skip to Main Content

Seimo LSDD frakcijos nario Artūro Skardžiaus pranešimas: „Prasideda kalėdinis energetikų turto išpardavimas“

2017 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

 

 

Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija siekia atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ dukterinė bendrovė „NT Valdos“ ketina parduoti dalį valstybės turto, tačiau nesivadovaujama privatizavimo įstatymais. Seimo narys Artūras Skardžius mano, kad vyksta turto išvalstybinimas, neatsižvelgiant į įstatymuose nustatytas privatizavimo procedūras.

„Valstybės turtu prekiauja UAB „NT Valdos“, nors tam tikslui yra privatizavimo institucija – VĮ Turto bankas. Ant prekystalio už energijos vartotojų pinigus išpuoselėtas „NT Valdos“ turtas pačiose brangiausiose Vilniaus vietose: priešais Gedimino pilį – Žvejų g. 14 (nuotr. vuršuje), šalia Aušros vartų – Gervėčių g. 4,  Senamiestyje – Aguonų g. 24 ir 26 bei kitose prestižinėse vietose.

 

Visą gruodį iki pat Kalėdų vyksiančiuose aukcionuose „NT Valdos“ siūlys įsigyti daugiau nei 40 objektų visoje Lietuvoje. Nesuprasdami, kas vyksta, Seimo nariai bando atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad vyksta turto išvalstybinimas ne per Turto banką. Kyla klausimas, ar valstybės valdomas energetikos holdingas „Lietuvos energija“ yra gavęs Vyriausybės ar Seimo leidimą prekiauti jam perduotu valstybės turtu. Pasirodo, kad tokio leidimo nėra“, – sako parlamentaras A. Skardžius.

 

Seimo narys stebisi, kam ir kodėl reikia taip skubėti išparduoti valstybės valdomos įmonės turtą.

 

„Galbūt patyrę „Lietuvos energijos“ vadovai mano, kad kol naujoji valdžia spės susigaudyti, brangus jiems patikėtas valstybės turtas jau bus patikimose rankose? O gal tai baigiamasis etapas dar 2010 metais Andriaus Kubiliaus ir Arvydo Sekmoko pradėtos Lietuvos energetikos pertvarkos, kuri turėjo baigtis energetikos sektorių aptarnaujančių įmonių privatizacija?

 

Nemažiau klausimų kyla ir dėl to, kad UAB „NT Valdos“ kartu su statiniais parduoda ir jai nepriklausančios valstybinės žemės užstatymo teisę su jau parengtais projektais. Pavyzdžiui, perki griuveną – 650 kv. m ploto garažą Gervėčių g. 4, šalia Aušros vartų, ir gauni teisę beveik 1 hektaro valstybinės žemės plote pastatyti 8000 kv. m. ploto naujų statinių. Išties puiki kalėdinė dovanėlė Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio šeimai. Juk šiame „Lietuvos energijai“ priklausančiame objekte dar nuo 2013 metų išskirtinėmis teisėmis plėtojamas privatus Landsbergių šeimos verslas. Čia įsikūrusios Austėjos Landsbergienės įmonės UAB „Karalienės Mortos mokykla“ ir UAB „Vaikystės sodas“. Čia UAB „NT Valdos“ valstybės lėšomis ketino A. Landsbergienei 2016 metais pastatyti privačią mokyklą“, – sako Seimo narys A. Skardžius.

 

Kitas pavyzdys – perki UAB „NT Valdos“ statinius adresu Žvejų g. 14, priešais Gedimino pilį, ir gauni teisę beveik 2 hektarų valstybinės žemės plote pastatyti 9 statinius iki 8 aukštų aukščio.

 

„Nesuprantama, kas bendrovei „NT Valdos“ leidžia patikėjimo teise valdomą valstybės žemę perduoti kitų asmenų nuosavybėn. Kad „NT Valdos“ per daug atsiriekusi vilniečių žemės, jau ne kartą atkreipė dėmesį ir Seimas, ir Valstybės kontrolė. Nacionalinė žemės tarnyba jau tris dešimtmečius ieško laisvos žemės Vilniuje, kad ją galėtų grąžinti teisėtiems savininkams, tačiau neranda. Laukiančių vilniečių – daugiau nei 4 tūkstančiai. Panašu, kad vilniečių žemę aukšta tvora užtvėrusi laiko valstybės valdoma „Lietuvos energija“ ir brandinami planai, kaip iš jos užsidirbti.

 

Aišku viena, kada ignoruojamos privatizavimo procedūros, vyksta valstybės turto iššvaistymas. Į Seimo narių klausimą, kodėl taip elgiamasi, „Lietuvos energijos“ vadovai atšauna, kad taip geriau, greičiau ir efektyviau, o įstatymais numatytos privatizavimo procedūros ilgos ir klampios. O gal Valstybinės kontrolės institucijos jau seniai susitaikė su tuo, kad „Lietuvos energijai“, globojamai stiprių politinių jėgų, įstatymai ne visuomet galioja? Tai panašu į valstybę valstybėje, galinčią elgtis pagal savo susikurtas taisykles. Noriu priminti, kad nepriklausomybės pradžioje tokie procesai taip pat vyko, tačiau visuomenės buvo smerkiami ir vadinami prichvatizacija“, – piktinasi parlamentaras A. Skardžius.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : MONIKA KUTKAITYTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

Facebook komentarai
Back To Top