skip to Main Content

Arvydas Balčius

Tiems kurie bijo savęs, įstatymų ir teisėjos Neringos Venckienės
PAAIŠKINIMAS VALSTYBINE ŠNEKAMAJA KALBA

Įstaymų leidėjas Lietuvoje yra LR Seimas, kuris vadovaudamasis šalių susitarimu ( Lietuvos ir ES ) įvykdė Europos Žmogaus teisių teismo ( EŽTT) nurodymą, kad Neringai Venckienei galima dalyvauti 2020-10-11 LR Seimo rinkimuose, kadangi praėjo daugiau nei 4 metai nuo priesaikos sulaužymo ( nors sulaužyta ir nebuvo).
Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimai nėra įstatymas, kurio vykdymas yra privalomas Vyriausiajai rinkimų komisijai, kai tokie aiškinimai prieštarauja EŽTT nurodymui ir šalių susitarimui.

Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo inter alia Seimas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti; Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas).

Teisės viršenybė ir vienodas taikymas visų individų atžvilgiu, visų lygybė prieš įstatymą. Terminas atsirado anglosaksiškoje bendrojoje (papročių) teisėje ir reiškė papročių (visų kurtos teisės) galią net ir suvereno atžvilgiu. Terminas vėliau imtas vartoti kalbant apie įstatymų leidžiamosios valdžios sukurtą teisę – įstatymus, kuriais suverenas (įstatymo leidėjas) įtvirtina taisykles, visų pirma skirtas kitų visuomenės narių santykiams reglamentuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus asmenų lygybės principas: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Čia pat labai aiškiai matyti ir du asmens lygybės lygmenys: 1) lygybė įstatymui ir 2) lygybė teismui bei kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams. Kadangi teismas bei kitos valstybės institucijos yra ne suverenios, o tik įstatymus įgyvendinančios institucijos, jo pareiga užtikrinti lygybę yra ne kas kita, kaip vienodas įstatymų taikymas, vadovaujantis EŽTT nurodymu.

Facebook komentarai
Back To Top