skip to Main Content

 

Baimė nuimti, baimė palikti, baimė įžeisti, baimė provokuoti, baimė ironizuoti, baimė priimti ryžtingus sprendimus, baimė turėti savo nuomonę ir baimė jos neturėti. Baimė lėmė tiek ankstesnės, tiek ir dabartinės miesto valdžios neigiamus sprendimus dėl meninio projekto „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“ įgyvendinimo. Skulptūrų nukėlimą buvo galima įprasminti performansu, tačiau baimė lydėjo ir Kultūros tarybą, nepritarusią jų gabenimui į Venecijos bienalę. Ryžtingų sprendimų priėmimo baimė tvyro visur.

 

Nors ir negrabiai, „ūkiškai“ buvo suvirinti rėmai jų demontavimui, tai buvo geras „Redukcijos“ projekto maketas 1:1, sudaręs galimybę pasitikrinti idėją natūroje. Tiltas su tuščiais pjedestalais atrodo varganai, o paskubomis pastatytos vazos net ir juokingai. Pjedestalų pratęsimas ažūrinėmis konstrukcijomis vėl subalansuotų tilto architektūrinę kompoziciją ir apsaugotų nuo vienų ikonų keitimo kitomis.

 

 

Architektas Audrius Ambrasas meninę instaliaciją „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“, žiniasklaidos pramintą „narvais“, pasiūlė įgyvendinti festivalio „Vilnius Street Art2014 metų programoje. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė išduoti leidimą laikinam meniniam projektui motyvuodama planuojamais kelio darbais ant Žaliojo tilto.

 

Dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius savo facebook paskyroje pasidalindamas „narvų“ projektų rašė: „Tiesiog nuėmus skulptūras likusios tuščios erdvės ne ką mažiau simbolizuotų sovietinio laikotarpio nuteriotą Vilnių ir jo žmonių likimus. Todėl man visada geriausias sprendimas atrodė modernaus meno pagalba šias skulptūras transformuoti taip, kad niekam nebekiltų abejonės, jog sovietizmas Vilniuje yra praeitis.“ (2014 m. rugpjūčio 20 d.)

 

Daug atgarsių ir kultūros veikėjų palaikymo sulaukusį projektą buvo nuspręsta pateikti Kultūros tarybos rengiamam Lietuvos paviljono tarptautinėje Venecijos meno bienalėje konkursui. Į Veneciją „narvuose“ atgabentos socialistinio realizmo skulptūros veiktų kaip diskursyvi nuoroda į dabartinę politinę situaciją; ideologizuoto skulptūrinio dekoro įvietinimas (ar klasikine graikų ir romėnų tradicija besiremiantis socrealizmas į Italiją grįžta kaip į namus?); architektūrinis ir semantinis trikdis, verčiantis iš naujo apibrėžti ideologijos ir viešos erdvės santykį bei funkcijas. Projektą kuravo menotyrininkė Laima Kreivytė, prie jo prisidėjo kompetetingi architektūros istorikai ir sociologai (Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė ir kiti). Ekspertai projektą įvertino aukščiausiu balu, tačiau Kultūros tarybos nariai vieningai nusprendė, kad projektas yra „nesavalaikis istorine ir geopolitine prasme“.

 

Šių metų birželio mėnesį, naujajai miesto valdžiai prabilus apie realius planus demontuoti skulptūras nuo Žaliojo tilto, projekto autoriai kreipėsi į savivaldybę siūlydami demontavimą įprasminti vienokiomis ar kitokiomis meninėmis instaliacijomis ar veiksmais, tačiau pasiūlymas nebuvo priimtas.

 

Liepos 20–21 dienomis skulptūros nuo Žaliojo tilto buvo demontuotos. Likusius tuščius postamentus mėginta puošti gėlių klombomis.

 

 

Trečiasis tarptautinis gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“ prasidės 2015 m. rugpjūčio 19 d.  

Facebook komentarai
Back To Top