. Todėl jam reikėjo surasti gydytojus užsienyje. Kartu galvojau, kad parašius straipsnį, gal atsiras kas nors Lietuvoje, kas gydo tokias ligas ar žino, kas tai daro. Kelis kartus per mėnesį jam būdavo komplikacijos – gydytojai sakė, kad nieko negali padaryti. Visą šią istorija gerai žino ir Lazdynų greitosios pagalbos ligoninės gydytojas Saldžius. Susitikau su A.Lekavičiumi, kuris man papasakojo, kad jis galės padėti man rasti tinkamus gydytojus, ir net duoti pinigų gydymui, jeigu reikės, nes pinigų jis turi. kalba tuo ir baigėsi, tačiau jis to straipsnio taip ir neparašė, tačiau kai jis sužinojo, kad aš gyvenu Čiurlionio 84 dideliame bute, jis pats man paskambino ir pasiūlė man pagalbą – surasti gydytojus, tačiau tam reikia ir jam padėti gauti kreditą iš banko gaunant milijoninę paskolą. Kadangi aš buvau visiškai psichologiškai palaužta, tai sutikau. Buvo sutarta, kad aš jam padėsiu gauti kreditą. Paskui prasidėjo manipuliacijos  su sutartimis. Iš viso buvo pasirašytos keturios sutartis, iš kurių akivaizdu, kad jokio mano buto pirkimo ar pardavimo ten nėra, o tai tik dviejų žmonių susitarimas, kad A.Lekavičius gautų iš banko 1,2 mln. litų paskolą. Sutartyje buvo numatyta, kad aš savo butą atsipirksiu, tačiau A.Lekavičius norėjo, kad aš už paslaugą jam sumokėčiau 280 tūkst. litų. Viskas tas matosi sutartyse, ir jų esmė aiški – jis man padeda rasti gydytojus, aš jam padedu gauti kreditą. Po šios sutarties pasirašymo notarė Poškuvienė ją patvirtino. Sutartį pasirašėme rugpjūčio mėnesį, o jau rugsėjį A.Lekavičius jau kreipėsi pas teisėją Seikalį, kad mane išmesti iš buto. Teisėjas Seikalis vienasmeniškai nutarė patenkinti Lekavičiaus prašymą, o jau vasario mėn. aš su sūnumi buvome metami lauk iš savo buto. Bandžiau kelti prokuratūroje bylą dėl sukčiavimo, visi prašymai atmesti. A.Lekavičius įrodinėjo, kad jis tą mano butą nusipirko, ir vėliau net perpardavė, kai prokuratūra kelioms dienoms panaikino buto areštą tam, kad A.Lekavičius galėtų tą mano butą parduoti. Jau šešeri metai vyksta teismai, ir aš nieko daugiau nenoriu, tik mirti. Buvo sutarta, kad pasirašysime buto pardavimo su atpirkimu sutartį, tačiau kaip dabar tai įrodyti? Teisėjas Seikalis, mums nedalyvaujant teismo posėdyje, išmetė mus iš buto – A.Lekavičius atėjo pas jį į kabinetą, o ne į teismo raštinę, teisėjas Seikalis pats priėmė jo pareiškimą, ir priėmė sprendimą mus išmesti iš buto už akių rašytinio proceso tvarka. Apskundėme Vilniaus apygardos teismui, ir ten teisėja Uckienę, kuri Lekavičiaus versiją visiškai sugriovė. Ji nusprendė, kad te buto pirkimo nėra, o tik paskolos dalykai, ir gražino atgal nagrinėti. Dabar padavėme į teismą, kad būtų apskirtai panaikintos tos sutartys, tačiau teisėjas Barkauskas posėdžio metu žiūrėdamas į mane man pasakė : „tu nieko neįrodysi“. mano advokatė po posėdžio atsisėdo gatvėje ant suoliuko, net negalėdama paeiti nuo tokio teisėjo elgesio. Visus mūsų prašymus atmetė, nors dabar prašome paskirti man sveikatos ekspertizę. Už tariamą skolą A.Lekavičiui antstolis Čaglikas pardavė mano 2 hektarus žemės Sudervėje už 13 tūkst. litų – nusipirko tas pats A.Lekavičius. Visi mes suprantame, kad jokio aukciono ten nebuvo, mums niekas nepranešė. Atėmė iš manęs ir automobilį, ir visą likusį turtą. Dabar gaunu per mėnesį tik 70 eurų. Kodėl aš pasirašinėjau tas sutartis? Maniau, kad A.Lekavičius man padės, ir straipsnį parašys. Aš buvau palaužta, nes sūnų reikėjo bent kelis kartus per mėnesį vežti į reanimaciją, ir tokioje situacijoje bet kuri moteris net velniui pasirašys, kad visa tai baigtųsi. O dabar aš esu visiškai palaužta – Vilniaus apygardos teismas yra visiškai mafijinė struktūra. Kreipiausi į prokuratūrą, tačiau jie pradėjo aiškinti, kaip turėjo vykti buto pardavimas, ir kad viskas teisėta. Prokurorų ant kelių prašiau, kad nenuimtų buto arešto, kol vyksta ginčas, tačiau jie žinoma, tą areštą kelioms dienoms panaikino, kad A.Lekavičius galėtų mano butą parduoti tokiam Romualdui Paukštei. Mano sūnus dirbo Interpole, tačiau ir jo butas buvo atimtas banditų“. 

 

 

Kiek konkrečiau visa ši istorija aprašyta Linos Barkuvienės sūnaus A.Barkaus skunde, kurį šių metų pradžioje priėmė nagrinėti Apeliacinis teismas.

„Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė Ieškovo A. Barkaus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo pareikštą Atsakovams Arvydui Lekavičiui, Sigitai Lekavičienei, Romualdui Paukštei ir Nijolei Paukštienei,  rašoma skunde, –  byla buvo išnagrinėta šiurkščiai pažeidžiant civilinio proceso įstatymą, iš esmės apribojant Ieškovo teisę į teisminę gynybą.

Faktinės bylos aplinkybės

2010 m. sausio mėnesį man iškilo poreikis pasiskolinti apie 20 000 Lt sumą, kad galėčiau padengti kreditorinį įsiskolinimą bankui “Parex” pagal 2007-03-02 kreditavimo sutartį Nr. BKS/785. Maždaug 2010 m. sausio pabaigoje mano motina L.Barkuvienė pasakė, kad kažkas iš pažįstamų suvedė ją su Arvydu Lekavičiumi, kuris pažadėjo paskolinti prašomą sumą. Kadangi pats buvau išvykęs iš Lietuvos, ketindamas susirasti darbą užsienio valstybėje, kad galėčiau kuo greičiau uždirbti pinigus ir grąžinti skolą, visus reikalus dėl paskolos gavimo betarpiškai tvarkė motina L.Barkuvienė ir aš visus įvykius žinojau iš jos žodžių.

Pirmiausia, mama mane informavo, kad A.Lekavičius sutiko paskolinti prašomą pinigų sumą, tačiau užtikrinant paskolos grąžinimą įkeitimu, ar suteikiant kitą garantą. Atsižvelgiantį tai, kad vienintelis turtas, kuris priklausė man asmeninės nuosavybės teise buvo Ginčo butas su garažu, kurie buvo įkeisti “Parex” bankui užtikrinant minėto kredito grąžinimą ir atsižvelgiant į tai, kad šių objektų rinkos kaina buvo apie 1 800 000 Lt, o kredito likutis nesiekė 779 548,46 Lt, A.Lekavičius pasiūlė mamai pasirašyti Ginčo buto ir garažo pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pagal kurią man grąžinus jam paskolintus pinigus, jis grąžins man nupirktus daiktus.

Vėliau  L.Barkuvienė mane informavo, kad j i 2010-02-17 kaip mano įgaliotinė, su  A. Lekavičiumi pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Pagal šios sutarties 1.6 punktą aš turėjau teisę per dvejus kalendorinius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo datos bet kuriuo metu atpirkti Ginčo butą ir garažą, tai yra grąžinęs paskolą, susigrąžinti įkeistą turtą. Tiek buto pardavimo, tiek atpirkimo kaina buvo nurodyta 1 800 000 lt, kokia ir buvo tuo metu reali šio turto rinkos kaina. Taip pat pagal šios sutarties 3.7 punktą aš turėjau teisę naudotis parduotu butu ir jį valdyti bei gyventi jame kartu su motina L. Barkuviene iki atpirkimo teisės pasibaigimo termino pabaigos, tai yra dvejus metus.

Paminėtina ir tai, kad pagrindinę sutartį šalys buvo numačiusios sudaryti iki 2010 m. gegužės 1 d., o pagal šios preliminarios sutarties 2.1 p. Iki pagrindinės sutarties sudarymo A. Lekavičius įsipareigojo sumokėti 540 000 Lt, o pagrindinės sutarties sudarymo metu ir likusius – 1 260 000 Lt.

Rengiant dokumentus teismui paaiškėjo, kad 2010-02-18 papildomu susitarimu Nr. 1 ir 2010-07-19 mano motina L. Barkuviene su Atsakovu A. Lekavičiumi sudarė papildomus susitarimus prie 2010-02-17 sutarties, kuria nors ir buvo numatyta, kad Ginčo butas su garažu parduodamas su atpirkimo teise, tačiau kažkodėl nurodyta beveik du kartus žemesnė pardavimo kaina, t.y. 1 000 000 Lt.

2010-07-14 savo motinai L. Barkuvienei išdaviau notariškai patvirtintą įgaliojimą, pagal kurį jai pavedžiau sudaryti Ginčo buto su garažu pirkimo-pardavimo sutartį, atsižvelgiant į 2010-02-17 preliminaraus susitarimo sąlygas.

2010-07-20 tarp Ieškovo, atstovaujamo motinos Linos Barkuvienės ir atsakovų Arvydo ir Sigitos Lekavičių buvo sudaryta Ieškovui priklausančio buto su terasa, esančio M. K. Čiurlionio g. 84A-15. Vilniuje, ir garažo  pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau nenumatant atpirkimo Teisės, kaip buvo numatyta preliminariojoje sutartyje. 

Notarė patvirtino paprastą pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį Ginčo butas su garažu buvo parduotas už 1 800 000 Lt, iš kurių 800 000 Lt neva pardavėjas gavo prieš pasirašant sutartį, 779 547,46 Lt buvo sumokėti tiesiogiai AB ,,Parex bankui“ kreditui pagal 2007-03-02 padengti ir 220 451,54 buvo pervesti į L. Barkuvienės sąskaitą.

08-02 buvo sudarytas dar ir papildomas susitarimas, kuriame jau numatyta, kad butas parduodamas už 1 000 000 Lt, nekeičiant sutartyje numatytų sumų bankui ir pavedimu į L. Barkuvienės sąskaitą sumokėjimo, tačiau nieko neužsimenama apie 800 000 Lt, kuriuos neva pirkėjas gavo prieš pasirašant sutartį.

Tokie ikisutartiniai santykiai tarp  A. Lekavičiaus ir Linos Barkuvienės, tiek posutartiniai santykiai aiškiai parodo, kad tikroji šalių valia buvo ne Buto ir garažo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymas ir šių daiktų įgijimas, o šių daiktų pikimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise, siekiant ja užtikrinti paskolos grąžinimą. Tačiau Atsakovas pasinaudodamas apgaule, pasinaudodamas jos negalia suklaidino mano mamą ir ne tik sudarė sandorį, kurio sudaryti neketinau, tačiau net nesumokėjo daikto kainos.

 

Skunde A.Barkus įrodinėjo, kad Vilniaus apygardos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių. Teismas taip pat teigia, jog preliminarioji sutartis, kurioje buvo nustatyta buto atpirkimo teisė, šalims nebegalioja, nes nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą. Tokie teismo aiškinimai akivaizdžiai prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms.

Kasacinio teismo praktikoje suformuotos sutarčių aiškinimo taisyklės nurodo, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu turi, būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Šalių susitarimo turinio neatskleidimas yra vertinamas kaip netinkamas sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimas (CK 6.193 straipsnis), lemiantis reikšmingų bylai aplinkybių neatskleidimą t.y. ir pačios bylos esmės neatskleidimą-.

Vilniaus apygardos teismas pažeidė CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai suabsoliutino faktą, kad Ieškovas sutiko pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį be atpirkimo teisės.

A.Barkus nurodo, kad jau po buto tariamo pardavimo  A.Lekavičius pervedė Ieškovui 3 000 litų, pavedimo paskirtis – paskola, 2010-08-12 S.Lekavičienė pervedė į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Ūkio banke 215 757,08 litus, kurio paskirtis – kredito lėšos pagal 2010-07-20 sutartį, o kitą dieną, t.y. 2010-08-13, Ieškovas atsakovui pervedė 115 000 litų, pavedimo paskirtis – pagal susitarimą. 

„Svarbu paminėti ir tai, jog jau 2010-05-12 (dar prieš Buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą) tarp L.Barkuvienės ir A.Lekavičiaus vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis, kuriomis A. Lekavičius reikalavo grąžinti pinigus, kaip tik po 2010-08-13 SMS žinutės, Ieškovas pervedė į A.Lekavičiaus nurodytą sąskaitą minėtas pinigų sumas, – teigia A.Barkus, – po to A.Lekavičius ir toliau reikalavo tiek SMS žinutėmis, tiek susirašinėjimu ei. paštu pinigų grąžinimo. Atitinkamai 2010-09-06 vykęs susirašinėjimas tarp L.Barkuvienės ir A.Lekavičiaus parodo, jog pastarasis ir toliau, jau po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, reikalavo iš Ieškovo ir L.Barkuvienės paskolos grąžinimo“.

Tai neva įrodo, kad A.Lekavičius pats pripažino, kad suteikė paskolą ir reikalavo naujo paskolos grąžinimo užtikrinimo. „Manome, kad tai yra labai svarbūs įrodymai, patvirtinantys, jog tiek Ieškovas tiek Atsakovas siekė sudaryti ne pirkimo-pardavimo sutartį, o paskolos sutartį, – teigia A.Barkus, – jie abu suprato, jog  sudarinėja paskolos sutartį ir tai buvo tikroji jų valia“.

Vėliau, kai A.Lekavičius pardavė moters butą R.Paukštei, ir šis kreipėsi į teismą dėl Barkuvienės iškeldinimo, teismas patenkino šį prašymą, tačiau suabejojo, ar  tikrai tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Šiame sprendime Teismas nurodė, kad preliminariosios sutartys ir susitarimai yra labai svarbūs vertinant tikruosius sutarties šalių ketinimus sudarant 2010-07-20 pirkimo-pardavimo sutartį. Iš pateiktų preliminarių sutarčių akivaizdu, kad iki 2010- 07-20 buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, šalis tam tikrais laikotarpiais saistė ikisutartiniai santykiai, todėl nevertinti šių preliminarių sutarčių nuostatų, vertinant A.Lekavičiaus ir A.Barkaus tikruosius ketinimus, sudarant 2010-07-20 pagrindinę sutartį, teismas neturi pagrindo. 

 

Šioje byloje Teismas konstatavo, kad A.Lekavičius neįrodė, kad nuo 2010-07-19 iki 2010-07-20 jo ir A.Barkaus valia pasikeitė, ir net nepaaiškino priežasčių tokiai valiai keistis. Teismas teigė, kad kaip tik byloje surinktų rašytinių įrodymų pakanka tam. kad būtų galima teigti, jog iš tikrųjų šalių valia nesikeitė. 

Pasirašę 2010-07-20 buto su terasa ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas A. Barkus, atstovaujamas L.Barkuvienės, ir A.Lekavičius ne tik sudarė 2010-08-02 susitarimą kuriame įtvirtinama sąlyga iš 2010-07-19 preliminaraus susitarimo, bet L.Barkuviene iš dalies įvykdė jai 2010-07-19 preliminariu papildomu susitarimu nurodytą pareigą grąžinti 143 000 Lt, taip pat A.Barkus ir L.Barkuviene neatlaisvino ginčo buto, o ginčo butas A.Lekavičiaus buvo priimtas kaip tinkamai perduotas,

Dėl apgaulės (CK 1.91 str.)

Nepagrįsta yra ir teismo išvada, jog Ieškovo valia nagrinėjamu atveju buvo nuosekli ir aiški – parduoti ginčo butą su garažu. Tačiau, jeigu Ieškovo valia būtų buvusi aiški ir jei Ieškovas tikrai būtų norėjęs parduoti savo turtą tuomet šis ginčas teisme nebūtų pradėtas. Tai, kad šalys visose sutartyse, tiek pagrindinėse, tiek preliminariose, nurodė, jog bus sudaroma pirkimo- pardavimo sutartis, dar nereiškia, jog tokia ir buvo tikroji šalių valia. Šalys slėpdamos tikrąjį tikslą tam, kad Atsakovas gautų kreditą ir paskolintų Ieškovui pinigų, tik įformino šias sutartis kaip pirkimo-pardavimo. Tokio Teismo teiginio neįrodo ir faktas, kad Ieškovas neatsisakė sudaryti ginčo sutarčių. Jis jų neatsisakė sudaryti tik apgaulės pasekoje ir tik galvodamas, kad jo ir Atsakovo tikslai ir valios išraiška yra vienoda.

Taip pat bereikšmis yra antrasis ir trečiasis teismo argumentas, jog dvi sutartys buvo sudarytos be atpirkimo teisės, ir notariškai, todėl Ieškovas sudaręs pirmąją sutartį turėjo teisę nesudaryti antrosios, arba prašyti pripažinti negaliojančia pirmąją bet jis nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovas nežinojo, jog Atsakovas siekė apgauti Ieškovą.  Jis tai tik suprato po pagrindinių sutarčių pasirašymo, kai Atsakovas 2010 m. rugsėjo mėn. pradėjo Ieškovo ir jo motinos iškeldinimo iš ginčo buto procedūrą nors dar nebuvo pasibaigęs 2 metų terminas, dėl kurio preliminariose sutartyse tarėsi šalys ir per kurį Ieškovas turėjo teisę atiduoti A.Lekavičiui skolą ir sumokėti jam priskaičiuotas palūkanas, o Atsakovas privalėjo Ieškovui grąžinti kaip garantą gautą ginčo butą. Ieškovą ginčo sutarties sąlygos tenkino ir jis neieškojo kito asmens, nes su Atsakovu viską buvo susitarę, jog veiks ne tik pagal pagrindines sutartis bet ir pagal preliminarias. Ieškovas pasitikėjo Atsakovu ir net neįtarė, kad Atsakovas gali jį taip apgauti ir stengtis atimti iš jo vienintelį gyvenamąjį būstą. Jeigu būtų žinojęs, kad Atsakovas taip pasielgs, tikrai nebūtų sudarinėjęs su juo sutarčių ir būtų ieškojęs kito asmens, galinčio padėti finansiškai ir paskolinti pinigų.

Teismas nurodo ir kitą argumentą, jog Ieškovą atstovavusi L.Barkuviene turėdama teisinį išsilavinimą ne tik turėjo, tačiau ir galėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją dėl pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Tačiau L.Barkuviene negalėjo suvokti savo veiksmų. Teismui buvo pateikti dokumentai patvirtinantys prastą L. Barkuvienės sveikatą, tačiau dėl man nesuprantamų priežasčių teismas jų nevertino. 

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Teismas teigia, jog Ieškovas neįrodė, jog buvo apgautas, ar suklaidintas dėl ginčijamų sandorių, tačiau teismas nevertino Atsakovo nesąžiningų  veiksmų. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Atsakovai veikdami nesąžiningai, siekdami nepagrįstai įsigyti Butą, klaidino Liną

Barkuvienę sudarant preliminariąsias Buto’ pirkimo pardavimo sutartis, kuriose iš pradžių buvo numatyta Ieškovo teisė po dviejų metų atpirkti Butą, po to kas dieną buvo daromi šių sutarčių pakeitimai, nurodant skirtingas mokėtinas sumas ir terminus ir galiausiai sudarant pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį be Ieškovo teisės atpirkti Butą ir vėl darant sutarties pakeitimą pakeičiant Buto pardavimo kainą nuo 1 800 000 iki 1 000 000 Lt. Pažymėtina, jog tokių Atsakovų veiksmų negalima traktuoti kaip sąžiningų, apdairių asmenų, ketinusių sąžiningai įsigyti Butą dėl kurių Ieškovas buvo paskatintas sudaryti sau nenaudingą sandorį, ir vertinti, kad tokie neadekvatūs L. Barkuvienės veiksmai nebuvo įtakoti  nesąžiningo Atsakovų elgesio. Akivaizdu, kad Atsakovas taikė apgaulę Ieškovo atžvilgiu, tai yra suklaidino Ieškovą dėl esminių sandorio aplinkybių, teigdamas, kad apsimestinis sandoris – 2010-07-20 pirkimo-pardavimo sutartis sudaromas tik tuo tikslu, kas jis galėtų gauti paskolą iš banko, kurią po to paskolintų Ieškovui, tačiau iš tikrųjų siekė neteisėtai perimti Ieškovui priklausantį brangų turtą už žymiai mažesnę, negu jo rinkos, kainą. Manome, kad taip buvo elgiamasi tikslingai, siekiant Ieškovą ir jo motiną apgauti, kadangi jų namas yra prestižinėje vietoje. Jei ne Atsakovo taikoma apgaulė Ieškovas tokio sau nenaudingo sandorio nebūtų sudaręs. Teismas turėjo pripažinti šį sandorį, kaip sudarytą apgaule ir negaliojantį, ir taip pat taikyti dvišalę restituciją.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top