skip to Main Content

Ar Dovilė Šakalienė gins…Henriko Daktaro nepilnametę dukrą – kai ji metama į gatvę?

Kristina Sulikienė

Šitiek daug rėkiama apie emocinius ir visokius kitokius smurtus.

Tačiau jeigu tik pasisuka kalba apie ASMENIS, tada įstatymai nebegalioja.

Henriko Daktaro bylos procesas vyko visą laiką siekiant atimti ne iš jo, o iš jo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą.

Įstatymai draudžia taikyti areštus, varžytines, konfiskacijas iš paskutinės nepilnamečio asmens gyvenamosios vietos.

Nesvarbu, kad teisėjai ir prokurorai su savo vidiniais įsitikinimais  ir neretais netgi dvasiomis (KT atveju

)  įsitikinę, kad jiems viskas galima.

Henrikas Daktaras turi suaugusiųjų vaikų, turi ir vieną mokinę dukrą.

Nepažeisdama privačios gyvenimo apsaugos pasakysiu, jog mergaitė turi jaukų kambariuką, kuriame ruošia pamokas.

Kitame kambariuke miega. Trečiame – svetainėje – pietauja su mama, ir šeimos nariais, kai jie apsilanko. Dar vienas kambariuaks rezervuotas gausiam anūkų būriui, kurie atsilanko name. Anūkėliai irgi yra nepilnamečiai, nesvarbu, kad „baisiojo Daktaro“. Jie yra vaikai, ir jie turi teisę į vaikystę. Vaikams vienas džiugiausių momentų gyvenime yra lankyti senelius. 

Tas namas, kuris visur pristatomas kaip „pilis“, tėra niekas kita, kaip kolūkio gyvenvietės padidintas namas, padvigubintas – tokių namų yra pilna pakaunė, esu suskaičiavusi bent 50 panašių namų, kurie netgi viršytų Daktarų namų kvadratūrą.

Nors per visas priemones kas dieną rėkiama, jog draudžiama emociškai žaloti ir gąsdinti vaikus, tačiau ta mergaitė jau daugelį metų – nuo 2009 metų, kai smurtiškai buvo pargabentas jos tėvas iš Bulgarijos – gyvena siaube.

Na prisiminkime save vaikystėje – kas buvo baisiausia? Prarasti tėvą, mamą ir namus.

Viskas. Vaiko pasaulis yra paprastas. Bet jis yra saugus.

O kai pasikėsinama į saugumą, tada yra atimamas žmogaus orumas.

Visoms Šakalienėms ir Majauskams siūlau pasidomėti – kokiu būdu buvo apsaugotos nepilnametės Henriko Daktaro dukters teisės garsioje amžiaus byloje be lavonų, kur ten labai nukentėję asmenys, nes negali palaidoti…gyvų žmonių.

Na paskaitai tuos sprendimus, ir taip supranti – nes jokių įrodymų, kad tie žmonės kurie dingę, yra mirę – nėra, tačiau artimieji nori juos palaidoti, todėl labai išgyvena, ir prašo šimtatūkstantinių išmokų.

O tam, kad būtų padengtas jų noras laidoti gyvus asmenis, kažkodėl turi namą atiduoti nepilnametė mergaitė, kuri tame name ruošia pamokas, siuvinėja, skaito knygas, ir …liūdi.

 

Facebook komentarai
Back To Top