skip to Main Content

Ksaveras Purvinskas

Akad. dr. profesorius

Siekiant nustatyti, ar LR prezidentė D.Grybauskaitė išprovokuos Amerikos (JAV) karą su Rusija, pirmiausia turime apibrėžti „provokacijos“ sąvokos sampratą ir tuo pačiu nustatyti jos požymius, galimas ištakas, aplinkybes, galimybes ir pasekmes.

 

1. Kaip žinia, bet kuri provokacijos sąvoka „bendrąja prasme“ apibrėžiama kaip atitinkamos pažangos dirbtinai sukelti kokius nors negatyvius veiksmus, kieno nors žalingą reakcija (gal net jam pačiam pražūtingą), kam nors kenkti (asmenų, organizacijų, ar net valstybių kurstymas kam nors kenkti). Provokatorius – kam nors nenaudingų, kenksmingų veiksmų viešas ar slaptas kurstytojas.

Pirmiausia pažymėtina, kad prezidentė D.Grybauskaitė vienintelė iš Europos Sąjungos ir NATO vadovių, be jokių argumentų ir jokių faktų ar organizacijos požymių, visos Europos vardu, ėmėsi skelbti karą kaimyninei Rusijai. Viešėdama Briuselyje ir atsakydama į žurnalistų klausimus, prezidentė D.Grybauskaitė šį karą Rusijai taip „argumentavo“: „Tai, kad Rusija kariauja su Ukraina, kuri visa nori įstoti į ES, reiškia, kad Rusija kariauja su visa Europa“. Tokios paranojinio kliedesio ir psichinės negalios valstybės vadovo viešos provokacijos veiksmų kaimyninės šalies atžvilgiu nežino net diplomatijos istorija. Tuo tarpu Ukrainos karinių pajėgų vadas generolas Viktoras Muščevka 2015-01-29, spaudos konferencijoje pažymėjo; „Jokių Rusijos Federacijos reguliariosios armijos dalinių Ukrainoje nėra“.

2015-02-15 vykusioje Miuncheno konferencijoje prezidentės D.Grybauskaitės ir Užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus griežti pasisakymai „agresijos“ prieš Ukrainą atžvilgiu, dar kartą patvirtino raudonosios Dalios ryžtą veikti iš jėgos pozicijų (blusos jėga prieš dramblį) ir tuo pačiu gilinti konfrontaciją su „teroristine Rusija“: „Mes matome atvirą agresiją ir atvirą melą Europoje“.

Taip pat negalima nepaminėti ir prezidentės  pasiektą „paranojinio“ proto bokšto viršūnę, kuomet ji pradėjo šaukti „Rusija puola“, o Rusijos prezidentą V.Putiną palygino su A.Hitleriu ir niekuo nesiskiriančiu nuo “ 

Tokiu būdu Prezidentės anksčiau minėti pareiškimai yra ne kas kita, kaip vieša atvira karo propaganda, kuria griežtai draudžia LR Konstitucijos 135str. nuostatos

Savo ruožtu, karo propaganda kartu yra ir karo kurstymas, kuris LR Baudžiamojo kodekso 24 ir 178 straipsnių nuostatose yra įvardijama kaip nusikalstama veika, už kurią asmenys gali būti baudžiami net laisvės atėmimu.

Prezidentė karo kurstymą vykdo tokiomis formomis: viešais pareiškimais Briuselyje ir kur tik gauna tribūną, pasinaudojant visuomenės informavimo priemonėmis, valdžios galia (ne protu), tyčiojimusi ir niekinimu Rusijos piliečių gerbiamo prezidento V.Putino asmenybę bei jo vykdomą racionalią pragmatišką vidaus ir užsienio politiką, o taip pat ir neapykantos skatinimą pačiam V.Putinui ir visai kaimyninei Rusų tautai.

Apmaudu, kad toks grėsmingos, neparemtos jokiais faktais, karo kurstymas jau tapo Prezidentės vykdoma šalies ir užsienio bei vidaus politikos ginklu, tai yra tiesiog tikėjimo išpažinimu. Neatsitiktinai Vilniaus arkivyskupas G.Grušas šių metų kovo 11 d. Seime, iškilmingajame minėjime, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25 metinėms paminėti, sakydamas krikščionišką kalba, dar net pagyrė Prezidentę D.Grybauskaitę, už jos drasą viešai įvardijant Rusiją teroristine valstybe

Po iškilmių prezidentė D.Grybauskaitė dalyvavo iškilmingose mišiose Vilniaus arkikatedroje Bazilikoje ir priėmė komuniją. Įteikdamas jai komuniją, arkivyskupasG.Grušas, be kita ko, prezidentę dar pamalonino, pabrėždamas, kad „politika yra iškiliausias pašaukimas“. Šį arkivyskupo liaupsinimą prezidentė suprato, kad ji yra „Dievo dovana“ Lietuvai. Šiuo „iškiliausiu pašaukimu“ dabar prezidentė ir vadovaujasi šmeižiant ir niekinant kaimyninės Rusijos prezidentą V.Putiną ir visą rusų tautą, o tuo pačiu ir Trečiąjį pasaulinį karą.

Tačiau prezidentės tokia agresyvi politika, nukreipta prieš Rusiją ir jos prezidentą V.Putiną, nėra jokia diplomatija, o yra tiesiog provokacijos, formuojančios Amerikos (kaip pasaulio hegemono) branduolinį karą su galingiausia pasaulyje branduoline valstybe Rusija (Rusijos atmomių ginklų arsenalas dabar yra didžiausias pasaulyje, o Amerika tik antroje vietoje iš eilės).

Prezidentė, įvardindama Rusiją „agresore“, net nesuvokia, kas yra „agresija“ ir kaip ji gali meluoti Europoje. „Agresijos“ sąvokos samprata apibrėžiama kaip „tarptautinei teisei prieštaraujantis ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos suvirenitetą, teritorinę neliečiamybės ir politinę nepriklausomybę“. 

Taigi toliau ir panagrinėkime Prezidentės provokuojamo Amerikos karo su Rusija požymius, ištakas, aplinkybes, galimybes ir pasekmes.

 

2. Kaip žinia, įsigalėjus fašistinei Vokietijai ir Europoje prasidėjus įtakos sferų dalyboms, A.Hitleris, pagal 1939-08-23 pasirašytą Molotovo-Rybentropo paktą, okupuoti lietuvą atidavė J.Stalinui. Šį J.Stalino Lietuvos okupacija tęsėsi tik pusantrų metų.

Pralaimėjus A.Hitleriui karą, 1945 m. vasario mėnesį Jaltos konferencijos pasirašytu atitinkamu susitarimu, F.Ruzveltas ir V.Čerčilis okupuoti Lietuvą vėl atidavė Stalinui. Ši stalininė Lietuvos okupacija tęsėsi net 45 metus, tai yra iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Tokiu būdu ir dabartinio JAV prezidento B.Obamos Taline pasiteisinamieji žodžiai, kad „Amerika niekada nepripažino Baltijos šalių Stalininės okupacijos“, nuskambėjo kaip ciniškas, įžūlus melas. Amerika de fakto ir de jure pirma atidavė Lietuvą stalininei okupacijai, o po to, skelbiasi, kad šios okupacijos niekada nepripažino.

Be to, pažymėtina, kad Amerika niekada nebuvo Lietuvos kokia nors partnerė ar sąjungininkė, o tik šalis, ieškantiems darbo ir duonos Lietuvos emigrantams. Kuomet Lietuvai 1938 metais, dėl kaimyninės Lenkijos agresyvių provokuojamų veiksmų, iškilo grėsmė suvereniteto praradimui, tai Amerika ne tik nesuteikė kokios nors karinės paramos, bet ir moralinės. Todėl ir dabar žurnalisto Audriaus Bačiulio šauksmas „Dieve saugok Ameriką, nes ji saugoja Lietuvą“, yra tik deklaratyvi politinė demagogija ir autoriaus istorinio bukaprotiškumo apraiška.

Taip pat žinotina, kad Rusija, po 1917 metų imperijos žlugimo – Spalio revoliucijos, niekada nebuvo Lietuvos joks priešas ir niekada nesikėsino į jos suverenitetą. 1990-03-11 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Rusija iškart pripažino jos valstybingumą ir 1991-11-29 pasirašė „Rusijos ir Lietuvos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartis“, kuri, be jokių jos pažeidimų, galiojo iki šiol. JAV buvo tik 37-oji pasaulyje valstybė, kuri pripažino atkurtą Lietuvos valstybingumą.

Be to, pažymėtina, kad 1940 metais pagal Molotovo-Ribentropo paktą, Lietuvos inkorporacija (įjungimas) į Sovietų Sajungos sudėtį buvo ne okupacija (laikinas kitos valstybės teritorijos karine jėga užėmimas ir faktinis jos valdymas), o aneksija (neteisėtas svetimos valstybės prijungimas prie savosios jėgos). Taip pat 1946-1953 metais Lietuvoje vykęs partizaninis karas, o rezistencija.

Nėra žinoma jokių atvejų, kad rezistencijos dalyviai būtų susprogdinę kokį nors karinį objektą arba būtų pasipriešinę žmonių trėmimais į Sibiro lagerius.

 

 

Tada, kaip žinoma, kuomet Amerika didžiausiu savo priešu laike Sovietų sąjungą, tai ji Afganistano kare labai aktyviai rėmė šitų teroristų, aktyviai kovojančių prieš Sovietų Sąjungos invazinę kariuomenę. Tuomet Amerika šiems „taikos kovotojams“ tiekė įvairiausią karinę ir kitokią paramą. Vienas džihadistų lyderių buvo Osama bin Ladenas, kuris buvo tarsi pagrindinė grandis garsiosios Amerikos CŽV operacijos „Ciklonas“, kurios tikslas buvo organizuoti stiprių stiprų džihadistų judėjimą, nukreiptą prieš Sovietų Sąjungos invazinę armiją, o po to ir posovietinės Nadžibulos vyriausybę.

Osamos bin Ladeno įkurta ir vadovaujama teroristinė organizacija „Al-Queda“ vykdė Amerikos CŽV užduotis JAV/NATO išprovokuotame Jugoslavijos kare, teikė visokeriopą paramą „Bosnijos musulmonų armijai“, o vėliau – ir „Kosovo išsilaisvinimo armijai“. Amerika nepalaikė Rusijos jai siekiant likviduoti terorizmą Šiaurės Kaukaze, priešingai – Amerikos ir Vakarų šalių pareiškimuose garsiai skambėjo kariniai šūkiai neva apie Rusijos karinės jėgos prieš Čečėnijos teroristus „neproporcingą“ panaudojimą.

Taip pat pažymėtina, kad Amerikos „demokratijos“ plėtros objektais antrajame jos globalizacijos etape, buvo beveik visos musulmoniškas pasaulis – Irakas, Libija, Sirija, Egiptas, Jemenas ir t.t. Kaip rašė savo memuaruose buvęs NATO vyriausiasis kariuomenės vadas Veslis Klerkas: „Amerika planavo sunaikinti Iraką, Libaną, Libiją, Somalį, Sudaną ir Siriją“.

Pažymėtina, kad Amerikos karinė invazija ir „demokratija“ visiškai sužlugdė Afganistano ekonomiką, ir ypač  žemės ūkį. Gelbėdamiesi nuo bado ir skurdo ir neturėdami jokių kitų galimybių užsiimti žemės ūkio verslu bei gaudami iš pačių amerikiečių narkotikų prekeivių užsakymus, Afganistanas iškart tapo pasauliniu lyderiu heroino gamyboje. JAV „išlaisvintas“ Afganistanas tapo „demokratine“ narkotikų gamybos valstybe – fabriku, kuriame pagaminama du kartus daugiau narkotikų, negu prieš 10 metų jų buvo pagaminama visame pasaulyje. Nuo 2001 metų iki dabar Afganistano mafijinių monopolijų tiekiamas heroinas jau pražudė milijonus žmonių.

Pagal Jungtinių Tautų vertinimą, dabar metinė narkotikų apyvarta pasaulyje viršija 500-600 mlrd. JAV dolerių, o prekyba opiumu iš Afganistano, pagal pelningumą, pasaulyje yra trečioje vietoje, po naftos ir ginklų prekybos.

Savo  ruožtu, Amerikos vykdomas Irako, Libijos, Somalio, Egipto, Sirijos ir kt. „sunaikinimo“ politikos rezultate susikūrė ir įsitvirtino teroristinė Islamo valstybė. Vien tik iš Sirijos kaimynines šalis užpūdo per milijoną pabėgėlių. Amerikos „demokratizuotose“ musulmoniškuose šalyse teroristai – mirtininkai jau kelia didelę  grėsmę ne tik Europai, bet ir pačiai Amerikai, nes jų taikinys gali būti ne tik atstatyti Pasaulio prekybos rūmai, bet ir Baltieji rūmai.

 

4. Dar prezidentaujant Ronaldui Reiganui, atvirai Amerikos deklaruojamas tikslas buvo Sovietų Sąjungos sunaikinimas. Kad jau naujai susikūrusi Rusijos Federacija nebegalėtų būti varžove Amerikos paulinei hegemonijai (viešpatavimui), tai buvęs JAV viceprezidentas Dikas Čeinis taip labai aiškiai viešai pareiškė: „Reikia tiesiog sunaikinti Rusiją“.

Siekiant Rusijos sunaikinimo, JAV net buvo įkurta „visuomeninė organizacija“ – „Nacionalinis demokratijos rėmimo fondas“ (toliau – Fondas), kuris nuo jo įkūrimo pradžios ir iki šiol finansuoja ir organizuoja visą kenkėjišką veiklą, nukreiptą prieš Rusijos prezidentą ir visus jos žmones (Koloradus).

Pažymėtina, kad ir Lietuvos konservatoriai, su V.Landsbergiu ir A.Kubiliumi bei ir jų favorite raudonąja Dalia priešakyje, visą laiką  ir aktyviai organizuoja ir vykdo šiurkščią kenkėjišką veiklą, nukreiptą prieš Rusiją. Už šią kenkėjišką veiklą ir Rusijos prezidento V.Putino juodinimą ir niekinimą, 2013 metais Fondas medaliu “Už tarnybą demokratijai” net apdovanojo Sovietų Sąjungos KGB numylėtinį V.Landsbergį. Įteikdamas V.Landsbergiui šį medalį, Fondo prezidentas Karlas Geršmanas taip melavo: “Už jo demokratinę viziją, drąsų vadovavimą ir visą gyvenimą trunkantį atsidavimą savo žmonių gerovei”.

V.Landsbergio “demokratinės vizijos ir visą gyvenimą trunkančio atsidavimo savo žmonių gerovei” yra realiai pasiekta tokia žmonių gerovė:

“Bėgdami nuo skurdo ir bado, ir ieškodami darbo ir duonos, Lietuvą paliko – emigravo į svečias šalis beveik milijonas šalies darbingiausio amžiaus pilečių. Iš klestinčio kaimo liko tik dykuma, vietoj mokyklų, kultūros namų, ambulatorijų, autobusų, kas valandą riedėjusių per kaimus, beliko tik tusčios stotelės, be gyvybės ženklų. Liko tik tautiečių lentynomis užkaltais langais lietuviškos gryčios ir Amerikos idiegta “demokratija”.

 

5. Kaip žinia, žlugus komunistinei Sovietų Sąungai ir iširus Varšuvos Sutarties blokui, ir Rusijai atsisakius pasaulinės komunizmo kūrimo ideologijos ir hegemonijos, tuo pačiu savaime išnyko ir komunizmo pasaulinės ekspansijos (valstybės, monopolijų grupių ar pavienių monopolijų įtakos ir viešpatavimo sferų plitimas) grėsmė. Nors NATO, kaip kaip karinė ginybinė organizacija, parodo savo prasmę ir pasaulinį vaidmenį, tačiau šis karinis Aljansas, Amerikos reakcingų “”””” pastangomis, nebuvo likviduotas – išformuotas. Priešingai, NATO tapo JAV “demokratijos”, “žmogaus teisių”, “žodžio laisvės”, “liberaliosios ekonomikos” ir pasailinės globalizacijos (šiandieninis imperialistinis karas prieš kitas tautas, suverenias valstybes, kultūras ir net civilizacijas, siekiant sukurti vienintelę pasaulyje superbranduolinę valstybę) kariniu ramsčiu ir hegemonijos įrankiu.

6. 1987 – 1991 metais buvęs Amerikos ambasadorius Maskvoje Džekas Metlokas taip apibūdino JAV politiką NATO plėtroje: “20-ojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidury, reformuodami kariuomenę Rytų Europoje, mes (t.y. JAV) pradėjome “ “”””””” taikos labui”. Tačiau ekonomiką restrukturizuoti buvo daug sunkiau. Taip buvo nutarta NATO plėsti visose trejose Baltijos šalyse. Bulgarija ir Rumunija į NATO plėtrą nebuvo įtrauktos, tačiau Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos ekonomikos restruktūrizavimas buvo susietas su NATO plėtra. Nė vienai iš šių šalių Rusija nekėlė jokios grėsmės”.

Priimamų į NATO šalių ekonomikos restruktūrizavimas, liberalizavimas ir “Partnerystė taikos labui” faktiškai buvo vykdoma ne šių šalių žmonių iniciatyvos laisve ir deklaruojamu valdžios nesikišimu į ekonomiką,  o “””””” šią ekonomiką ir ją prijungiant Amerikos ekspansijos, tai yra pasaulio valstybių monopolijų grupių ir pavienių monopolijų įtakos ir viešpatavimo sferų plėtimo tikslams pasiekti Lietuvoje restruktūrizuojant ekonomiką, pirmiausia buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Amerikos – aferistui veltui buvo atidarytas Mažeikių naftos ųmonė, ir t.t.

7. Kaip žinia, po Sovietų Sąjungos žlugimo, Amerikos vidaus ir užsienio politikos vairą užvaldė neokonservatoriai (neokonai) ir “”””””””””””, kurie siekė ir siekia Ameriką padaryti dominuojančia pasauline ekonomine, politine ir karine jėga, kuriai nebegalėtų pasipriešinti jokia pasaulio valstybė, ir tuo pačiu pasiekti ekonominių ir politinių globalizacijos tikslų įgyvendinimą (Globalizacija – visą pasaulį apimančios rinkos skverbimasis į šalių gyvenimą ir suverinitetą, sukeltas stiprėjančios tarptautinės finansinės rinkos, didėjančios pasaulinės prekybos, daugianacionalinų verslovių kūrimosi ir telekomunikacijos naujovių).

Šios globalizacijos politika Amerika ir siekia užvaldyti monopolinį priėjimą prie pigios darbo jėgos rezursų visame pasaulyje. Tai atitinka ir Amerikos karinio pramoninio-komplekso monopolijų tikslus ir siekius: plėtoti karinę pramonę ir joje užtikrinti dirbančiųjų užimtumą ir gerovę, provokuoti karinius konfliktus ir tuo pačiu plėtoti karinės produkcijos rinką, o taip pat sustiprinti ir visos šalies ekonominį ir politinį potencialą (pajėgumo, galios lygį).

Savo ruožtu, Rusijos (Kinijos, Indijos ir kitų pasaulio valstybių) ekonomikos ir karinės galios iškilimas yra laikomas pagrindiniu Amerikos pasaulinės hegemonijos ideologijos ir globalizacijos politikos priešu.

Rusų antikomunistas ir demokratijos šauklys Aleksandras Solženicynas dar 2006 m. laikraštyje “Moskovskije novosti” rašė: “NATO metodiškai didina savo karinį aparatą – plečia bloką į Rytų Europą ir į pietus nuo Rusijos. Visa tai nepalieka jokių abejonių, kad ruošiamasi apsupti Rusiją, o po to panaikinti jos nepriklausomybę.”

Žinomas amerikiečių ekonomistas ir politologas Polas Kreigas Robertas taip apibūdino Amerikos ekspansionizmo plėtimo būvius: “JAV provokuoja karinį konfliktą Ukrainoje tam, kad destabilizuotų ekonominę situaciją Rusijoje. Amerika net neslepia, jog naudoja savo politinę ir finansinę hegemoniją prieš Rusiją – įvedamos naujos sankcijos, nuvertinama šalies valiuta – rublis. Tai išskirtiniai politiniai aktai, neturintys realaus ekonominio pagrindo.”

Ir iš tikrųjų pagrindinė šių Amerikos sankcijų funkcija – griauti išaugusius ir tebeaugančius politinius ir ekonominius santykius tarp ES šalių ir Rusijos. ES valstybės jau patyrė per 32 mln. Eurų nuostolių, o Lietuva – per 1 mlr. Eurų. Kiek nuostolių patyrė Rusija, viešai neskelbiama. 

Žinotina, kad dabar Rusijos prezidentas V. Putinas, JAV savaitraščio “Time” portalo skaitytojų yra išrinktas įtakingiausiu žmogumi pasaulyje. Į dešimtuką dar pateko popiežius Pranciškus ir JAV prezidentas B.Obama su žmona (“Lietuvos rytas”, 2015.04.15)

 

8. Vienas didžiausių Amerikos “demokratijos” galios yra tai, kad JAV doleris tapo pasauline finansine atsiskaitymo rezervine valiuta. Tai leidžia JAV valdyti finansinius rezervus paprasčiausiai spausdinant popierinius pinigus. 

Amerika savo valdžioje taip pat laiko ir Japonijos banką su jenomis ie ES Centrinį banką. Taigi JAV savo valdžioje turi dar dviejų valiutų didžiules atsargas. Jos palaiko ir Amerikos dolerio vertę, jei yra gausiai spausdinamos. Todėl JAV doleris ir negali smukti ar nuvertėti santykyje su jenu ar euru, jei kuris nors šių bankų taip pat spausdina popierinisu pinigus.

Amerika su savo “rezervine valiuta” ir siekai dirbtinai nuvertinti Rusijos rublį. Dabar JAV valstybės skola BVP yra 14 kartų didesnė negu Rusijos, tačiau nuvertėja ne JAV doleris, o Rusijos rublis. Todėl Rusija, Kinija, Indija ir kitos šalys jau mėgina atsiskirti nuo JAV valdomos rezervinės valiutos sistemos.

 

9. Kaip žinia, 2008 m. balandį Bukarešte, per NATO viršūnių susitikimą, JAV prezidento Dž.Bušo iniciatyva, buvo nutarta pradėti Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos įjungimo į NATO procesą. Po šio susistikimo, NATO generalinis sekretorius A.F.Rassmusenas dar pareiškė: ”Mes jau seniai priėmėme sprendimus, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova taps NATO narėmis”. Tuomet maža ekspertų grupė, vadovaujama buvusios JAV sekretorės M.Olbrait, jau rengė naują NATO plėtros koncepciją. Iki kokių geografinių tolių turėtų nusidriekti NATO interesų-saugumo zona, laikoma paslaptyje.

Pažymėtina, kad minėtame susitikime, priimant Aljanso plėtros nutarimus, NATO šalių vadovai visiškai neatsižvelgė ir ignoravo JAV buvusio prezidento R.Reigano ir buvusios Sovietų Sąjungos prezidento M.Gorbačiovo pasirašytus juridinius susitarimus, kurių pagrindu buvo išformuotas Varšuvos sutarties blokas  ir buvo leista apsijungti Vakarų ir Rytų Vokietijoms. Amerika tuomet įsipareigojo nebeplėsti NATO rytų kryptimi, t.y. į buvusias Varšuvos sutarties karinio bloko šalis. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, vėliau jau Rusija, siekdama mažinti politinę priešpriešą ir karinę įtampą tarp rytų ir vakarų, likvidavo karones bazes Rytų Vokietijoje, Kuboje, Vietname ir kitose šalyse, 2010 m. su JAV pasirašė sutartį dėl branduolinių ginklų arsenalo sumažinimo, o taip pat išvedė kariuomenės kontingentus iš Baltijos šalių.

Tačiau NATO šalių vadovai, su lemiamą balsą turinčia JAV, visiškai nevykdė ir ignoravo minėtus R.Reigano ir M.Gorbačiovo pasirašytus susitarimus, o taip pat 1997 m. Rusijos ir NATO pasirašytus atitinkamus susitarimus nebeplėsti Aljanso bloko Rytų kryptimi. Vis dėlto į NATO karinį bloką įsijungė Baltijos šalys, Lenkija ir kitos buvusios Varšuvo sutarties karinio bloko šalys.

Rusija, dėl žlugusios ekonomikos ir karinės negalios, nesipriešino tokiems NATO plėtros sprendimams.Tuo pačiu JAV, siekdama savo karinės doktrinos “dominavimas visu aspektu” įgyvendinimo, kūrė naujas karines bazes tie Europoje, tiek Azijoje ir Amerikoje. Balkanuose, sudraskius Jugoslaviją, o po to ir Serbiją, Amerika Kosove įkūrė didžiausią savo užsienio karinę bazę.

Siekdami užmaskuoti NATO plėtrą Rytų kryptimi ir tuo pačiu į Aljansą prijungti Ukrainą, Gruziją ir Moldovą, NATO strategai nusprendė tai padaryti, pasirašant taip vadinamą partnerystės (ekonominio bendradarbiavimo) sutartį.

Dabar Ukrainos ir ES pasirašyta partnerystės sutartimi yra sumažinami muitų tarifai prekėms judėti iš ES į Ukrainą ir atvirksčiai, įpareigoja Ukrainą pakeisti visus atitinkamus įstatimus pagal ES primestus reikalavimus, net negaunant jokių taip vadinamų išmokų. Kitaip tariant, Ukrainos ekonomikos savarankiškumo ir šalies suvereniteto praradimas, tampa Amerikos galingu įrankiu NATO plėtros į Rytus tikslams pasiekti bei išplėsti “Nacionalinio saugumo zoną Ukrainoje”, net visiškai ignoruojant Rusijos nacionalinio saugumo Ukrainoje interesus.

10. Kaip žinia, perversmą Ukrainoje, kurio metu 2014-02-22 nuo valdžios buvo nuverstas žmonių išrinktas prezidentas V.Janukevičius, režisavo ir organizavo JAV valstybės departamentas per Vyriausybės kontroliuojamas Nevyriausybines organizacijas (NVO) ir “privačius fondus”: “Nacionalinis demokratijos rėmimo fondą”, “Džono Soroso fondą”, “Tarpautinės plėtros agentūrą” ir kt. Šiam perversmui parengti ir įvykdyti JAV išleido apie 5 mlrd. JAV dolerių.Pagrindiniai šio perversmo organizatoriai buvoAmerikos valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos klausimams Viktorija Nuland ir JAV ambasadorius Kijeve Geoffrey Pyattas bei Lietuvos ambasadorius Kijeve Petras Vaitiekūnas.

2014-11-26 nuo Maidano tribūnos ugningą antirusišką kalbą, šiek tiek sutrukusią, rėžė LR Seimo pirmininkė L.Graužinienė, kuri ryžtingai kvietė visus Maidane susirinkusius ”revoliucionierius” “nuversti” Janukovičių ir atkurti oligarchų “demokratiją”. Prakalbas rėžė ir NATO “demokratai” – JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Danijos ambasadoriai, JAV Kongreso nariai Džonas Mackeinas ir Krisas Merti, buvęs Lenkijos premjeras Juroslavas Kačinskis, buvęs Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis, ES buvusi užsienio reikalų komisarė K.Ešton ir kiti. Perversme su savo milijardiniai pinigais aktyviai dalyvavo milijardierius P.Porošenko, D.Taruta, D.Firtišas, V.Pinčiukas, I.Kolomoiskis ir kiti.

Prezidento V.Janukovyčiaus valdžios faktinį perversmą įvykdė taip vadinamas smogiamasis būrys – “Dešinysis sektorius”, vadovaujamas Dmitrijaus Jarošo.Jo politinės ir karinės veiklos ideologijos pagrindą sudarė ir tebesuda rorusofobiški šūkiai: ”Rusus ant peilių”, “Rusus pakarti”. A.Jaceniuko Vyriausybėje  gynybos ministru tapęs Michail Koval pareiškė: “Bus žmonių filtravimas, jų žemė ir nuosavybė bus konfiskuota, o dideli žemės plotai bus padalintinemokai armijos ir VRM kareiviams, kurie gina Ukrainos vientisumą ir suverenitetą”.

Ir iš tikrųjų 2014-08-27 Kijeve šūviu į galvą buvo nužudyta Ukrainos valstybės turto fondo vadovė Valentina Semeniuk-Samosenko. Prieš keletą dienų iki nužudymo ji viešai paskelbė apie J.Timošenko ir oligarcho iš Dnepropetrovsko gubernatoriaus J.Kolomojsko planus pasisavinti dar neišvogtą valstybės turtą. J.Timošenko partijos “Batkovščina” lyderiai yra buvę Aukščiausiosios Rados pirmininkas A.Turčinovas ir dabartinis premjeras A.Jaceniukas.

2015-04-12 naktį “Pravyj sektor” smogikai nužudė laikraščio “Netišinskij vestnik” vyr. Redaktorę Olgą Moroz ir buvusį Aukščiausiosios Rados deputaą Olegą Kalašnikovą, o balandžio 16 d. – ir žurnalistą Olesį Buziną.

“Oranžinės” revoliucijos pradžioje (2004 m.) Ukrainoje gyveno 23 mln. Rusų tautybės žmonių. Ekonomikos pagrindą sudarė Donecko, Lugansko, Charkovo, Dnepropetrovsko, Nikolajevo, Zaporožės, Odesos ir kiti regionai. Didžiausia Rytų Ukrainos dalis beveik tris šimtmečius buvo neatskiriama Rusijos imperijos dalis. Vakarinė Ukrainos dalis, kurios gyventojai yra daugiausia rusofobai ir nacionalistai bei nacistai, Ukrainai atiteko tik 1939-aisiais, po J.Stalino ir A.Hitlerio įtakos Europoje persidalijimo.

 

11. Dar Sovietų Sąjungos gyvavimo laikmečiu didelė karinės pramonės dalis buvo sutelkta Rytų Ukrainoje. Čia esančiose gamyklose buvo gaminami raketų “Topol” ir sraigtasparnių varikliai. Charkovas buvo Rusijos strateginio branduolinio arsenalo pagrindas – raketos “SS-25”, “Topol” ir “SS-19”. Geltonuose vandenyse išgaunamos urano rūdos 20 proc. dalimi buvo aprūpinama Rusijos branduolinė pramonė. Nikolajevo pramonės gamykla net 60 proc. pagamintos produkcijos buvo skirta Sovietų Sąjungos karo laivams. Zaporožėje “Motorsič” gamykla buvo viena didžiausių pasaulyje – čia buvo surenkami transporto lėktuvų ir karinių sraigtasparnių varikliai.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Ukrainai atiteko milžiniškas karinis arsenalas, o branduolinių ginklų arsenalas pagal dydį buvo trečias Europoje. Per 24-ius Ukrainos nepriklausomybės metus šis arsenalas buvo išgrobstytas ar kitaip sunaikintas, o 114 tūkstančių karių armija tapo tik politinių verteivų įkaite.

Siekiant nuslėpti nuo visuomenės šiuos kriminalus ir politinius nusikaltimus, dabartinė Ukrainos oligarchų “demokratinė” valdžia įvedė griežtą žiniasklaidos cenzūrą. Šalis yra valdoma iš JAV ir ES. Šalies ekonomika visiškai bankrutavusi, finansai paralyžuoti, kaupiasi milžiniškos skolos už energetinius resursus. Valdžioje įsitvirtino tie patys oligarchai, kurie ir nuvairavo šalį į visišką bankrotą ir žmonių skurdą. Dešimtys tūkstančių rusakalbių žmonių tapo pilietinio karo ir rusofobų vykdomo genocido aukomis. Deja, nei mūsų šalies parlamentas, nei Prezidentūra ar valdančios partijos nepareiškė kokio nors protesto prieš Ukrainos dabartinės valdžios vykdomą rusų tautybės žmonių genocidą.  

Čia pravartu pažymėti, kad po 1991-01-13 tragiškų įvykių Vilniuje, beveik milijonas rusų vien tik Maskvoje išėjo į protesto demonstracijas, smerkdami žudynes Lietuvoje.

 

12. Vienas iš Amerikos ekspansionizmo tikslų Ukrainoje yra jos itin derlingų žemių užvaldymas. Apie 25 proc. viso pasaulio ypač derlingo juodžemio yra būtent Ukrainos teritorijoje. Čia galima ūkininkauti net 32 milijonų hektarų platybėse. Tai prilygsta net trečdaliui visos ES dirbamos žemės ploto.Ukraina buvo trečia pagal apimtį pasaulyje kukurūzų ir septinta kviečių eksportuotoja. Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys perka iš Ukarinos maistinius grūdus. Kai kurie Ukrainos oligarchai tebeturi labai gerus žemės ūkio produktų rinkos ryšius su Rusija. Vakarų koncernai savo interesus Ukrainos žemės ūkio produktų rinkoje irgi atkakliai gina.JAV stambios kompanijos jau daugelį metų užsiima žemės ūkio verslu Ukrainoje – koncernas “Monsanto”, auginantis genetiškai modifikuotas sėklas, žemės ūkio bendrovė “Cargill” ir chemijos koncernas “Du Pont”. Pastaruoju metu užsieneičiai smarkiai buvo padidinę savo investicijas į Ukrainos žemės ūkį. Vienos bendrovės buvo savarankiškos, kitos – susijusios su vakariečiais, trečios – su rusais, ketvirtos – net su Saudo Arabija ir t.t.

 

13.Žinotina, kad po įvykdyto perversmo Kijeve, kartu buvo vykdoma ir nežabota rusofobijos propaganda ir rusų tautybės žmonių persekiojimas ir atvirai kurstomas nacizmas, pagal „Dešiniojo sektoriaus“ vadeivų politinius tikslus ir siekius. Tai natūraliai sukėlė greitą pasipriešinimo – išsigelbėjimo reakciją rusakalbėje Ukrainoje, Donbase, Luganske ir kitose teritorijose. Šis greitas natūralus pasipriešinimas ir rusakalbių gyventojų sukilimas pietryčių Ukrainoje, Kijevo oligarchų – perversmininkų buvo įvardintas kaip terorizmas. Tuomet Kijevo oligarchų valdžia su prezidentu P.Porošenko priešakyje, pasiuntė prieš savo piliečius – „separatistus“ kariuomenę, artileriją, tankus ir net karo aviaciją. Nepavykus sukilimo – pasipriešinimo iškart „pasmaugti“, Kijevo perversmininkai ėmė šaukti visam pasauliui apie tariamą Rusijos agresiją ir prašyti Amerikos net karinės pagalbos -ginklų ir „taikdarių“ kontingento pagalbos.

Amerika kol kas Ukrainai neteikia karinės pagalbos. Tačiau Amerika ir kitos NATO šalys teikia Ukrainai pagalbą – verbuojamai „savanoriais“. 2014 metais ukrainiečių “ Dešiniojo sektoriaus“ savanorių batalionams mūšių lauke jau pradėjo kariauti „savanoriai“ iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos< Norvegijos, Švedijos, Gruzijos, Lenkijos, Jungtinės karalystės, Italijos, Kanados, Lietuvos, Čekijos, Kroatijos („Lietuvos rytas“,2015 – 04 – 07, psl 7). Kas apginkluoja, finansuoja ir išlaiko šiuos NATO šalių užverbuotus savanorius, laikoma gilioje paslaptyje.

Taip pat šiuo metu Ukrainoje yra 30 Amerikos karinių instruktorių, kurie specialios paskirties dalinių kareivius moko karybos meno ir kitų  vykdytinų specialių karinių operacijų atlikimo.

 

 

14. Žinomas žurnalistas – apžvalgininkas Vytautas Bruveris 2014 – 02 – 10 dienraštyje „Lietuvos rytas“ teigė, kad „jokios taikos Ukrainoje nebus, kol valdys dabartinis V.Putino rėžimas ir galbūt net po to , jei į jo vietą stos dar blogesnis“. Landsbergizmo apologetė ir dabartinės šešėlinės Vyriausybės karo ministrė R.Juknevičienė mananti, kad Ukrainoje įtampa gali nuslūgti tik žlugus Kremliaus rėžimui: „Krizė išsispęs tik tada, kai sugrius šis Sovietų Sąjungos tęsinys – V.Putino rėžimas“.

Kaip galima lengvai nuversti „V.Putino rėžimą“, gana aiškiai nupasakojo vienas Rusijos opozicijos lyderių, daugiavaikis nesantuokinių vaikų tėvas a.a. B.Nemcovas. 2010 – 12 – 11 Niujorke, duodamas interviu Amerikos televizijai (RTVi) – apžvalgininkui Viktorui Topalezui  B.Nemcovas taip nupasakojo: „Reikia į Raudonąją aikštę prie Kremliaus sukviesti per 100 tūkstančių opozicionierių, tai yra kritinę mase perversmui gerai paruoštų žmonių ir tokiu būdu „V.Putino rėžimas“ savaime sugrius“. Į V.Topolezo klausimą, kaip tai jis padarys? – B,Nemcovas atsakė, kad žino, bet negali atskleisti konfidencialios informacijos.

Ir iš tikrųjų tuo metu B.Nemcovas minimaliai žinojom kaip galima nuversti „V.Putino rėžimą“, nes jis minimaliai išmanė Gene’o Sharpo „Nesmurtinio pilietinio pasipriešinimo strategiją ir taktiką“. Todėl 2012 metais B.Nemcovo ir kitų opozicijos vadų suorganizuotas Maskvoje „V.Putino rėžimo“ nuvertimas, iškart patyrė pralaimėjimą. Po šio pralaimėjimo subyrėjo ir pats Rusijos opozicionierių judėjimas.

Pasaulio valstybių raidoje yra žinomi atvejai, kuomet Indijos nesmurtinio pilietinio pasipriešinimo lyderis Mahatma Gandis atvedė šalį į nepriklausomybės pripažinimą. Amerikoje Martino Liuterio Kingo organizuotas nesmurtinio pilietinio pasipriešinimo judėjimas iškovojo juodaodžiams lygias konstitucines teises su baltaodžiais. Maidano nesmurtinio piliečių pasipriešinimo perversmas Ukrainoje, kuriuo 2014 – 02 – 22 nuo valdžios buvo nuverstas prezidentas V.Janukovičius, buvo įvykdytas gerai iš anksto paruoštų „Dešiniojo sektoriaus“ smogikų ginkluota jėga, snaiperiams šaudant į savuosius. Kas konkrečiai šaudė tomis lemtingomis dienomis, kai Kijeve aidėjo snaiperių šūviai, laikoma gilioje paslaptyje. Tačiau iki šiol net nėra apkaltintos Rusijos specialiosios tarnybos, kad šaudė jų snaiperiai ir žuvo 78 beginkliai dalyviai bei 13 pareigūnų.

 

15.Kaip žinia, Prezidentė jau uždraudė trims mėnesiams Rusijos televizijos kanalo „RTR planeta“ transliacijas. Tai buvo padaryta dėl šiame kanale pokalbių laidose politikų bei kitokių propagandistų neva kurstomo karo su Vakarais ir Ukraina, neapykantos ukrainiečiams reiškiamu. Teisinės Prezidentės uždraudimo pagrindas – Lietuvos įstatymai, kurie draudžia žiniasklaidos priemonėse kurstyti karą ir tautinę neapykantą,

Suprantama, kai niekinama Lietuvos nepriklausomybėm kėsinamasi į šalies suverenitetą ir konstitucijos santvarką, propaguojama agresija, yra reikalingos atkirčio priemonės.

Tačiau autoriaus žiūrimose ir klausomose „RTR planeta“ kanalo transliacijose tokios necenzūriškos ir įstatymų draudžiamos informacinės propagandos visiškai nėra. Šiuo atžvilgiu reikėtų uždrausti RTVi kanalo „Ypatinga nuomonė“ transliacijas, kuriose iš tikrųjų yra kurstoma pačių rusų neapykanta prezidentui V.Putinui ir skleidžiamas melas apie viso valstybės ir ekonomikos valdymo aparato korupcijos „““““““.

Nors prezidentė gerai žino, kad LR konstitucijos 44 str. nuostata griežtai draudžia masinės informacijos cenzūrą, ji vis dėlto neteisėtai uždraudė „RTR planeta“ kanalo transliacijas, ir pirmoji demokratiniame pasaulyje sau pritaikė Islamo valstybės šariato įstatymus: Prezidentė dabar pati nustatinės, kas žmonėms gerai, o kas blogai bei kas jiems gali pakenkti.

 

16.Prezidentė atsisakė dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos minėjimo Maskvoje gegužės 9 – ąją, pareikšdama: „Žiūrėti į karinį paradą, kurio metu bus nešama ir okupuoto Krymo vėliava, nemanau, kad dabar tai reikia daryti“. Lietuvos Premjeras A.Butkevičius aiškino, kad gegužės 9 – oji Lietuvai nėra šventė: „Lietuvos valstybė nedalyvavo Antrajame pasauliniame kare, ir mes tikrai elgiamės teisingai. Po karo mes 50 metų buvome okupuoti, kad kaip mes galime džiaugtis laisve ir demokratija ir minėti šią dieną kaip kažkokią šventę“.

Tai politinių „“““““ apsisprendimas, o ne Lietuvos žmonių apsisprendimas. Dėl to, Lietuva ir tapo vienintele Europos ir viso pasaulio šalis, kuri visiškai boikotavo Pergalės minėjimą Maskvoje gegužės 9 – ąją.

Tačiau žinotina, kad II pasaulinį karą užbaigė ne Amerika, Junginė karalystė ar Prancūziją, o Raudonoji armija, Berlyno šturme, kuriame dalyvavo ir daug lietuvių karių. Lietuvos valstybė nedalyvavo Antrajame pasauliniame kare tik vokiečių okupacijos metais. Po karo 45 metus Lietuva nebuvo okupuota Rusijos, o JAV prezidento F.Ruzvelto ir Jungtinės karalystės premjero V.Čerčilio, Jaltos konferencijoje, pasirašytu susitarimu, Lietuva de facto ir de jure atiduota J.Stalino aneksijai, o ne okupacijai. Vokiečių okupacijos metais Suvalkijos krašto ūkininkai buvo numatyti deportuoti į Sovietų Sąjungos gilumą, už Uralo kalnų, tik vokiečiams laimėjus Stalingrado mūšį. Suvalkijos kaimai amžiams turėjo būti apgyvendinti vokiečių kolonistais. Todėl Suvalkijos žmonės, vokiečių okupacijos metais, ir meldė Dievą, kad tik A.Hitleris pralaimėtų Stalingrado mūšį.

Lietuvos politinių „“““““ boikotas nedalyvauti Antrojo pasaulinio karo jubiliejiniame 70 metų Pergalės dienos minėjime Maskvoje gegužės 9 – ąją, yra visų šiame Pasauliniame kare žuvusiųjų žmonių įžūlus ciniškas paniekinimas ir kartu yra didžiausia nepagarba Rusijos valstybei ir visai rusų tautai, kuri daugiausia iškentėjo ir pergyveno karo baisumus bei daugiausia neteko žmonių gyvybių.

 

17. Kaip žinia, Prezidentės viena iš pagrindinių provokuojamo Amerikos karo su Rusija priemonių yra šalies militarizacija ir kariuomenės bei ginkluotės gausinimas. Todėl jau nuo 2017 metais valstybės biudžete kariavimui bus skiriama po 2 proc. BVP, kas sudarys apie 660 mln. eurų (2,3 mlrd. litų) į metus. Pažymėtina, kad Vokietija gynybai skiria 1,7 proc. BVP, Jungtinė karalystė – 1,8 proc. BVP, Italija, Kanada, Vengrija ir Bulgarija ne tik nedidina biudžeto lėšų skyrimą gynybai, o dar ir mažina. Nors JAV indėlis bendrame NATO gynybų biudžete ir taip sudaro net beveik 80 proc. piniginių lėšų, Amerika gynybai dar skiria kasmet net po 3,8 proc. BVP.

Pažymėtina, kad militarizuojant šalį yra laikomasi tokios protu nesuvokiamos doktrinos jos įgyvendinimo strategijos: priešo (Rusijos) „“““““““ nesikėsinti į šalies suverenitetą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę. Tai karų istorijoje dar negirdėta ir neregėta gynimo nuo priešų užpuolimo doktrina ir jos įgyvendinimo strategija. Tuo tarpu valstybės piniginės lėšos privalomai tūrėtų būti skiriamos ir naudojamos ne tam, kad Prezidentė ir šešėlinės vyriausybės karo ministrai atgrąsytų Rusiją nuo jo kėsinimosi inkorporuoti Lietuvą į jos teritoriją, o ginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jeigu iš tikrųjų tokia grėsmė yra iškilusi arba realiai egzistuoja.

Jau beveik 100 metų Lietuvai iš kaimyninės Rusijos nebuvo kilę jokių agresijos apraiškų. Sovietų Sąjungos aneksijos metais kaimyninė Rusijos Federacinė Respublika ir rusų tauta su Lietuva ir jos žmonėmis labai kaimyniškai ir geranoriškai bendradarbiavo visose visuomeninio gyvenimo ir ekonominės veiklos srityse. Tai neginčytinas ir nediskutuotinas faktas.

 

Dabar prezidentė D.Grybauskaitės, kaip vyriausiojo kariuomenės vado, šalies militarizavimo Doktrina „“ „““ įgyvendinimo strategija, atgrąsinant Rusiją nuo kėsinimosi inkorporuoti Lietuvą į savo teritoriją, vykdoma tokiomis priemonėmis:

1. Jau šią vasarą bus įkurtas NATO pajėgų štabas, kuriame dirbs apie 40 karininkų. Taip pat numatyta intensyvinti Aljanso karines pratybas.

2. Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūrai plėsti 2015 metams JAV, Kongreso Atstovų Rūmų pritarimu, skyrė 13 mln. JAV dolerių.

3. Su NATO pajėgų Europoje vyriausiąja vadaviete ir NATO pajėgų transformacijų vado vyriausiąja vadaviete Krašto apsaugos ministras J.Olekas jau pasirašė susitarimą dėl NATO vadavietės Lietuvoje teisių statusą.

4. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija nemokamai rengs ugniagesius, pasieniečius, Viešojo saugumo tarnybos ir VSD žvalgybos pareiginius sąveikai su kariuomene. Kodėl medžiotojus neruoš?

5. Lietuva ir NATO šalys įsigis penkis moderniausius bepiločius lėktuvus „Global Hawk“, valdomus klavišais ir kompiuterine pele, skirtus žvalgybinėms misijoms. Lėktuvų kaina – 1,7 mlrd. JAV dolerių.

6. Vokietija parduos Lietuvai 12 savaeigių haubicų (artilerijos pabūklas, skirtas iškilajam šaudymui) „P2H2000“. Šių metų Balandžio mėnesį atvyko Vokietijos rotacinė pėstininkų kuopa, kuri, kartu su brigados „Geležinis Vilkas“ kariais Birželį dalyvaus bendrose pratybose. Vokietija taip pat atsiųs po kuopą karių į karines pratybas, kurios vyks Liepos ir Lapkričio mėnesiais.

Prezidentė jau sukūrė mobiliąsias karines jėgas kovai su „žaliaisiais žmogeliukais“.

 

18. Prezidentė su konservatorių vedlių pagalba jau uzurpavo ir užvaldė parlamentinės respublikos valstybės ir ekonomikos valdymo organų galias ir jau tapo šalies valdove. Prezidentė dabar jau neklysta, ji nurodo, ką valdymo institucijos privalo daryti ir ko nedaryti. Prezidentė beveik kiekvienoj savo kalboje ar pasisakyme nurodo, ką turi daryti Vyriausybė, teismai ir prokuratūra. Ji taip pat nuolat pabrėžia, kad reikia kovoti su korupcija bei susirūpinti sveikatos apsauga, ir t.t.

Prezidentė Vyriausybę net laiko nesugebančius ir negalinčia nieko pozityvaus padaryti, todėl ji pati turi viska daryti už Vyriausybės vadovą. Tuo tarpu Seimas ir Premjeras – Seimo partijų koalicijos lyderis, nerodo jokios priešpriešos net tada, kai Prezidentė net niekina visą šalies Vyriausybę. Dabar Lietuva jau tapo prezidentės D.Grybauskaitės diktatūros ir jos padarinių įkaite.

Tokiu būdu dabar Prezidentė, su savo diktatūriška paranojiška galia ir su rusofobais sukonstruota neprofesionalios propagandos „mašina“, dabar įvairiomis formomis , provokuodama Amerikos branduolinį karą su Rusija, jau vairuoja Lietuvą į pražūtį, kaip ir vokietis – pilotas A.Lubitzas keleivinį lėktuvą su 149 keleiviais, nuvairavęs į Alpes.

Tačiau galime teigti, kad Prezidentė jokio Amerikos branduolinio karo su Rusija neišprovokuos, nes jis pirmiausia būtų pražūtingas pačiai Amerikai ir jos sąjungininkėms. Branduoliniame kare nebūtų nei laimėtojų nei pralaimėtojų. Todėl tikėtina, kad Amerikos „nacionalinio saugumo“ interesų zonos Ukrainoje su Rusijos „nacionalinio saugumo“ interesų zona Ukrainoje konfliktas bus sprendžiamas dialogu, tai yra nekonfliktišku bendradarbiavimu, geranorišku problemos svarstymu ir racionalių abipusių naudingų sprendimų priėmimu, lietuviškas raudonasis provokatorius bus nugabentas ir išmestas į NATO šalių istorinį sąvartyną.

 

Facebook komentarai
Back To Top