skip to Main Content

Atsakymas A. Kuznecovaitei: nei Kedžiai, nei Girdauskai nepraras namų, nes „intelektualinio tvirkinimo“ (kas tai per formuluotė?) byla – klastotė ir nesąmonių rinkinys

Kristina Sulikienė

Kodėl viešinama neviešos bylos medžiaga?

Nors Garliavos Kedžiams draudžiama viešinti bet ką iš teismų posėdžių, Kuznecovaitei ir Trainiui tai negalioja.

Pasipylė straipsniai, kurie prasideda klausimais – ar Kedžiai praras namus? Ar Girdauskienė praras namus?

Ne, Asta Kuznecovaite, nepraras – nes Lietuvos antstoliams vis dar neleista išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto.

Be to, tek Trainio, tiek ir Kuznecovaitės straipsniai su viešumo doze galimai griežtai kontroliuojama teisėsaugas – ką galima pasakyti, ko negalima. Todėl visuomenė net nežino, kokiu pagrindu yra areštuotas Garliavos diedukų namas.

Keisčiausia, jog nors apie pedofiliją mergaitė pradėjo pasakoti dar 2008 m., ją remiantis naujuoju kaltinimu, Laimutė Kedienė mokino apie tai kalbėti nuo 2009-07-01 iki 2010-07-16.

Beje, imant šį laikotarpį, taip ir nesupratau – kai mergaitė buvo išvežta 8 dienoms į Vaiko raidos centrą – tuo metu močiutė irgi ją mokino kalbėti apie „sysalus ir pimpalus“? Bet kaip – gal nuotoliniu būdu?

O visais kitais kartais, kai mergaitė būdavo su tėveliu Drąsiumi Kedžiu ar vėliau – globėja Neringa Venckiene?

Naujoji pedofilijos byla pradėta pažeidžiant PROCESO BAIGTUMO PRINCIPĄ – principą, kurį labai mėgsta pabrėžti prokurorai, kai neatnaujina tyrimų

Beje, labai įdomus momentas, jog šita „tvirkinimo byla“ turėjo būti pradėta PROCESO ATNAUJINIMO būdu iš jau vykusios pedofilijos bylos, kai Cininas nustatė, jog ne Ūsas yra nusikaltėlis, o seneliai – o ne pradėta nauja byla. Turėjo būti kreipiamasi į prokuratūrą prašant atnaujinti procesą. 

 Dabar gi yra pažeistas proceso baigtumo principas, apie kurį kiekvieną kartą atsisakydami atnaujinti procesus, rašo Generalinės prokuratūros prokurorai. (Aurimui Drižiui, kai n-tąjį kartą Pašilis atsisakė atnaujinti senas nesąmoningas bylas, mini „proceso baigtumo principą“)

Pradėta tokia pati byla dėl to paties, tik sukeista viskas vietomis.

Be to, jeigu mergaitė buvo „treniruojama kalbėti“, tuomet ji jau turėjo būti kaip kaltinamoji – esą melagingai liudijo. Tačiau kadangi vaikai neatsako baudžiamąja  tvarka, tai mergaitę, kad pagrobtų turtą, dar kartą padarė nukentėjusiąja – dabar jau ji vėl ištvirkinta, jog A.Cininas su kolegija parašė, jog jokios pedofilijos iš viso nebuvo. Čia grynai pakartotinis procesas toje pačioje byloje, suradus naujus kaltinamuosius – teisės korifėjai tyli. Šedbarui, Sabatauskui, Kūriui – kurie rašo vadovėlius – čia viskas tvarkoje. Nes tam tikrose bylose galima nesilaikyti teisės. O kam?

Ir kas įdomiausia, jeigu Laimutė Kedienė su Olia Girdauskienė kaltinamos laikotarpiu nuo 2009-07-01 ištvirkinusios vaiką – tai kas tada tvirkino vaiką iki tol? Ir kodėl apie tai nieko nepasisakyta kaltinime?

Be to, nors „pimpalas“ ir „sysalas“ yra absoliučiai nevulgarūs žodžiai – tai bendrinės lietuvių kalbos žodžiai, apibūdinantys vyro lytinį organą, kaip ir kiti žodžiai, randami bendrinės lietuvių kalbos žodyne – kaltinime rašoma, jog tai vulgarybės. Kaip galima sugalvot be jokios lingvistinės ekspertizės, jog vienas ar kitas žodis yra toks o ne kitoks? Čia vėl yra „juodojo kubo pasakorių“ pasakos. Nes jų pasakoms nereikia jokių įrodymų.

Kodėl neteisiami kiti mergaitės „treneriai“ už kitus 

„treniravimo“ laikotarpius- jeigu teisiami Kedžiai ir Girdauskienė?

 Ir be to, mergaitė 2012 metų sausio mėnesį apie tai pasakojo antstoliui, fiksavusiam faktines aplinkybes apie jos prisiminimus (prokurorė mano, jog „treniravimas“ nustojo vykti 2010 07 16, o aš taip nemanau – kažkas turėjo „patreniruoti“ ir 2012 metais, jeigu jau vaikas – visiškas zombis ir robotas, kaip vaizduoja prokurorai). Antstolis, veikdamas valstybės vardu, užfiksavo, jog mergaitė pasakoja, jog kai gyveno su motina, ateidavo Andrius ir rodydavo „pimpalą“, ir jį kaišiodavo jai į burną. Mano žiniomis, tas antstolis tebedirba, nėra atleistas, jo veiksmai nepripažinti neteisėtais. Mergaitės pasakojimas nufilmuotas, šalia nėra „trenerių“ Olios ir senelių. Tuomet klausimas – treniravo – kas? Ir kodėl apie tai nekalbama šioje „ištvirkinimo byloje“? O gal bus kalbama, kai bus „pargabenta didžiausia visų laikų nusikaltėlė 38 epizoduose Neringa Venckienė“?

Na, man, kaip žmogui ganėtinai išsilavinusiam, tai paprasta pasakyti, jog žinau, kas yra vulgaru, ir kas nevulgaru, nes tai apibrėžia mokslo duomenys. Lietuvių kalbą tiria lingvistika, bei tautosakos (etnologijos šakos) mokslo pošakis – kai analizuoja žodžių kilmę per papročius ir posakius.

 Kai Vytautas Šustauskas Vilniaus policijai į klausimą „ką kelnėse turi“ atsakė „bybį“, ir nors jį suėmė – nieko jam nebuvo, nes „bybys“ yra bendrinės lietuvių kalbos žodis. Kaip ir „pimpalas“ ar „sysalas“ – „sysalas“ beje yra Garliavos mergaitės naujadaras. Neseniai lietuvių kalbos profesionalai išaiškino, jog žodis „pyst“ yra normalus ištiktukas, ir prie vulgarių žodžių nepriklauso.

Taigi, šie žodžiai buvo skirti tik apibūdinti matytus dalykus, tačiau rašoma, jog sugalvojo visa tai laikotarpyje nuo 2009-07-01 iki 2010-07- 16 Garliavos diedukai ir Olia Girdauskienė – kuriai mergaitė 2008 m. ir pasipasakojo apie patirtą seksualinę prievartą.

Nors šita byla Nr. 1-383-667/2016 (kaip matome, pradėta tik šiais metais) yra šlykšti teisėsaugos parodija, kai teisiami kitos bylos , kurioje „išteisintas“  miręs asmuo – kas iš viso negalioja pagal Lietuvos teisę – liudytojai ir nukentėjusiosios giminės, akivaizdu, jog kaltinimai surašyti nemokšiškai. Nes jie palieka daug klausimų.

Jeigu Laimutė Kedienė „tvirkino“ mergaitę 2009 07 01, tai kodėl ji to nedarė 2009 06 30? Arba jeigu ji tai darė iki 2010 07 16, kodėl toliau to nedarė? Beje, ką po galais reiškia „intelektualinis tvirkinimas“, kai LR BK 153 str. apibrėžia veiksmus, o ne žodžius ar sapnus. 

Kas pasiklausė Kedžių ir Venckų  namuose – VSD, STT, Muitinės tyrimų valdyba, KPB? – Kur Seimo Kriminalinės žvalgybos komiteto reakcija į neteisėtus veiksmus? 

Be to, visas šitas kaltinimas galimai grindžiamas nuo 2009 07 01 sumontuota garso įranga Kedžių ir neliečiamybę turėjusios teisėjos Neringos Venckienės namuose – kas yra absoliučiai neteisėta veika, ir nusikaltimas. Be to, remiantis Europos žmogaus teisių ir teisingumo teismo jurisprudencija, grįsti kaltinimą vien pasiklausymo medžiaga  – yra niekinis įrodymas. Nes pasiklausymo medžiaga turi iliustruoti kitokius įrodymus, o ne būti pagrindiniu įrodymus. Be to, šioje byloje visiškai neaišku KAS klausėsi (kuri institucija?), KURIOJE BYLOJE, ir ar teisėtai su lydraščiais perdavė prokuratūrai – beje, STT ar VSD, ar Muitinės tyrimų departamentas – jeigu ir klausėsi, neturėjo teisės vėliau perdavinėti tokios medžiagos, nesant prokuratūros reikalavimui, ar prokurorams neturint kitų įrodymų apie tai, kad seneliai neva treniruoja savo anūkę. 

Visokie Kuznecovaitės ar Lavastės „liudijimai“ atmestini,  nes jos už melagingą rašymą gauna honorarą. Tokių melagių autorių „liudijimai“ yra galimai melagingi, nes vien jų straipsniai rodo, jog už pinigus jos pameluos tai, ką joms lieps. „Kalės istorija“ yra melagysčių rinkinys – tačiau Laima Lavastė gauna už tai honorarą.

Kur sankcijos sumontuoti aparatūrą dokumentai? Kokios bylos tai sankcija? Kokiu būdu kitos bylos sankcionuota medžiaga atsidūrė kitos hibridinės bylos medžiagoje, ir dar kaip kaltinimą grindžiantis vienintelis įrodymas?

Kodėl neduodama susipažinti su pasiklausymo medžiaga?

Kodėl Generalinis prokuroras dar nepradėjo baudžiamosios bylos pagal LR BK 166-168 str. dėl neteisėto asmenų sekimo ir neteisėto medžiagos, surinktos neteisėtai apie asmenų privatų gyvenimą, viešinimo?

Priminsiu, jog Prezidentas Rolandas Paksas buvo išteisintas Vilniaus apygardos teismo pirmojoje instancijoje, nes teismas nustatė, jog VSD nuo 1997 m. neteisėtai jo pasiklausė. Jeigu Garliavoje veikė VSD – turi būti traukiamas į dienos šviesą, o ne viskas numuilinama, sukeičiant dėmenis vietomis. Kieno čia pasiklausymo įranga? Kokiu tikslu sumontuota? Kodėl buvo montuojama palei mergaitės langą 2011 12 18 ?

Laimutė Kedienė teigia, jog jos buvo pasiklausoma dar anksčiau, matė dokumentus, kad ir 2008 m. Ir nesupranta – kodėl? „Ten maždaug sakoma, kad Drąsiaus Kedžio neleidžiama klausyti, o mane leidžiama. Ir taip sumontuota įranga namuose. Kokiu tikslu manęs klausytis 2008 metais?“.

Kas buvo Drąsius Kedys ir kodėl jo klausėsi? Kuri įstaiga klausėsi? Ar čia taip daroma visoje Lietuvoje, nelegaliai sekant teisėjų šeimas?

Parodymų išklausymas, vaiko guodimas – nusikalstama veika. Kada buvo dekriminalizuota pedofilija?

Dar kaltinimo absurdiškumas glūdi tame, jog seneliai išklausydami mergaitės parodymų apie šlykščius pedofilus, neva atliko veiksmus, kurie galėjo sukelti per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis. Na kažkaip panašiai ten sakoma, tiksliai negaliu žinoti, nes esu ne A. Kuznecovaitė, ir man bylos medžiaga nėra tekinama. Galiu tik girdėti perpasakotas nuomones iš savų šaltinių teisėsaugoje ir kitose įstaigose. (Ne visi teisėsaugoje supuvę – yra kas turi šeimas, vaikus, ir yra pasibaisėję iškrypėlių klano gynimu, einant agresyviai, tarsi su buldozeriu. Pašilis irgi galėtų jau pradėti domėtis, kas vyksta jo valdose.)

Atkreiptinas dėmesys, jog siekdami išsiaiškinti tai, tikrojoje pedofilijos byloje psichologai atliko net 5 apklausas. Jie aiškinosi, ar mergaitė neprisigalvoja, gal matė tėvelį nuogą? Ne, atsakė mergaitė.

O gal matė senelį nuogą? – Ne, irgi nemačiau,-atsakė mergaitė.

Šita medžiaga jeigu dar nesunaikinta, yra patalpinta N. Venckienės knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“.

Taip pat visas cirkas prieš onkologę Plėšnienę buvo reikalingas tam, kad neva vėl po mirties išteisinti Ūsą dar kartą.

Tačiau nei viename procese nėra paneigiamas italo Frančesko egzistavimas. Italas Frančeskas nušovė žmoną ir nusišovė pats, tik sužinojęs, kad Kauno marių pakrantėje rastas Drąsiaus Kedžio lavonas. O gal čia tik sutapimas? Nei vienoje byloje nei Cininas, nei kiti teisėjai nenagrinėja – kas buvo tas italas Frančeskas, pas kurį spėjama važiavo svečiuotis Violeta, ir nespėjo iš jo sugrįžti į mergaitės krikštynas.

Ir dar – normalūs vyrai nesantykiauja su vaikais. Tačiau prokurorai kaltinime rašo, jog tokiu būdu kai pasakojo apie „sysalus“ ir vyriškus organus, kuriuos matė mergaitė – seneliai suformavo per ankstyvą lytinį brendimą. Atleiskite, tai Kedžiai, taip išeina, iškrypę, ir jie auklėjo mergaitę, jog mažos mergaitės santykiauja su vyrais? Bet juk čia yra visiškas totalus kliedesys.

Atsakau Astai Kuznecovaitei – nepraras namų Kedžiai, nes šie namai priklauso ir Deimantei. Regreso tvarka Kedžiai ir Girdauskienė galės ieškinius prisiteisti iš tos pačios Kuznecovaitės – nes yra kaltinami spaudos viešumo darbu, noru uždirbti iš pedofilijos istorijos

Todėl ir atsakau Astai Kuznecovaitei – jokių namų niekas nepraras. Nes visų pirma, Klonio nameliai dalinai priklauso mažajai Deimantei, o jai reikės kažkur gyventi, kai ji pabėgs nuo pedofilų draugės motinos.

Visą gyvenimą Deimantės nelaikys uždarytos vaikų namuose, nes iš ten 16 metų sulaukus,  galima išeiti. Niekas nebesulaikys.

Tas pats atsakymas dėl Olios Girdauskienės namo – nepraras ji jo. Be to, tiek Girdauskienė, tiek Kedžiai turi teisę vėliau regreso tvarka išieškoti visus pinigus iš tų pačių Kuznecovaitės ir Trainio.

Nes ieškinio pagrindas – jog per daug rašė spauda apie pedofilijos istoriją, dėl to reikia priteisti pinigus iš Girdauskienės ir senelių.

O kadangi subjektas, kuris rašė – Kuznecovaitė, Trainys, ir dabar dar jie rašo – tai galima bus išieškoti iš jų.

Kuznecovaitė su Trainiu tegul per daug „nestumia“ šios istorijos.

Aš irgi norėčiau jų paklausti – o jūs nebijote prarasti namų? Juk jeigu Kedžiai nukreips jiems iškeltą 600 tūkstančių eurų ieškinį į Kuznecovaitę, Janutienę, Trainį, Povilaitį, Krivicką, Karlonę, Gorienę, ir daugelį kitų žurnalistų – asmenis, kurie iš tiesų per daug rašė ir rodė, ir kurie, remiantis Grigaravičiaus ieškiniu („patyrė žalą, nes spauda labai daug rašė“ – o atsako teisėje tik SUBJEKTAS – tas asmuo, kuris padarė žalą, o ne visi kiti), tai tada Kedžiai galės rašyti straipsnius, su klausimais „Kuznecovaitė praras namus? Trainys praras namus?Krivickas praras namą?“

Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada 2010 m. – spauda tyčia, siekdama uždirbti, rašo per daug ir neetiškai apie Garliavos pedofilijos bylą

Nes 2010 metų balandžio mėnesio žurnalistinio monitoringo, kurį atliko Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, išvada vienareikšmiška: spauda, piktnaudžiaudama savo padėtimi, ir siekdama pelno, per daug ir pernelyg neetiškai ir daug rašė apie Garliavos istoriją.

Nieko negirdėjote apie tokią išvadą? 

Sėkmės melo labirintuose.

Be to, šita pati įstaiga nubaudė berods 7 kartus Kristupą Krivicką už rašymą apie Garliavos mergaitę, 1 kartą Aurimą Drižių, persekiojo Giedrę Gorienę, vykdė krūvas persekiojimų dėl rašymo apie šią bylą. Juk čia yra įrodymai, jog žurnalistai net ir bauduojami, nesusitvardė ir toliau rašė – nes siekė pelno. Prie ko čia Olia, prie ko seneliai?

Areštas – tik 3 mėnesiams. Ieškinio suma – neadekvati, ir neegzistuojanti Lietuvos teismų praktikoje

Beje, areštas Kedžių nameliams 2016 06 16 pratęstas tik 3 mėnesiams. Jokių ten nėra aiškinimų kad „atims“, nes nameliai statyti 1992 dar kai Deimantės nebuvo, todėl jie negalėjo turėti tikslo „naudoti nusikaltimui“. Be to, teisės teorijoje namas- nusikaltimo įrankis- gali būti konspiracinė patalpa, arba  va toks butas, kurį Stankūnaitei padėjo nuomoti Ūsas. (Yra fiksuota, jog Ūsas sužiūrėdavo elektros skaitiklius.) Keršydami dėl pedofilijos bylos, dabar juodieji strategai viską atkartoja ant aukų ir jų artimųjų: KGB metodika „duokite žmogų, o mes jam straipsnį pritaikysime“, bei kitas punktas „padaryti iš aukos nusikaltėlį“ – idealiai vykdoma Garliavos diedukų byloje. Tas pats padaryta ir su per šturmą nukentėjusiais Gediminu Aiduku (nuo dujų jam buvo bloga beveik pusę metų, o juodi žmogėnai vos nesulaužė jam stuburo, mesdami per visą kiemą. Jo butas aišku areštuotas), Žygimantu Bulotu (į akis buvo pripurkšta dujų; dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti prarado studijas prestižiniame užsienio universitete, blogai mato dėl dujų poveikio iki šiol; Sibiro tremtinė Raminta Baltuškienė, be bylos nuteista sovietų tremtimi, dabar teisiama nepriklausomos Lietuvos teismo – kad per daug uoliai vykdė Seimo nario padėjėjos pareigas, ne vieną naktį budėjo Klonio gatvėje. Buvo suspausta palei Kedžių duris Garliavos šturmo metu, gavo į akis dujų.)

Tačiau pasaulyje tai yra įprasta metodika – kad pedofilai, apraizgę aukščiausius valdžios sluoksnius, ne tik išlipa sausi iš balų, bet ir sudoroja teisybės ieškojusius. Pasipriešino tik Latvijos visuomenė, kai sugaudė pedofilus aukščiausiuose valdžios postuose.

 

Austrijos pedofilų klano pėdsakais

Austrijoje po daugelio metų atsiradus pedofilams parduotai Kampuš, vėliau bylos tyrėjas, patyręs operatyvininkas, sunkių nusikaltimų skyriaus komisaras, „nusišovė“. Teko būti tą dieną Vienoje, kai atsirado prieš daugelį metų dar būdama vaikas dingusi be žinios Kampuš, pamenu,  kilo didžiulis ažiotažas, visa spauda klykė apie pedofilų klaną, ir žmonių prekybos schemas.

Kampuš laikęs asmuo nusižudė iš karto, kai ji pabėgo iš rūsio. Kampuš „globėjas“ buvo tik tarpininkas vaiko pardavime, kuris, nepardavęs jos, nebežinojo ką daryti, žudyti nenorėjo, todėl laikė uždaręs rūsyje. Tarp aukos ir jos valdytojo susidarė tam tikras ryšys. Kampuš verkė, kai sužinojo, kad nusižudė jos laikytojas. Grobėju vadinti neišeina, nes jis tik priėmė ją iš pravažiuojančios mašinos, ir turėjo perduoti kitiems.

Jis, taip išeina, buvo savotiškas jos gelbėtojas. Nes prie jos nepriekabiavo, tik laikė uždaręs rūsyje, jos raida, aišku, buvo sutrikdyta.

Pedofilų klanas apie tai, kad Deimantė laikoma uždaryta, tiek buvo primelavę, jog į Klonio gatvę atvykdavo žmonės ir pro šalį milžinišku greičiu prašvilpiant su dviračiu „uždarytai mergaitei“, iš nuostabos neatsitokėję, vis tiek prašydavo parodyti tą rūsį, kuriame seneliai laiko mergaitę. Kaip jie nustebdavo, supratę, kas ką tik pro juos pralėkė dviračiu, ir kad Klonio gatvėje nėra rūsio.

Garliavos mergaitė Klonio gatvėje gyveno TEISĖTAI pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 03 01 Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Birutės Daugėlienės sprendimą pratęsti Neringai Venckienei globą 6 mėnesiams, nes motinos ir vaiko ryšys nutrūkęs – globoti tol, kol motina atsistatys ryšį, išmoks su vaiku bendrauti

Pasakodami apie Garliavos istoriją, tokie rašytojai kaip Kuznecovaitė, įžūliai meluoja. Ji visada pradeda pasakojimą tuo, jog gausios policijos pajėgos „išvadavo mergaitę“.

Tačiau visi žinome, jog tai yra melas, nes mergaitė teisėtai gyveno pagal Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Birutės Daugėlienės 2012 03 01 sprendimą „Dėl globos pratęsimo“. (Globa  Neringai Venckienei suteikta buvo 2009 10 05, dingus mergaitės tėvui, su kuria gyveno vaikas pagal teismo nutartį, kai Stankūnaitė pasirašė taikos sutartį. Visa tai irgi galima rasti N. Venckienės knygoje.)

Globa 2012 03 01  sprendimu buvo pratęsta 6 mėnesiams, nes buvo nustatyta, jog vaiko ir motinos ryšys nutrūkęs, motina neadekvačiai vertina savo galimybes auginti vaiką, nelanko psichologijos kursų, nesitaiso, atsisako bendrauti su vaiku, reikalauja nebūtų dalykų. Jai susukti vaiko į kilimą ir atvežti bendravimui, kaip ji įsivaizduoja, vaikų teisių specialistai negali, buvo aiškinama suinteresuotajam asmeniui – biologinei motinai.

Banditų įstaigos vis dar veikia nevaržomai: seka ir žudo žmones. Kodėl VSD nesugeba jų sutramdyti, o tik sako „čia ne mes“?

 Už tai, kad paviešinome sprendimą – kad N. Venckienei pratęsta globa, nei Trainiui, nei Karlonei (abudu Lietuvos vyro žurnalistai, buvę tą dieną kaip ir aš savivaldybės administracijos patalpose) nebuvo iškelta byla. Tačiau man L.Stankūnaitės pareiškimu iš karto buvo pradėta byla: nos savivaldybių norminiai aktai yra valstybės dokumentai, o Garliavos byla Generalinės prokuratūros sprendimu buvo priskirta prie rezonancinių bylų, be to, teisme buvo nagrinėjama viešai. Viešų bylų medžiaga yra vieša. („Lietuvos rytas“ iš karto 2012 03 13 atpublikavo straipsnį „Kauno žudynių byloje – dar viena byla“ ir labai grėsmingai surašė, jog man gresia labai baisi atsakomybė.) Ji motyvavo, jog aš ją seku. 

Dėl šios bylos ir dar dėl banditų, kuriuos siundė trečiosios jėgos, galimai dėl visos šeimos apšmeižimo, kad mes KGB-istai, aš turėjau keisti gyvenamąją vietą, nes mane pradėjo sekti gausios nežymėtų pareigūnų pajėgos, eikvodavo valstybės biudžetą AKIVAIZDŽIAJAM sekimui, kas yra labai brangu (stovėdavo kaime nuo 7 ryto iki 22 val. vakaro – matyt, tas pats „Garliavos biudžetas“ – pamenate, Artojų gatvėje policija pasikeisdama budėjo visą parą nuo 2012 03 23 pirmojo Klonio šturmo). Neatmestina, jog banditų tarnyba galimai glaudžiai susijusi su teisėsauga, nes 2013 metų balandį buvo rastas negyvas  mane 2012 m. gruodį sekęs asmuo, kuris buvo vieno komisariato viršininko pusbrolis, jis buvo rastas Neryje negyvas, miręs „savaime“. Gali būti, jog banditų tarnyba seka „konkuruojanti firma“ – dar viena banditų tarnyba. Iš viso be teisėsaugos egzistuoja „šešėlinė teisėsauga“, kurios „nėra“, ir kuri jeigu „apsišviečia“, tada sumeta „galus į vandenį“. Paklausus VSD kas mane seka, VSD atstovai man atsakė „čia ne mes“.

Šios pačios banditų tarnybos „prašlavinėjo“ asmenis ir Garliavos byloje, vėliau sukurdami atsakomybę paprastiems Klonyje budėjusiems vaikinams. (Už ausų teko traukti Gediminą Aiduką iš Milinio nužudymo bylos. Jis jį atseit nužudė ir  prieš tai sekė pagal Marijos Milinienės parodymus – nes kaimynas turėjo žalią autobusiuką su labai panašiu valstybiniu numeriu. Tokių „įrodymų“ užteko kažką pasodinti iki gyvos galvos. G. Aidukas yra disidento Petro Ciziko giminaitis. Pats gal to nežino? Tačiau KGB tikrai tą žino, nes valdo visus geneologinius medžius.)

 Byla dėl L. Stankūnaitės, saugomos valstybės apsaugos, ir keičiančios butus kas 2 savaites,  kaip visiškai nepagrįsta buvo nutraukta tik po 1,5metų, Stankūnaitei ir prokurorei Mockienei prieš mane atlikus žalą ir persekiojimą, nesant tam jokio pagrindo. Kauno prokuratūra nutarimą apie nutrauktą tyrimą į VRM Informacinių duomenų skyrių iš viso pamiršo išsiųsti. Reikėjo man pačiai tvarkytis savo duomenis, kurie buvo melagingi. 

Kitiems 10 žurnalistų už tai, kad ją “sekė“, byla nebuvo keliama, nes jie rašydami straipsnius, melavo dėl globos pratęsimo – rašė „teisingai“, todėl jų niekas nelietė. 

Tačiau esmė buvo – kad nebūtų rašoma apie bylą TIESA.

Garliavos šturmas buvo teisinamas atsargos kariškių „pavojingumu“ ir tuo metu tebevykusiu ikiteisminiu tyrimu dėl Bražuolės įvykių (tyrimas buvo nutrauktas tik visai neseniai dėl senaties)

O Tiesa tokia, kad niekas nieko nevadavo. Smurtavo, viską daužė teisėtos globėjos tėvų namuose. Paskui net norėjo, kad tie, kurie buvo nušturmuoti, jų „specoperacijos“ kaštus susimokėtų. Po to policininkai važinėjo į seminarus Rusijon ir Baltarusijon – net į teismus ateidavo su aplankais su Rusijos prokuratūros užrašais. Po to R.Požėla, kuris atvykdavo su tokia „papkute“, buvo paaukštintas į generolus, perkeltas į Valstybės sienos apsaugos vadus (o štai susijusios tarnybos Muitinės vidaus tyrimams vadovauja teisėjo A. Cinino brolis).  

Prieš tai „violetiniu“ buvęs „Karštas komentaras“ reklamavo specoperaciją kaip 

„išlaisvinančią“, citavo Renatą Požėlą, kad čia buvo reikalinga dėl „pakaunės savanorių“. Reklamavo Stauskį ir Požėlą ir „antisisteminis“ Pūko TV kanalas, ten sėdėjo jie ir aiškino, kaip reikėjo nušturmuoti taikų žmonių susibūrimą. Nes ten „trynėsi“ bražuolininkai, kurie esą baisiai pavojingi „teroristai“. Kadangi Bražuolės byla nutraukta, vadinasi, ir šturmas – be jokio juridinio pagrindo, grįstas tik prielaidomis ir įsivaizdavimais. Niekas ten ir degintis neketino, nors ir aiškindavo eilėraščius apie „deginamąsias aukas“. Režisierė Neris Karpuškaitė tai darė pagauta meninio įkarščio, kalbėdama apie vidinę, dvasinę kančią ir deginimąsi iš vidaus. Ką ten baigę Minsko aukštąsias mokyklas, ir nuolat joje besitobulinantys, gali suprasti? Gal gyvenime teatro spektaklyje nėra buvę?

Kad pats Policijos departamentas juos, „pakaunės maištininkus“, esant nenutrauktai Bražuolės bylai, galėjo atsiųsti paagentauti, Giedrė Gorienė nesusimąstė. Pati G. Gorienė gali būti „atidirbinėjo“ teisėsaugai, tikėdamasi, jog ji kada nors išnagrinės jos vyro bylą, dėl kurios ji jam net neleidžia kreiptis. (Kodėl G. Gorienė diametraliai pakeitė „ploštelę“, o 2012 m. rudenį kas dieną laikraštyje po 2-3 straipsnius skirdavo purvo pylimui ant Drąsos kelio ir Neringos Venckienės? – Nors prieš tai vaidino palaikanti, važinėdavo iš Vilniaus į Teleičių kaimą į svečius, filmuodavo, įrašinėdavo, rašydavo straipsnius.)

„Pakaunės maištininkai“, tiesa, trindavosi Klonio kieme, tačiau jie tai galėjo daryti ir dėl natūralaus noro būti ten, kur daug neteisybės. Tokius asmenis dabartinės Valstybės apsaugos departamento instrukcijos vadina labai pavojingais „pavieniais asmenimis“. Jeigu esi buvęs kariškis, jau geriau neiti net iš namų, nes esi „pavienis“ ir labai pavojingas.

Kai Lietuvos kariuomenė net į namus atvažiavo ir susirinko visas mano uniformas, nors atsargos kariškiai turi teisę vieną turėti, pasakė „yra naujas nurodymas, nes gali lipti per tvoras, skverbtis į batalionus“. Aš šitokias nesąmones sakantiems buvusiems kolegoms pasakiau: „Man nereikia. Nes aš žinau, kur yra sargų būdelė. Galima praeiti su svečio kortele, jeigu labai reikės kažką pasakyti vadovybei. Ir dar pridursiu – tik okupacinė kariuomenė nurengdavo savo kariškius“. Po šito mano kolegos liko it mietą kandę. Kauno atsargos karininkų sąjungos nariai pasakė: priima mane kaip garbės narę, nesvarbu, jog aš ne karininkė. Nes jie visą tą patį patyrė, kai buvo deginami jų tarnybos dokumentai, ir atiminėjamos pensijos. (Šlykščiausia, jog atmintinomis 1991 01 10-14 dienomis parlamentą saugoję karininkai tokiais net nepripažįstami – jeigu jie, saugodamiesi KGB ir SSRS GRU, slėpė veidus nuo objektyvų. Išlikę yra Arvydo Pociaus, ilgokai vadovavusio kariuomenei, ir baigusio tarnybą su 200 000 litų vertės automobiliu, nes „nepristižiška važinėti su 5 metų senumo“, nuotraukos – nes jis žinojo, kaip reikia elgtis – lįsti į objektyvus;  ir Garliavos pedofilijos bylos Andriaus Ūso prokuroro- advokato Egidijaus Motiejūno įrašai, kad jis buvo parlamente. Visų kitų sunaikinta.Jų pensijos skaičuojasi nuo tada, kai buvo padaryti pakartotiniai įrašai. Beje, Parlamentą saugojo ir Patvorio gaujai priskirto Žygimanto Bulotos tėvas Bulota, Kauno savanorių vadas, Pakaunės maištininkas. Apdovanotas sausio 13-osios atminimo medaliu.)

 Kas iš tiesų sutrikdė Garliavos mergaitės vystymąsi po 2012 05 17 „pogromo“ – smurtinio vaiko nepasiruošusiai auginti ją motinai perdavimo?

Taigi, parlamento gynėjų tarpe buvo E.Motiejūnas, kuris, tarsi parlamentą, apgynė ne tik Andriaus Ūso garbę, bet netgi jo apatines kelnaites. 

Garliavos pedofilijos herojai po to tiek įsijautė, jog per godumą nebemato ribų, užsimanė visko ir iš karto.

Bet visiems noriu priminti suskilusios geldos pasaką.

Kai boba užsimanė tapti visų jūrų karaliene, ji atsibudo ryte prie suskilusios geldos.

Taip ir pedofilijos bylos didvyriams norėtųsi priminti tą geldą, į kurią žiūrint labai jau liūdna bobai pasidarė.

Nors nežinia kokius mokslus baigusi prokurorė ir 3 teisėjai rašo, jog seneliai sutrikdė normalų vaiko vystymąsi (tai apsprendžia raidos psichologai – o net garsusis psichiatras Slušnys buvo nustatęs, jog mergaitės raida yra nepažeista), pažymėtina, jog iki 2012 05 17 vaiko vystymasis buvo super- normalus.

Vadinasi, vaiko vystymasis sutrikdytas po namų nušturmavimo, ir dabar pedofilų klanas nori, kad visi kiti atsakytų, bet ne jie.

Tačiau, gerbiamieji – yra ne tik 2012 03 01 išvada, jog dar 6 mėnesius mergaitė gyvens su globėja N. Venckiene – nes N. Venckiene labai gerą aplinką suteikia mergaitei, visokeriopai ją vysto, jos interesų nepažeidžia – bet yra ir vaizdo medžiaga, nuotraukos, kur matosi, jog mergaitė išsivysčiusi labai gerai ir netgi pažangiau, negu jos amžiaus vaikai.

Išnešti vaiką sukryžiuotomis kojomis, neleidžiant pasiimti nei vieno daikto – čia buvo traumacijos pradžia. Nes vaikai yra prisirišę prie savo lėlių, flamasterių, šachmatų, fleitos, ir netgi namų kompiuterio. Šturmuotojai kažkaip atseit viso šito nesuprato – o dabar kliedi, jog kažkas kitas, o ne jie, sutrikdė vaiko vystymąsi. Vaikas iki nesąmoningo šturmo gyveno pilnavertėje ir jį lavinančioje aplinkoje. Vaikas buvo mokinamas netgi valgyti gaminti: žinau, nes 2011 12 24 mačiau savo akimis, kaip mergaitė gamino Kalėdų sausainius kartu su močiute. Pagamino vieną širdelę ir pasakė, jog čia bus Neringėlei.

Pati žaidžiau su ja šachmatais, ir galiu tai patvirtinti- kad vaiko mąstymas ir raida nebuvo sutrikusi.

Pagal 2016 06 16 teismo nutartį byloje Nr. 1-383-667/2016 privaloma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vaiko raidos trikdymo tyčiniais metodais, siekiant finansinės naudos

Šita 2016 06 16 nutartis dėl arešto pratęsimo – kaip ir ieškinys O.Girdauskienės byloje – įrodo, jog Deimantė yra traumuojama naujojoje aplinkoje, o atsakomybę bandoma suversti seneliams ir Oliai Girdauskienei.

Dėl šių veikų – kai visiškai sveikas vaikas paimtas jėga ir galimai sutraumuotas naujoje aplinkoje (2012 metų piešiniai rodo, jog vaiko raida grubiai sutrikdyta, o vienintelis malonus prisiminimas yra diedukai ir Neringėlė – piešiniuose mamos nėra), kur neva turėjo būti labai laiminga su pedofilų drauge mama – kuri būdama labai jauno amžiaus, važinėjo mašina už 100 000 litų, kaip rašo N. Venckienė savo knygoje, ir deklaruodavo 60 000 litų pajamų per metus, atseit, kirpdama vargšų rajone Vilijampolėje – turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Manau, Drąsos kelio partija ir visuomenininkai kreipsis, nes tai yra skandalas.

Sutelkiamos gausios policijos pajėgos, kad jėga būtų galima išplėšti vaiką iš mylinčios aplinkos, atiduoti į vaikų namus, sutraumuoti, suluošinti (vaiko piešiniai rodo, jog po 2012 05 17 jos raida sutriko), ir tada pareikalaujama už šiuos savo nusikaltimus to paties vaiko turto!!

Baudžiamosiomis bylomis buvo persekiojami tiesą rašę žurnalistai – K. Sulikienei 2012 m. buvo iškeltos 3 bylos pagal 6 straipsnius: G. Gorienė su “Karštu komentaru” išlipo “sausa” ir nepalytėta – nes laiku “pakeitė ploštelę”

Mane Kauno ir Vilniaus prokuratūra (prokurorai K. Mockienė, R. Poškienė ir Leontveja, su E . Motiejūno vadovavimu, kaip skyriaus vyr. prokuroro) persekiojo su 3 baudžiamosiomis bylomis. Patvorio gaujos byloje pasiklausė telefono 6 mėnesius, periminėjo mano laiškus – neturėjau privatumo. „Patvorio gaujos“ byloje bandyta suteikti įtariamojo statusą – bet atrodo, bylos tyrėjoms sudrebėjo ranka daryti akivaizdų nusikaltimą. Tačiau nesudrebėjo kitų visiškai nekaltai teisiamų asmenų atžvilgiu – nors tarkime, Gediminas Aidukas, bebaigiant bylos tyrimą, įrodė rašytiniais įrodymais, jog jis gyveno Kėdainiuose, tuo metu, kai jį kaltino kursčius N. Venckienę eiti į politiką, ir pasipriešinti būsimam 2011 12 16 teismo sprendimui (iš kur G. Aidukas galėjo žinoti 2009 metais apie 2011 12 16 sprendimą?).

Buvau labai pavojingas asmuo – nes žinojau tiesą: kad vaikas yra aukštesnio negu vidutinio intelekto iš prigimties. Nes ne visi vaikai moka žaisti šachmatais, ne visi deklamuoja atmintinai ilgiausius eilėraščius. Tas faktas, jog vaiko aukštas IQ, ir leido vaikui sklandžiai pasakoti tai, kas su juo daryta iškrypėlių. Vaiko intelektą, dabar jau 4  metus ją girdant vaistus, siekiama sužaloti negrįžtamai – kad esą būtų įrodymas, jog šitas vaikas yra nenormalus, ir todėl viską išsigalvojo.

Pažįstu vieną pedofilijos auką. Kai ji papasakojo apie tai mamai, jos mama iš karto ją uždarė į „psichuškę“. Tai irgi vyko Garliavoje. Mokytojas visą vaikystę prievartavo savo anūkę. Kadangi duktė irgi mokytoja, ji išsigando skandalo, ir „supakavo dukrą“. Duktė taip ir nesuprato, ką blogo padarė, kad papasakojo apie šlykščią prievartą. Ji tesuprato – jog turi nebepasakoti, nes tada visiškai ją uždarys. Šita jauna moteris galiausiai išvyko iš Lietuvos, nes netgi teko gyventi tame pačiame bute, kur ji būdavo prievartaujama. Motina taip ir nesuprato, kad jos dukrai viskas kelia prisiminimus, o „psichuškė“ padėjo nebent jai pačiai – pasiteisinti, jog duktė gal viską išsigalvoja. Pažymėtina, jog pati motina galėjo būti prievartauta vaikystėje, nes reakcija į dukros pasakojimą buvo tokia pati, kaip Janinos Dabašinskienės veiksmai, kai jinai Deimantę išvežė į Vaiko raidos centrą – kuris yra vaikiška „psichuškė“- kad būtų ginami pedofilai, o aukos – užčiaupiamos. Olga Girdauskienė yra liudytoja įvykio, kai mergaitė, parvežta iš Raidos centro, nebežinojo, kurioje pusėje jos kieme yra sūpuoklės, bei neatpažino šachmatų figūrų. Vadinasi, 8 dienas vaikas buvo girdomas slopinančiais intelektą vaistais, kurie sutrikdė judėjimą bei mąstymą. Dabar Olia Girdauskienė ne veltui persekiojama – juk ji yra vienintelė liudytoja nesusijusi giminystės ryšiais, taigi, neturinti jokio motyvo. Todėl tokį liudytoją reikia užčiaupti.

Jeigu vaikas dabar žiūri bereikšmiu žvilgsniu, o jos kankintojai nori kompensuoti savo sunkų darbą iš jos pačios turto – gal valdžioje dar likę gyvų ir mąstančių? O gal jie visi tylės, kol jų vaikus ir anūkus nepalies šlykšti pedofilijos ranka?

Juk nušturmuoti galima ir Seimo nario namus – nes teisėjas toks pats kaip Seimo narys, saugomas neliečiamumo. Niekas neapsaugotas.

Audriaus Cinino nuosprendis  yra neteisėtas: nes Lietuvoje nėra įtvirtintas bylinėjimosi po mirties institutas baudžiamosiose bylose; triusikų bylos nuosprendis neišdildė prisiminimo apie pusnuogį „vaiko teisių gelbėtoją“

Beje, A. Cininas negalėjo nieko nustatyti 

(kad esą jokios pedofilijos nebuvo), nes jis nieko nenustatinėjo, nukentėjusiosios neapklausė. Laiko klausimas, kol bus atnaujinta šita visiškai prastai išnagrinėta byla, kurios pagrindinis tikslas buvo sudoroti bylos liudytojus – bet taip sutraiškyti, kad jie nebeatsikeltų.

O jie, (turbūt pikčiausia yra Kuznecovaitei su Trainiu) – ne tik vaikšto, bet kartais ir šypsosi. Klonio namelių sklypas vis dar taip pat gražiai prižiūrėtas, kaip ir per „Klonio revoliuciją“ – žydi gėlės, trumpai nupjauta veja. Retkarčiais susirenka nebegausiai Lietuvoje likusi giminė, kepa šašlykus, bendrauja, kalbasi apie orą, daržus, meną, šiltnamius…O juk taip norėta, kad visiškai nuo žemės paviršiaus jie visi išnyktų. Juk su tokia neapykanta parašyta L. Lavastės knyga „Kalės istorija“ – kaip vargšė rusaitė iš vargšų rajono norėjo tapti senos lietuvių giminės dalimi, ir nesugebėjo. Bet juk suvalkiečių šeimoje reikia dirbti, dirbti ir dirbti – dėl to suvalkiečiai visada buvo taupūs ir turtingi. „Kalės istorijoje“ verkiama, kad Drąsius Kedys neva davė labai mažai pinigų – bet tai irgi yra netiesa. Jis savo rusaitę karalaitę apipylęs buvo nuo galvos iki kojų – o jai, kaip senei prie geldos, vis buvo negana. Norėjosi šito namo, ir buto Juodkrantėje. Ir neteko gauti…Ajajai.

Senelis vakarais, tiesa, šaukiasi Deimantės. Po šturmo jam dreba ranka. Anksčiau buvęs labai sveikas, dabar yra paliegęs, bet niekada negali pamiršti savo Deimantėlės. Ir vienais triusikais išlendančio „vaikų teisių gynėjo“ – nes tokie dalykai nepamirštami. Gali prokuroras E. Motiejūnas 10 kartų visus nuteisti už atsiminimus – atsiminimai yra toks dalykas, kurių nenuteisi. Kaip ir sąžinės. „Gal kad 35 namus su šia ranka betonuodamas pastačiau? Gal čia kaip tik dreba nuo darbo? Juk visą gyvenimą sąžiningai dirbau“, – klausia savęs diedukas – nes dreba dešinioji ranka – kuria jis laikė „kelnę“, po darbo skubėdamas užsidirbti papildomai. Dabar Kuznecovaitės, Trainiai aiškina, jog Garliavos senoliai turtą įgijo nusikalstamu būdu. Nuo kada darbas – tai nusikaltimas?

 Jeigu ta Kuznecovaitė pasiklausytų, gal jai suvirpėtų širdis. Bet, ne – ji gyrėsi viešai, jog iš rašymo tiek uždirba, kad leidžia sau skraidyti į užsienį.

Močiutė vis mini Neringėlę ir Karolį. Ir vis nubraukia ašarą. Nes žentas visiškai nebe žentas, susvetimėjo. Net serbentų baisu nueiti pasiskinti. Serbentų, kuriuos pati dukros sklype pasodino. Kažkurią dieną važiuodama pro šalį užvežiau savo serbentų. Nes yra svarbūs tokie paprasčiausi dalykai. Kaip šviežios uogos, ypač, kai šitaip dreba diedukui ranka.

Dar vis pasitaiko gerų žmonių, kurie nepamiršta Garliavos diedukų, ir medaus, arba pinigėlių užveža.

„Labai daug išeina vaistams po to nelemto šturmo. Ir Oliai sveikata sutrikusi. Ir jai išeina ant vaistų. Areštavo tai ne jos, o sūnaus sklypą. Visos santaupos sudėtos į jį. Sūnaus. Todėl nebeatlaiko kartais, jaudinasi.“,- paaiškina Laimutė Kedienė. Beje, sūnus – policininkas, visą gyvenimą sąžiningai dirbo tai pačiai sistemai, kuri dabar vagia jo turtą. Policininku dirbo ir senasis Girdauskas. Gauna pensiją iš VRM sistemos, o ta pati sistema dabar atiminėja iš jo namą. Gražu. 

 Tiesa, išsidaliję Drąsos kelio partijoje postus, ir semdami rieškučiomis algas, daugelis „drąsiečių“ nesuvokia, jog reikėtų kartas nuo karto pasirodyti Klonyje, paremti senelius bent žodžiu. O ne laikytis įsikabinus savo posto. „Ne, ne visi pamiršo. Yra moterų, kurios padeda, tikrai, yra kas padėjo. Juk tokias baudas, tūkstančiais sumokėjome. Man jau iškelta 8 byla. Čia kad aš neva Karolį mokiau iškraipyto himno. Nors aš nemokiau. Aš nežinau, iš kur jie traukia šitas nesąmones. Kai pas mus kieme sutrypė valstybės vėliavą, ir stumdė giedančius himną žmones – čia ne nusikaltimas. O ką mes darome – viskas nusikaltimas“.

 Tačiau, manau, Kuznecovaitė viso to – jog žmonės yra persekiojami dėl to, kad globojo pedofilų nuskriaustą vaiką – nesupranta. Visuomenininkas Valdas Lukoševičius Astą Kuznecovaitė užfiksavo žygiuojančią su dukra Baltic Pride gėjų eisenoje. Turbūt tuo viskas ir pasakyta.

KGB metodai Garliavos diedukų byloje: duokite žmogų, o mes straipsnį jam pritaikysime; sukeičiama vietomis auka ir nusikaltėliai

KGB, kurios atseit nebėra, veikdama klasikiniais metodais, suskalbė, sudraskė šią šeimą į gabalus, o dabar, pasitelkdama visuomenės informavimo priemones, grobia jos turtą. (Prisiminkime, kaip vežė „buožes“. Ne tik juos nužudė, nuveždami į bado zonas, bet ir susigrobė jų turtą, ir neatiduoda iki šiol. Tarkime, mano „buožės“ prosenelės Anatazijos Kubilienės (kuri mirė badu Vorkutoje 1953 m.) sodyba Rokiškio rajone ir 42 hektarai žemės ir nebuvo grąžinti. O kam? Juk sovietas vykdė „išbuožinimą“ – teisingumą. Močiutė, ačiū Dievui, „nesibuožino“, pabėgo nuo stribų, susiklastojo dokumentus, ir iki 1990 m. net nesakė, kad jos vardas yra kitoks, ir gimimo data visiškai kita….Klanas manau puikiai žino, jog net du Vytauto Andriaus Kedžio dėdės Kedžiai buvo JAV aviacijos lakūnai….Jūs nežinojote? Tai laikas sužinoti. Tai elitinė giminė. Todėl KGB šitaip šlykščiai ir naikina. JAV aviacija priklausė elitinei žvalgybos rūšiai. JAV žvalgyba visais laikais kovojo su bolševikais, jų nekentė.)

Iš kaltinimo akivaizdu, jog klanas labai norėtų ir Aidui Venckui perrašyto namo. Tik „negali prieiti“.

Tiesa, pirmą, kartą matau tokią bylą –  kad namas pats savaime būtų įvardijamas kaip nusikalstamos veikos įrankis. Nors prokuroras Ramūnas Šileikis savo kaltinamajame akte rašo, jog pakanka duomenų kaltinti Andrių Ūsą – kažkodėl tokios rašytojos kaip Kuznecovaitė tokio kaltinimo, nors pati jį cituodavo – jau nebeatsimena.

 Šitas kaltinimas ir lieka TEISIŠKAI   vieninteliu tikru įrodymu – nes Cinino ir kolegijos nutartis yra negaliojanti – išteisinti mirusiųjų neleidžia įstatymai. O jeigu nėra įstatymo – negalima priimti ir nutarties. Tas pats teisinis principas „nėra įstatymo – nėra nusikaltimo“, tik kitaip.

Pagal tuo metu galiojusią ir tebegaliojančią baudžiamojo proceso teisę, byla nutraukiama, kaltinamajam mirus – bylos Nr. 1-183-445/2014, 1A-159-361-2011, 2012 m. spauda pranešė „Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį nutraukė bylą už žmogžudystę kaltu pripažintam ir kalėti dešimčiai metų nuteistam kauniečiui Dariui Čekalinui.“, tęsti bylą atsisakė, nes įstatymas nenumato. Ir daugiau yra tokių pavyzdžių (http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/nutraukta-byla-dcekalinui-kuris-pats-tapo-zudiku-auka-327722); 2012 02 08 spauda pranešė (jau po A. Ūso „išteisinimo praktikos“ – „Apeliaciniame teisme paaiškėjo, kad baudžiamąją bylą „Skirnuvos“ atžvilgiu dėl turto pasisavinimo ir sukčiavimo belieka nutraukti. Ta pati byla garsios Alytaus statybų bendrovės įkūrėjo Algirdo Stasiukyno atžvilgiu buvo nutraukta jau anksčiau. (

 

Nusižudžiusio Alytaus statybų bendrovės „Skirnuva“ įkūrėjo ir vadovo Algirdo Stasiukyno (gim. 1953 m.) drama, susijusi ir su verslo reikalais, neturės tęsinio teisme.“ (http://alytausgidas.lt/po-mirties-nebebus-teisiamas-nei-nusizudes-algirdas-stasiukynas-nei-jo-ikurta-statybu-kompanija-skirnuva/)

 Taigi, prokuroras R. Šileikis iš tyrimo medžiagos, apklausos protokolų, įvardijo, jog prieš mažametę buvo atliekami tvirtkino veiksmai, ir juos daugybę kartų galimai atliko kaltinamasis Andrius Ūsas. (Cituoju iš kaltinamojo akto, kuris nėra pripažintas negaliojančiu, prokuroras R.Šileikis nebuvo atleistas iš darbo dėl pareigų blogo atlikimo.)

Vadinasi, procesas, tęstas po Andriaus Ūso mirties, buvo neatitinkantis įstatymo reikalavimų, pažeidžiantis Lietuvos teismų praktikos reikalavimus. Nes visose kitose bylose tokia „geroji praktika“ netaikoma. Vadinasi, Andriui Ūsui buvo sukurtos tik jam vienam skirtos procesinės taisyklės, kurios pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, sukėlė nepagrįstų lūkesčių kitų bylų dalyviams, kurie rašo ir rašo prašymus tęsti procesus po artimųjų mirties – tačiau visi teismai tokius prašymus iki vieno atmeta. 

Išteisinus jį jau mirusį, šitas kaltinamasis aktas nebuvo panaikintas: nes mirusiųjų nei teisti, nei tuo labiau išteisinti negalima – procesas to nenumato.  Jis buvo surašytas pagal bylos medžiagą, liudytojų parodymus, 5 mergaitės apklausas.

Beje, prokurorė G. Ročienė buvo atleista iš darbo, nes nevykdė teisėjos Valdonės Račiūnienės nutarties skirti mergaitei kompleksinę teismo psichiatrijos- psichologinę ekspertizę. (http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/del-pedofilijos-skandalo-is-prokuraturos-atleista-genovaite-rociene-grazinama-i-darba-56-475873) Tiesa, galutinė ir neskundžiama nutartis priteisė prokurorei solidžią kompensaciją, pakeitė nuobaudos rūšį – nurodė skirti tik papeikimą – nors ji tikrai nevykdė a.a. teisėjos Valdonės Račiūnienės nutarties, kas yra grubus tarnybinis pažeidimas. Vėliau šitas piktnaudžiavimas teisėjo Cinino ir buvo panaudotas įrodyti, jog vaikas pasakojo nesąmones: nes buvo ir neatlikta šioji ekspertizė, arba ji buvo atlikta pavėluotai. Knygoje nėra sudėti visi bylos dokumentai, o kaip sako šaltiniai prokuratūroje – šioji byla jau dabar yra tiesiog fiziškai naikinama, išplėšomi įrodymai. Priminsiu, jog į teismą byla irgi buvo atiduota išplėšyta, buvo išimti sekimo medžiagos lapai, telefonų išklotinės, bei siekiant išplauti teisėją J. F., buvo išimta visa medžiaga, susijusi su juo: nors jo 9 telefonų buvo pasiklausoma. Kam teisėjui 9 skirtingos SIM kortelės?

Beje, labai keistas dalykas, bet V. Račiūnienė jau keli metai kaip mirusi. Dar visiškai jauna moteris buvo. Pirma 2012 m. buvo kažkodėl atleista Prezidentės dekretu iš darbo. Po to mirė.

Ji viena iš nedaugelio Tiesos ir Teisingumo siekėjų šioje byloje. Beje, tikrai šita byla yra Žudikė.

Tačiau klausimas – ar nekaltoji Motina tikrai mano, jog klanas ją paliks gyvą? Dabar jinai naudojama kaip „torpeda“ sugrobti visą Garliavos senelių ir kaimynų turtą, pasiglemžti ir kitų nuoširdžių budėjusių žmonių butus, santaupas.

O vėliau, kai ji nebus reikalinga, jos greičiausiai laukia toks pats galas kaip Ūso, Frančesko, Krajutaitienės. Visus finansinius reikalus valdo Černiausko kontora. Mergaitės adresas – Černiausko kontora.

Nes tokios yra pedofilijų bylų baigmės. Ir jos yra visame pasaulyje tokios.

Asta Kuznecovaitė 2011 m. apie Neringą Venckienę:  „Aš ja tikiu“. Kas pakeitė šios žurnalistės mąstymą į priešingą pusę?

Kuznecovaitė irgi turėtų pagalvoti apie save- juk ji pirma rašė labai palankius straipsnius, ir trukdė klanui įgyvendinti užmačias. Prisidėjo prie sėkmingos pedofilijos bylos eigos. Kad ir kiek atidirbinėtų, knygoje amžiams liks Astos Kuznecovaitės įrašas, kuris vadinasi „Aš ja tikiu“.

Asta Kuznecovaitė 2011 m. rašė:

„Nekyla net abejonių, kad D. Kedys buvo nužudytas. Kaip ir tai, kad vienintelis pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas savo gyvenimą baigė Alytaus pakelės griovyje įvykus „nelaimingam atsitikimui“. Greičiau jau patikėsiu, kad jį varlės negyvai užspardė, nei prokurorų pateikta versija, jog girtas nuskendo. Ir dar prieš teismo posėdį. /…/ Taip galvojau ne aš viena, galvojo daug Lietuvos žmonių, kurie, išgirdę protu nesuvokiamą Kėdainių rajono apylinkės teisėjo Broniaus Varsackio sprendimą mergaitę skubiai grąžinti jos biologinei motinai, net neragindami iš visų kampelių suvažiavo į Garliavą, metę darbus, palikę šeimas, užmiršę visus rūpesčius. Jiems svarbiausia buvo mergaitė. Mergaitė, tapusi ne tik D. Kedžio dukra – tapusi visos Lietuvos dukra.“ (Neringa Venckienė. Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę. Kaunas, 2011, p. 283// Asta Kuznecovaitė. „Aš ja tikiu.“)

Kedžių sklype – senas statybos projektas. Todėl pareikštas 600 000 eurų ieškinys…Nes sklypo vertė tokia. Ateity. Kai Černiauskas pastatys botelius, arba įstaigas Arba Maximą. Šalia juk statomos įstaigos (Artojų gatvėje…)O komercinė sklypo paskirtis leistų užstatyti kiekvieną kvadratinį metrą. 

P.S. Beje, Kedžių namas galimai grobiamas dėl to, jog jų namas – tai sandėliuko rekonstrukcija. O statybos projekte yra toje didelėje pievoje numatyta gyvenamojo namo statyba. Šitus visus dalykus gali žinoti tik KGB. (KGB Lietuvoje Sąjūdį sukūrė privatizacijos tikslais. Buvo pažadėta maždaug 42 asmenų „brigdai“ leisti suprivatizuoti viską, kas įmanoma. O vėliau, paaiškėjo, buvo numatyta antrinė ir tretinė privatizacija – tai privačios asmenų nuosavybės grobimas – tų asmenų, kurie yra ne KGB sistemos dalis.) KGB agentūra  vis dar gyva ir vis dar valdo Lietuvą. Nes statybos leidimai buvo derinami dar sovietmečiu. Demonstruojamas prieinamumas prie dokumentų. Ne veltui VĮ Registrų centras parodė, jog Kedžių namo duomenimis domėjosi būtent Černiausko kontora. 

Labai dažnai žemės sklypai grobiami ne dėl jų pačių savybių, bet dėl jame esančių projektinių sprendinių. Apie tai A. Kuznecovaitė pamiršo parašyti. O gal jai niekas nepasakė.

Beje, kaip suprasti A. Kuznecovaitės „virsmą“? Liga? Pinigai? Baimė? Ar viskas kartu?

P.P.S.  Esu susidūrusi su Černiausko kontora savo teisinėje praktiko. Tai yra kontora be jokių skrupulų. Ir labiausiai garsėjanti, kaip mokanti pamokyti savo klientus NEVYKDYTI TEISMO SPRENDIMO. Klausimas – kodėl tad Černiauskas taip piktinosi, jog N. Venckienė nevykdo teismo sprendimo, jeigu jo kontoroje šis momentas – įprasta jų teisinė praktika? Ši kontora geriau surašys skundą klientui baigtoje byloje, kurioje priteista 13 000 eurų sumokėti kreditoriui, negu paragins jį šiuos pinigus pervesti tiems, kam klientas skolingas. Užpernai kartu su advokatu A. Novikovu laimėjome bylą baigiant taikos sutartimi, ir šia sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti per 2 metus ne mažiau po 260 eurų kas mėnesį ieškovui. Praėjus pusei metų, įmokos pasibaigė, o prašymas išduoti vykdomąjį raštą baigėsi ieškovų pralošimu. Ieškovai taip ir nesuprato – kokioje valstybėje gyvena. Atsakovas pinigus sumokėjo ne teisinių priemonių veikiamas, o kai atradusi jo komentarą vienoje iš Lietuvos gelbėtojų FB grupėje, pasišaipiau viešai – Lietuvą gelbėja, o nesugeba broliui skolos pagal įsiteisėjusį sprendimą išmokėti. Susigėdo ir pinigus pervedė tą pačią savaitę…Černiausko kontora tačiau šį asmenį kurstė iš viso nemokėti, arba mokėti savo susigalvotas sumas – taigi, nevykdyti teismo sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo. Prisiminkime Botelių bylą – Černiausko kontoros klientai nevykdė teismo sprendimo. Ir nieko jiems nebuvo. Tuo pačiu metu Černiauskas auklėjo Neringą Venckienę atiduoti jo klientai teisėtai globojamą vaiką. 2012 03 23 iš Kedžių namo Černiauskas buvo išvestas jėga policijos pareigūnų, nes pradėjo fiziškai pulti namo gyventojus ir policijos viršininką Lemziakovą.

 

 

Facebook komentarai
Back To Top