skip to Main Content

Referendumo klausimas:

„Ar pritariate įstatymui, kad seimūnų skaičius būtų proporcingas gyventojų skaičiui?“

Dabar siūlomi būsimų seimūnų skaičiai 121, 111, 101 ar net 71 yra niekuo nepagrįsti, kaip sakoma, laužti iš piršto. Bandoma žvalgytis į kitų valstybių patirtį, griebiamasi „aukštosios“ matematikos – atseit kai kur traukiama kubinė šaknis, įvairiose valstybėse vienas seimūnas atstovauja įvairų gyventojų skaičių. Aišku, pašniukštinėti galima, bet galvoti reikėtų ir savo galva.

Siūlyčiau paprastą būdą. Pradiniai gyventojų ir seimūnų skaičiai lieka tokie, kokie buvo 1992 metų pabaigoje, kai Aukščiausioji Taryba ir referendumas patvirtinto Lietuvos Respublikos Konstituciją, t. y. 3706000 gyventojų ir 141 seimūnas. Vienas Seimo narys tenka maždaug 26284 gyventojams. Šį skaičių padalinčiau iš 2019 m. vasario pradžios gyventojų skaičiaus (2792000 : 26284) ir gauname 106 seimūnus. Tačiau reikia nelyginio skaičiaus. Nors praktiškai tai nieko nereiškia, bet galima vieną pridėti, bus 107. Kai kas svaičioja apie išeivijos reikšmę, atseit mūsų 4 milijonai… Bet jeigu iš maždaug 1,2 mln. išeivių balsuoja maždaug 25000, tada tas 107-tas ir būtų jų „laimikis“. Galėtų „pailsėti“ ir nuteistieji laisvės atėmimo realiomis bausmėmis, tuo labiau, kad labai jie ten lengvai nuperkami.

Tiksliau (pagal datas) Statistikos departamentas galėtų pateikti gyventojų skaičių, nors tai irgi tik niuansai. Pagal rinkėjų skaičių „burti“ neverta, nes jų kiekis nenuspėjamas.

Čia siūlomas referendumas būtų prasmingesnis už seimūnų siūlomus konkrečius galutinius skaičius tuo, kad nereikėtų, kintant gyventųjų skaičiui, kas 12 ar 24 metus referendintis.

Dėl gyventojų skaičiaus kitimo reikėtų keisti ir paties referendumo sušaukimo iniciatorių (parašų) skaičių (proporcingai didinti arba mažinti). Štai ir visa aritmetika.

 

Jonas Varnauskas

________________

Facebook komentarai
Back To Top