skip to Main Content

 

2021 m. rugpjūčio mėn. 26 d.  nuo 8.30 val. iki 9.00 vyks  adresu Mickevičiaus g.18, Kaunas  piketas, kurio tema  „Ar mes, kovotojai  už tiesą,   nesulauksime  tokio likimo  kaip  kaunietė?“

2021-08-25

 

 

Būdami įvairių nevyriausybinių organizacijų nariais  jau daug   metų giname žmogaus teises.  Ar neatsiras kokia teismo psichiatrė ir nesurašys pažymą, kad kliedime?

Nevyriausybinės organizacijos, kurios vadinasi   5 -ąja valdžia,    stebi kaip Konstitucijoje išvardintos valdžios dirba, ar jos nepiktnaudžiauja  galiomis, kurias joms suteikė Konstitucija ir įvairūs įstatymai.

Teismams, t.y. trečiajai valdžiai, nepriklausomumą  garantuoja pakopiniai teismai. Jei, tarkime,  suklysta žemesnės pakopos teismas, tai jo sprendimą galima apskųsti ir aukštesnis teismas, pastebėjęs nutarties trūkumus,   prašo juos ištaisyti.

Būtent  vienos kaunietės byla dėl priverstinio gydymo  VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje  tapo pakopinių teismų sistemos  darbo neigiamu pavyzdžiu.

Kaunietė, kuri padarė  nusikaltimą pagal BK 202 straipsnį,  pripažinta nepakaltinama.   Po kelerių  teismų buvo  priimtas sprendimas, kad ją reikia gydyti priverstinai.  2020 m.  sužinojusi, kad  bus apribota jos laisvė  pasitraukė į kaimyninę šalį ir ten kreipėsi  pas psichiatrus ir psichologus.

Po metų  kaunietės advokatė   kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad  jos ginamosios pilietės  paieška būtų panaikinta  ir  atšauktas  stacionarinis gydymas  VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

2021-06-11 Kauno apylinkės  teismo  Kauno rūmų teisėja  Indrė Averkienė  priima   nutarimą, jog   palieka galioti senąjį teismo sprendimą – priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.  Tokio pat sprendimo prašė ir prokuroras Romanas Mackevičius.  Jis argumentuoja, kad  nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog stacionarinį stebėjimą galima pakeisti į ambulatorinį.

Perskaitai tokį teismo sprendimą, kokį surašė teisėja I. Averkienė,  ir galvoji, kam iš vis reikalingas teismas? Gavai iš  teismo psichiatrės ekspertės  ligos diagnozę bei  išvadas ir  uždarai į „psichuškę“.  Tai gal apeikime teismą ir iš kart vežame į ligoninę.  Teismas neįgalus, nes pažyma apie psichinę sveikatą  tik iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės yra visagalė.   Pasirodo, kad Teismas, jei nėra pažymos iš  psichiatro eksperto   nesigilina į išdėstytas aplinkybes, nesivadovauja  teisingumo ir protingumo kriterijais.   O Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK)   98 str. ir  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 str., kurie padėtų teismui būti objektyviam,  pacituojami dėl bendro išprusimo.

Žemesnės instancijos teismas pasisakė labai siaurai, tik  apie psichiatrų darbą ir kad kaimyninės šalies dokumentai netinka. Kodėl teisėjui, kuris turi priimti nutartį,  nerūpi  pasiaiškinti, kaip gyvena  žmogus, kuris jau prieš metus turėjo būti gydomas nuo psichinės ligos?  Kodėl teisėjui visiškai neįdomu šiandieninė kaunietės  socializacija  svetimoje šalyje, kaip  jai pavyksta pasirūpinti  sūnumi, vairuoti mašiną milijoniniame mieste, savanoriauti  –  išvežioti maistą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims ir   be problemų prisijungti į teismo posėdį per ZOOm programą, kurios anksčiau niekada  nenaudojo.  Teisėja priima sprendimą, vadovaujantis tik  praeitimi  bei cituoja gydytoją, kuri teigia apie   galimą ligos progresavimą.

 

Kauno apylinkės teismo teisėjos I, Averkienės nutartis buvo apskųsta.  Kauno apygardos teismo sprendimu  byla buvo grąžinta  nagrinėti iš  naujo.

Teisėjos I. Averkienės kategoriškas reikalavimas aukštesnio teismo teisėjo  Albino Antanaičio  išaiškintas taip: „ Vadovaujantis tokia logika, nepriklausomai nuo asmens sveikatos būklės, netgi jo pasveikimo atveju, tokį asmenį būtų reikalinga pasiųsti į gydymo įstaigą priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui“

Ar tai ne skandalas, kai  kaimyninės šalies psichikos specialistai,  klausydami  lietuvaitės   specifinės kalbos,  nutarė, kad kaunietė kenčia nuo nuolatinių košmarų, o ne nuo kliedesių, kaip diagnozavo Lietuvoje psichiatrai?

Lietuvoje  teismo ekspertė  psichiatrė Sandrina Šakavičienė   galimai diagnozavo  ne tą  psichinę ligą ir  ruošėsi gydyti nuo kliedesinių  sutrikimų,  nuo ligos kuria nesirgo. Dar kartą pasikartosime. Jei būtų sirgusi jos  diagnozuota liga, tai kitoje valstybėje, kurioje praleido apie metus  ši liga būtų pasireiškusi.

Kaunietė, kuriai diagnozuoti kliedesiai,  kaip aiškino gydytoja,   nukreipė savo agresiją   į  jai neįtinkančius asmenis.  Ar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja  I. Averkienė   pasidomėjo   asmenų sąrašu, kurie  tapo kaunietės  tariamų  kliedesių  subjektais?  Gal kaunietė tuos asmenis  kaltina pagrįstai?

Kauno apylinkės  Kauno rūmų  teisėja I. Averkienė ir, vėliau,  tą pačią bylą peržiūrėjusi teisėja  Giedrė Maslauskaitė nusprendė  apsiriboti tik sveikatos specialistų išvadomis ir jų teiginiais.  G. Maslauskaitės byla skyrėsi nuo kolegės tuo, kad pasikvietė  teismo ekspertę Sandriną Šakavičienę, kuri  paaiškino, jog kaimyninės  šalies  pateikta medžiaga yra neinformatyvi.  Būtent ši teismo ekspertė  2018 metais konstatavo  kliedesinius sutrikimus ir  pareiškė, jog kaunietė negali dalyvauti atliekant  procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriame buvo teisiama pagal BK 202 str.  Teismas sprendžia   žmogaus likimą, o jam neleidžiama dalyvauti.  Jei  teismo psichiatrė neleido  teismuose    kaunietei gintis, tai kitaip teismo ekspertės  draudimą,   kaip  „mirties nuosprendį „,  negalima pavadinti.

Teisėjos G. Maslauskaitės  vedamoje byloje  dalyvavo gydanti gydytoja Eimantė Kamilė Kališauskienė, kuri   paliudijo,  jog  su kauniete susitikusios nebuvo, kalbėjo apie vizitą telefonu, bet jis neįvyko, nes teismas   priėmė sprendimą  gydyti stacionare. Kaunietė jos paciente buvo nuo  2020m. kovo mėn.  Kitaip sakant   tik kelis mėnesius. Prieš tai, nuo 2019m.  kaunietę prižiūrėjo  gydytoja Jūratė Dasavičienė. Pas šią gydytoją lankėsi du kartus. Gydytoja E.K. Kališauskienė liudijo, kad psichinė būklė yra kintanti. Ji neturinti  priežasčių abejoti gydytojo kompetencija ( tiesa, nutartyje neparašyta, ar Lietuvos, ar kaimyninės valstybės), jei jis taip  įvertino, mano, kad tai teisinga.

Lietuvos medikų pasirašytoje  Hipokrato priesaikoje yra  įtvirtinami pagrindiniai medicinos etikos principai: paciento informavimas,  jo gerovės siekimas, sąžiningas ir garbingas medicinos praktikos vystymas nepaisant paciento amžiaus, tautybės, religijos ar socialinės priklausomybės ir kt. Kur parašyta, kad žmogus negali savo lėšomis gydytis užsienyje? Tuo labiau, kad ir valstybė siunčia gydytis į užsienį tam tikrais atvejais. Ir net  konkrečiai į tą valstybę, kur dabar yra kaunietė. Kuo šitas atvejas skiriasi nuo kitų?

Teisėjai G. Maslauskaitei, nors gydytoja  teismo metu teigė, jog  psichinė būklė kinta,  nekilo  abejonių dėl pagerėjusios psichinės sveikatos  ir  priėmė  panašų sprendimą  kaip ir teisėja I.  Averkienė.

Teisėja G. Maslauskaitė   į Kauno apygardos teisėjo nutarties reikalavimus nutarė  neraguoti. Ji pasirinko buką tarnavimą teismo psichiatro pažymai.

Mums, piliečiams,  jau ne kartą teko  susidurti su  bandymais  savo antrą pusę, tiek šeimyniniame gyvenime, tiek versle  paversti psichiniais ligoniais ir  užvaldyti turtą, kuriuo nebereikės dalintis. Tokioms byloms sukurti  reikia ir fiktyvių  psichiatro pažymų.

Mums, visuomeninkams, gali būti išsakyti priekaištai, kad  abejojame psichiatro specialisto sąžiningumu.  Visi esame žmonės, o ne robotai, ir  darome ne tik netyčines klaidas, bet ir  susigundome kyšiais, kuo  STT  paskutiniu laiku ir apkaltinto  nemažai  teisėjų.

Teismo ekspertai,  ko pykstate ir stojatės piestu, jei  jūsų diagnozuotos ligos bus  dar kartą patikrinamos bet kurioje Europos  sąjungos valstybėje?  Manome, kad  tai būtų užkardinimas  korupcinių sprendimų Lietuvoje.

Psichikos ligas gydo ne tik vaistai. Galimai teigiamų   pasekmių psichinei sveikatai turi  aplinkos  pakeitimas,  sveika gyvensena, dieta,  nauji draugai.  Tačiau Kauno apylinkės  dviejų teismų sprendimai  labai identiški  – nepripažinti, kad laikas,   vaistai  galėjo padaryti teigiamos  įtakos psichinei sveikatai.

Jei nepripažįstate, jog  psichinė sveikata pagerėjo, tai yra kita versija – psichiatrai suklastojo ligą, o teismai klastotei pritarė. Pagal gydytoją,  kliedesiai nukreipti į tam tikrus asmenis. Viena asmenų grupė, tai psichiatrai, kurie galimai suklastojo jos ligos  istoriją. Dėl to kaunietė  kreipėsi į FNTT. Šios įstaigos darbuotojai apsilankė gydymo įstaigoje.

Kur yra riba tarp teisybės ieškojimo  ir jau psichinės ligos – kliedesių? Ponai psichiatrai, ar nekerštavote, ar neapšmeižėte kaunietę,  jog  ji  prisifantazuoja ir persekioja nekaltus  asmenis?  Ar galima kliedėti, kai faktai  tikri? Tai  gydytojai, kurie  susiję su  neįgalaus vaiko gimimu,  ir  kita grupė,  susijusi su vaikų žaidimų aikštelės perkėlimu teisės aktais numatytu atstumu nuo jos  daugiabučio.

Kaunietė gali laisvai važinėtis  po  Europą,  nes nėra  paskelbta tarptautinė paieška.   Tarkime, Lietuva nusprendė paskelbti psichinio ligonio tarptautinę paiešką,  nes  galimai  kaimyninės valstybės piliečiams iškilo grėsmė.    Kaimyninės valstybės psichiatrai, kai kreipėsi lietuvė,  pravedė testavimą,  kaunietė  į klausimus  atsakinėjo apie tris valandas, o tada   konsiliume  priėmė sprendimą, kad lietuvės psichinė sveikata nekelia pavojaus.   Apie kaunietės dabartinę psichinę sveikatą  teisme kalba  advokatė, apie tai  Kauno apygardos teismo teisėjas  A, Antanaitis nutartyje  rašo, netgi su sarkastiniu  atspalviu, kuris turėtų padėti žemesnio teismo teisėjui suvokti  apie  susidariusią situaciją,  kad   teismas  galimai siunčia  gydytis  pasveikusį  žmogų arba  kuris nėra  pavojingas.

Psichiatrai, Kauno apylinkės teismo  teisėjai, stebėdami jūsų darbą, klausiame, ar jums galioja  Konstitucija, kuri reikalauja tarnauti žmonėms, ar  nepiktnaudžiaujate  jums suteiktomis galiomis?

 

Virginijus Partaukas, tel. 860344258

Virginija Jurgilevičienė tel. 864024954

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));