skip to Main Content

A T L Y G I N I M A S   UŽ   I Š T I K I M Y B Ę   L I E T U V A I – M I R T I E S                      N U O S P R E N D I S   V I S A I   Š E I M A I

 

 

Zenonas Volkovas

 

 

Keletoje vietų rašiau atsiliepimų, kad Lietuvoje landsbergistų nusikaltama gauja, pralošę rinkimus, bus pasiruošę perversmui. Smagu, kad susirūpinimą parodė Lietuvos signataras Zigmas Vaišvila, pastebėjęs ar nesiruošiama pakartoti 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą.

 

Per dvidešimt šeštųjų metų kariuomenės maištą valdžia buvo atiduota Antanui Smetonai, kuris į jokias maištininkų oficialias komisijas neįėjo. Adolfas Strakšys turi anos perversmo organizavimo valdybos sąrašą: pirmininkas – generalinio štabo pulkininkas Vladas Skorupskis, nariai – majoras Ignas Slapšys, kapitonai Antanas Mačiuika, Juozas Matulevičius ir Antanas Steponaitis. Pulkininkas Vladas Skorupskis paruošė perversmo planą ir pakvietė majorą Povilą Plechavičių atstovauti laikinai karinei valdžiai ir veikti jos vardu.

 

1992 m. rinkimus didele persvara laimėjo brazauskininkai, buvo aišku, kad laimės ir antrame ture. Tai landsberginės gaujos emisaras, išmovė pasiklausti, kaip Amerika žiūrėtų į tai, jei Lietuvoje ekskomunistai ginklu būtų neprileisti prie valdžios. Jam tada buvo atsakyta trumpai – pasaulis tada Lietuvos nesuprastų, o nesupratęs nusigręžtų nuo jos. 

 

Iš Vytauto Landsbergio ministrų, pirmasis pas A.M.Brazauską prisistatė A.Butkevičius ir atraportavo, kad Lietuvos kariuomenė liks ištikima Lietuvai. Grįžus landsbergistams į valdžią, už ištikimybę Lietuvai, A.Butkevičius buvo įgrūstas į kalėjimą.

 

Lietuvos nepriklausomybę buvo pasišauta paskandinti kraujyje. Buvo duota slapta komanda, visų Lietuvos regionų savanoriams žygiuoti į Vilnių nuversti A.M.Brazausko vyriausybę. Kariūnai turėjo visais keliais patraukti iš Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių ir sutartu laiku pulti Vilnių. Su ginklu rankoje eiti broliui prieš brolį. Šį planą, sako, buvo sukūręs V.Landsbergis, nes be galo troško susigrąžinti valdžią. Dalis Kauno savanorių su Jonu Maskvyčiu priešakyje slapta pasitraukė į mišką. Panašu, tai buvo ženklas pradėti perversmą. J.Maskvytis, išvedė ginkluotus vyrus į Altoniškių mišką – kariauti prieš Lietuvą. Iš pradžių – tik gelbėdamas nuo teisėsaugos savo kailį, o paskui – pasišovė gelbėti nuo ekskomunistų Lietuvą.

 

Iš minėtų miestų ir iš kitur buvo skambinama į Kauną, klausinėjo štabo viršininko Juro Abromavičiaus, kada žygiuoti į Vilnių mušti brazauskinių ir valdžią perduoti V.Landsbergiui.

Juras visiems atsakydavo vieną ir tą patį:

– Keli bepročiai išėjo į mišką – sėdėkite savo vietose ir niekur nejudėkite.

Tie jo žodžiai pasiekė perversmo organizatorių ausis. Pulkininkas Stanislovas Adamonis duoda įsakymą Jurą Abromavičių suimti, nuvesti į štabo rūsį ir sušaudyti. Romas Petraitis, kuriam buvo duotas įsakymas sušaudyti, nuėjo pas Jurą ir informavo. Ar susimastome, jeigu ne Juras, kiek galėjo būti pralieto kraujo Lietuvoje?

Paskui perversmo organizatoriai, atsidūrę valdžioje, kai galėjo veikti nebaudžiami, padarė juodą darbą. 1997 m. sausio 31 d. vėlų vakarą Jurui nuvažiavus nuo namų apie 100 m. sprogo jo a/m. Tai buvo atlyginimas už ištikimybę Lietuvai – mirties nuosprendis visai šeimai. Vyt. Landsbergis skubiai įspėjo spaudą: „Kam gi toks ažiotažas dėl vieno nužudyto žmogaus?“ Jurą Abromavičių padarė pijokėliu, kuris netgi per savo vestuves neišgėrė nei šampano taurės. Laidokystė jam buvo nepriimtina. Girtuoklėliai buvo tie, kurie išėjo į mišką.

 

Štai ką rengė landsberginiai Lietuvai?

 

Juras Abromavičius buvo nužudytas, kadangi buvo per arti priėjęs prie žmonių, kurie organizavo tilto sprogdinimą per Bražuolės upelį ir vadinamąją savanorių nepaklusnumo akciją Altoniškių miške. Jis turėjo duomenų ne tik apie tai, kurie politikai šias akcijas inicijavo, bet ir apie jų vykdytojus.

Miškiniai buvo ginkluoti, iš jų ginklų turi būti iššauta. Jeigu į komunistus kaip keturiasdešimt pirmaisiais, bet jų daugiau kaip du šimtai tūkstančių, būtų daug kraujo. Beje, tokį planą ruošė ir apie jį kalbėjo trečiajame Sąjūdžio suvažiavime. Pasakyta buvo atvirai – kad Lietuvoje būtų tvarka, reikia sušaudyti du šimtus tūkstančių kolaborantų ir komunistų. Jurgis Oksas ruošė likviduotinų žmonių sąrašus. Kaip rašo buvęs politkalinys Aleksandras Bendinskas, nuvažiavęs į Kanadą tas ponas, taigi Jurgių Jurgis, pareiškė, kad tuos du šimtus tūkstančių nesunkiai galima sušaudyti per vieną dieną…

 

Kodėl landsberginiai galimai ruošiasi perversmui?

 

 Labai didelį įtarimą kelia, Klaipėdos konservatorių skyriaus pirmininku 2020-01-19 d. išrinktas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenanatas Arvydas Pocius, pažadėjęs Klaipėdą atvesti į Seimo rinkimus, reikia suprasti ir laimėti, o nelaimėjus? A.Pocius: „Visoje savo veikloje vadovaujuosiu aiškiomis vertybėmis ir moto: mažiau kalbų, daugiau darbų!“ 102 balsavo už 38 prieš.

A.Pocius 1979 m. baigė Kūno kultūros institutą. Po triejų mėnesių trukusių kursų gavo okupacinės kariuomenės atsargos leitenanto laipsnį. Į pensiją A.Pocius išėjo su lampasais, apsikrovęs titulais ir apdovanojimais. Įdomus dalykas, kad konservatoriai dėjo ir deda visas pastangas, kad nebūtų iššifruota galimai sava chebra ir užslaptino dar 75 metams. Kiek žinoma, Arvydas Pocius tikrai turi žinoti ir galėtų papasakoti apie Juro Abromavičiaus žūti, užsakovus ir vykdytojus, Bražuolės tiltą, Kryžkalnio motinos sprogdinimą, nors jau tai žinoma. Deja tyli, yra už ką. Todėl gyvenimas ir tebeteka purvina ir kruvina vaga.

 

Vytautas Landsbergis su savo gauja yra ne kaip žmogus, ne kaip asmenybė, o kaip dar gyvas blogis, kuris gyveno ir tebegyvena tarp mūsų, Tai, blogio įsikūnijimas. Iki šiol kas reikalingas Lietuvai, tas negailestingai naikinamas ir sunaikinamas.

Todėl visi dori ir sąžiningi Lietuvos piliečiai neturėtų dėti jokių vilčių į šią nusikalstamą partiją!!!   

 

   

Facebook komentarai
Back To Top