skip to Main Content

2020-10-28

 

Aukštas Blondinas Juodu Batu 2020

 

Šis tinklaraščio įrašas atsirado todėl, kad aš, Eugenijus Paliokas, kandidatas į Seimo narius 2020 metų Seimo rinkimuose, pakartotiniame balsavime („antrajame rinkimų ture“), visiškai legaliai balsavau du kartus, ir, pateikęs tai patvirtinančius dokumentus, 2020 10 25 iki balsavimo pabaigos (taip numato įstatymas) kreipiausi į LR Vyriausiąjį administracinį teismą, siekdamas, kad netinkamai surengti 2020 metų Seimo rinkimai* būtų tokiais ir pripažinti.

Deja, LR Vyriausiasis administracinis teismas mano pateiktų įrodymų nė nesvarstė, atsisakydamas nagrinėti mano skundą kaip „ne jo kompetencijos“. 

Tada ir susidomėjau, o kam gi Lietuvos Respublikoje „pakanka kompetencijos“

competō (present infinitive competereperfect active competīvī or competiīsupine competītum); third conjugation

  1. come together, meet
  1. agreecoincide in point of time
  2. be equal to, be capable of

nuspręsti – teisėtai surengti LR Seimo rinkimai ar neteisėtai?  

Seimo rinkimų 2020 rengėjos VRK pirmininkė

iš rinkimų stebėtojo savavališkai, pasitelkusi policijos pareigūną, tuoj pat atėmė Seimo rinkimų 2020 stebėtojo pažymėjimą, kai tik jis VRK spaudos konferencijos, vykusios VRK patalpose 2020 m. spalio 11 dieną, uždavė klausimą apie -pastebėtas Seimo rinkimų klastojimo landas.

Nepaisant visų Seimo rinkimų 2020 skandalų (papildomai pridėsiu štai ką: nei man, nei mano pažįstamųjų, balsavimo apylinkėse asmens dokumentų tikrumo nė nebandė nustatyti, o ir kaukių neprašė nusiimti – tad ir mūsų tapatybių nenustatė), diurnalistai jau

džiūgauja🙂

Taigi: ar išvis įmanoma Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus teisėtai paskelbti neteisėtais? 

Visiškai „nesuktas“ klausimas, bet pagal „suktą“ įstatymą – prisiminus „Antį“:

Ne tau Martynai mėlynas dangus…

Svarbiausios išvados raudonai, tai patvirtinančios įstatymų dalys – mėlynai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS  SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMAS

95 straipsnis. Paklausimas dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo

  1. Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių.

91 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

  1. Jeigu partija ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 51straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas ar padarytas vėliau arba Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą priėmė vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą, už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų paduoti balsai už kandidatą į Seimo narius pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

 

  1. Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 51straipsnio 1 dalies ar kiti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rinkimų rezultatų:

1) vienmandatėje rinkimų apygardoje – kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime;

2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje – kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

  1. Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

93 straipsnis. Rinkimų galutinių rezultatų nustatymas ir paskelbimas

  1. Rinkimų galutinius rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose balsus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų galutinių rezultatų nustatymu rinkimų apygardoje yra laikomas ir šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais priimtas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas.
  2. Rinkimų galutinius rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo balsavimo daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir pirmajame rinkimų ture vienmandatėse rinkimų apygardosedienos oficialiaiskelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Jei renkant naują Seimą yra rengiamas pakartotinis balsavimas, rinkimų galutiniai rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje bei tose vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose buvo rengiamas pakartotinis balsavimas, oficialiai skelbiami ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos. Rinkimų galutinius rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.
  3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per keturis mėnesius po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti… 

 

 

Remiantis įstatymu, tai vadinama „galai į vandenį“ 

– ir taškas.

Ir štai, žiūrėdamas į šią eilę jaunų žmonių, kurie iki sutemų ir po skėčiais laukė eilėje prie mobiliųjų rinkimų apylinkių Vilniaus centre, autoriui kilo maištinga mintis. Ar ši veikla kartais neturi dvigubo dugno?**

Štai dabar šis jaunuolis, galbūt studentas, nubalsuos Vilniuje, o savaitgalį nuvažiuos pas „mamą ir tėtį“ ir vėl balsuos „nuolatinėje gyvenamojoje vietoje“.

Aš paklausiau: „O kai atplėšiate išankstinio balsavimo vokus, ar tikrinate biuletenį atsiuntusio asmens vardą ir sąrašą tų, kurie balsavo pagrindinę balsavimo dieną šioje apylinkėje?“

Atsakymas pribloškė! „Vokus tiesiog atplėšė ir įdėjo šiuos biuletenius į bendrą krūvą su tais, kurie buvo išimti iš užplombuotos balsadėžės. Niekas nieko netikrino“, — sakė mano pašnekovas.

**… apklausose „Laisvės partija“ net nepateko į sąrašą tų, kurios gali įveikti penkių procentų kartelę. Jai prognozavo kiek daugiau nei keturis procentus balsų. Ir še tau kad nori — daugiau nei devyni. „Trys muškietininkai“ (Zuokas, Paulauskas, Žemaitaitis) iš „Laisvės ir teisingumo“ partijos turėjo gauti panašų rezultatą. O „Darbo partijai“ prognozavo tik šešis–septynis procentus. Bet, matyt, lošėjas-kandidatas iš Darbo partijos Antanas Guoga sumaišė kortas taip, kad pati partija pakilo ant prizininkų pakylos (trečioji vieta pirmajame ture), o Antanas po pirmojo turo vadovauja išrinktų „darbiečių“ sąrašui. Ar nemanote, kad tarp sociologų prognozių ir rinkimų rezultatų yra daug skirtumų?

Ir kyla kitas klausimas. Kodėl toks momentas kaip išėjimo apklausos — apklausos, vykdomos išėjus iš rinkimų apylinkių, buvo pašalintos iš Lietuvos rinkimų proceso? Galų gale, jei rezultatai skiriasi nuo išėjimo apklausų, tada iškart kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo teisingumo. O tai gali nelemti ne tik bylinėjimosi, bet ir gali tapti pretekstu anuliuoti rinkimų rezultatus. Tokių precedentų buvo daugelyje šalių, įskaitant JAV. Taigi, Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas organizuoti apklausas išėjimuose iš rinkimų apylinkių taip pat kelia abejonių dėl balsų skaičiavimo teisingumo.

 

Parašė: Eugenijus Paliokas ties 01:44

Facebook komentarai
Back To Top