skip to Main Content

Ar bus sutramdytas J. Urbšio mokykloje įsigalėjęs feodalas?

Ši istorija, susijusi su padėtimi Kauno J. Urbšio katalikiškoje pagrindinėje mokykloje, yra grėsminga ir paslaptinga. Iškyla klausimai-Kaip feodalo stiliumi veikiantis mokyklos vadovas daugelį metų gali karaliauti šioje švietimo įstaigoje, žeminti jam nepatinkančius pedagogus ir likti nenubaustas? Kaip gaunasi, kad kai kuriose švietimo įstaigose vos tik 65 metų sulaukę vadovai išprašomi į pensiją, o 69 metų ponas Paulius laikosi kaip uola, net nesvarstoma apie jo išleidimą į užtarnautą poilsį? Ir dar vienas tikrai svarus klausimas-kaip asmuo, galimai bendradarbiavęs su KGB, drįsta taip ciniškai elgtis su savo pavaldiniais?

Prieš kurį laiką pažįstami žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į mane, teigdami, jog J.Urbšio mokykloje klostosi dramatiška padėtis, mokyklos vadovas Paulius Martinaitis taip ,,tvarko“ jam nepatinkančius pedagogus, kad šie dažnai tiesiog traukiasi iš mokyklos. Šis veikėjas 1990-1994 m. dirbo Kauno savivaldybės švietimo ir kultūros skyriaus vienu iš pagrindinių vadovų-šio skyriaus švietimo poskyrio viršininku. Dar nuo tada jis užmezgė pažintis su kai kuriais įtakingais valdžios žmonėmis. Pas jį yra ir kiti įtakingi ryšiai, tad J.Urbšio mokykloje taip ir įsigalėjo feodalinė tvarka, kai yra tvirtas ,,stogas“, tai ir karaliauti lengva. 

Kodėl puolama A.Zimnachaitė?

O štai dabar atsitiko toks atvejis-šioje mokykloje daug metų dirbanti lietuvių kalbos ir literatūros  mokytoja Aldona Zimnachaitė laikosi ryžtingos pozicijos, gina savo teises, ir tai taip siutina poną direktorių P. Martinaitį, kad jis imasi įvairių nuožmių priemonių šios patyrusios ir drąsios pedagogės sutramdymui. Aišku, prie feodalinio valdymo stiliaus įpratęs direktorius P.Martinaitis, matyt, sunkiai supranta, kaip gi pedagogei galima turėti savo poziciją? Todėl rengiamos atestacijos, įvairūs vertinimai. Galų gale imtasi klastojimų ir konkrečių spaudimo priemonių. Domintis šia istorija, teko pabendrauti su mokytoja A.Zimnachaite, teko susipažinti ir su įvairiais dokumentais. 

Tame tarpe su I.Telšinskaitės parengtu dokumentu ,,A.Zimnachaitės pedagoginio darbo rezultatų santrauka“ (dokumento data 2015-08-25). Ir su visa eile kitų dokumentų, kurie buvo sufabrikuoti: 2016-11-21, 2016-11-22 (stebima pamoka), 2016-11-23, 2016-12-05, 2016-12-13(stebima pamoka), 2016-12-16 (tarnybinis pranešimas, įsakymas dėl pasiaiškinimo, dėl aktų ir įsakymų). Trys paskutiniai buvo įteikti tą pačią dieną-t.y.-2016-12-16. Pradėti rengti mokytoją neva demaskuojantys oficialūs raštai, pasitelkti net Kauno savivaldybės atstovai. Be to, pasitelkti Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Alma Valevičiūtė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Vitkauskienė, mokyklos kapelionas Petras Pich, mokytojų profsąjungos atstovė Jūratė Voloskevičienė. Keista, kad neatvyko Kauno vyskupijos kurijos, turintis teisę pastebėti ir įsigilinti į neteisingą ir neteisėtą mokyklos vadovo veiklą.  

Tačiau A.Zimnachaitė gynė savo teises. 2016 m. gruodžio 14 d. ji parengia dokumentą ,,Prašymas dėl Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus Pauliaus Martinaičio veiklos ir dėl Kauno savivaldybės biurokratiško rašto pripažinimo neobjektyviu“. Jame dėstomos konkrečios aplinkybės dėl mokyklos direktoriaus P. Martinaičio piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi. Piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi, klastojant dokumentus vykdomas psichologinis mobingas (pastovus spaudimas) darbe (ignoruojami prašymai darbo reikalais, mokyklos direktorius įtraukdamas pavaldžius sau asmenis stengiasi mano  pedagoginę veiklą nupiešti pačiomis atgrasiausiomis spalvomis).

 

Direktorius net neįleido į mokyklą žmogaus teisių gynėjų grupės

Gruodžio  20 d. mokykloje vyko svarbus posėdis. Direktorius su savo aplinka ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Kauno vyskupijos kurijos atstovai turėjo svarstyti mokytojos A.Zimnachaitės elgesį, tame tarpe tai, jog neseniai ,,Kauno dienoje“ publikuotas interviu su šia patyrusia pedagoge. Jame A.Zimnachaitė atvirai pasisakė apie padėtį mokykloje. Į šį posėdį vyko ir grupė žmogaus teisių gynėjų. Prieš parą laiko iki posėdžio direktoriui P. Martinaičiui nusiustas informacinis pranešimas, jog žmogaus teisių gynėjai ketina dalyvauti šiame posėdyje. Tačiau jų net neįleido į mokyklą. Į J.Urbšio mokyklą atėjo šio straipsnio autorius-Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos tarybos narys, su juo kartu ėjo šios sąjungos nariai docentas E.Satkevičius, L.Vaitonienė, H.Juodiška ir dar viena LŽTSS narė N.N., kuri labai prašė kol kas net neminėti jos pavardės, nes ji daug nukentėjusi nuo P.Martinaičio veiksmų. 

Deja, kelionė į posėdį baigėsi mokyklos prieangyje. Pradžioje budėtoja mandagiai pasiteiravo,- kur einame, ir tada nuėjo į raštinę. Grįžusi pasakė, jog reikia dar palaukti. Greitai prie budėtojos atėjo vienas mokytojas ir jie neva kažko laukė. Kiek vėliau atėjo direktoriaus pavaduotoja, kuri visaip teisinosi, teigė, jog vyks slaptas posėdis. Galų gale konkrečiai paklausus ar būsime įleisti į mokyklą, pavaduotoja pareiškė-,,Neturiu teisės jūsų įleisti“, o iš kažkur išdygusi dar viena pedagogė pasisakė daug ,,ryškiau“-,,Ko jie trukdo? Reikia kviesti policiją“. Štai tokia padėtis feodalo valdose. Ponas Martinaitis čia tvarkosi kaip savo dvare. 

Rezgami neva kolektyviniai laiškai-grubaus šmeižto ,,šedevrai“

O kodėl gi taip vengta žmogaus teisių gynėjų patekimo į posėdį? Kodėl staiga posėdis tapo ,,įslaptintas“? Pasirodo ne veltui viskas taip ,,įslaptinta“, nes tame gruodžio 20 d. posėdyje pateiktas šmeižto ,,šedevras“, kuriame pagal senas tradicijas nuožmiai pasmerkiama A. Zimnachaitė. Štai kas dėstoma tame rašte, kuris pasirodo realiai buvo sudaromas P.Martinaičio kabinete, kviečiant į jį pedagogus ir kategoriškai reikalaujant šį raštą pasirašyti:  ,,Mokyklos mokytojai, kolegos, darbuotojai. Kauno Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokykla. Direktoriui Pauliui Martinaičiui, lietuviu k. mokytojai metodininkei Aldonai Zimnachaitei, Kauno miesto švietimo skyriui. Kreipimasis dėl skundų ir mokyklos vardo žeminimo .2016-12-15. Mes, žemiau pasirašiusieji mokytojai ir kiti bendruomenės nariai, esame pasipiktinę mokytojos Aldonos Zimnachaitės sistemingu kolektyvo šmeižimu, mokyklos vardo žeminimu skundžiant mokyklos bendruomenę įvairioms instancijoms. Manome, kad problemas galima spręsti asmeniškai, o ne spaudoje šmeižiant mokyklos vardą“. Toliau pateikiama visa eilė šmeižikiškų teiginių, kaip -,,Mokytoja Aldona Zimnachaitė vengia bendrauti su tėvais, nedalyvauja Tėvų dienose. Nesuprantamos A. Zimnachaitės spekuliacijos skaudžiais mokyklos gyvenimo įvykiais. Mokytojos spaudai pateikti faktai iškraipyti“. Galu gale pateikiamos inkvizitoriaus plunksnos vertos išvados: ,,Mokyklos bendruomenė smerkia mokytojos Aldonos Zimnachaitės netinkamą elgesį, nelojalumą mokyklos bendruomenei, nesugebėjimą spręsti asmeninių problemų. Mūsų nuomone, jai ne vieta  mūsų bendruomenėje“. Pasirašo Eglė Bogatyriovienė, Galina Nikitina, Inga Boreikienė, Dalia Krasauskienė, Gintautas Pocius, Ramutė Latvelienė ir kt. Aišku, jog tokias grubaus šmeižto apraiškas turi tirti teisėsaugos instancijos, nes parašai daugeliu atveju išgauti šantažo būdu. 

Švietimo ministerijos darbuotoja  A.Valevičiūtė-,,Jau peržengtos ribos“

Gruodžio 21 d. Kaune pavyko pabendrauti su LR Švietimo ir mokslo  darbuotoja-Švietimo kokybės ir regioninės politikos analizės skyriaus vyriausiąja specialiste Alma Valevičiūte. Pokalbyje dalyvavo mokytoja A. Zimnachaitė ir žmogaus teisių gynėjai. A.Zimnachaitė pateikė įvairius dokumentus ir išdėstė savo argumentus. A.Valevičiūtė teigė, jog J.Urbšio mokykloje klostosi sudėtinga padėtis, gal reikšmės turi ir tai, jog mokyklos vadovas P. Martinaitis šiame poste dirba jau labai ilgai-net 22 metus. Kalbėdama apie atvejį-kai į mokyklą nebuvo įleista žmogaus teisių gynėjų grupė, A.Valevičiūtė teigė-,,Jau peržengtos ribos. Net keista, kodėl imtasi tokių žingsnių, ir pilietinės visuomenės atstovai neįleisti į mokyklą“. Be to, Švietimo ministerijos atstovė pareiškė, jog reikia kompleksinio J. Urbšio mokykloje esančių problemų sprendimų, ir tai turi narplioti ir patys  pedagogai, ir ministerijos atstovai, ir šios mokyklos dalininkės-Kauno arkivyskupijos kurijos atstovai. 

Kodėl ilgai karaliauja ponas ,,Pranas”?

Domintis P.Martinaičio veikla, iškyla daug įdomių aspektų. Nes yra duomenų, jog šis asmuo galimai bendradarbiavo su KGB. Kadaise veikė toks  agentas ,,Pranas”. Tikrai neeilinis agentas. Jis aprašomas A.Patacko straipsnyje ,,Pogrindis, virtęs pastoge“, kuris pasirodė leidinyje ,,Liaudies kultūra” (2008 m. Nr 1.). Straipsnyje teigiama: ,,Tarp mūsų buvo aukšto lygio išdavikas. Jis buvo vienas iš mūsų lyderių-labai gabus, ekspedicijas į Baltarusijos lietuviškas salas organizuodavo, Paberžėje pas tėvą Stanislovą organizuodavo literatūros spausdinimą ir vertimą, ir tuo pat metu buvo agentas ,,Pranas“-labai protingas, veiklus, labai organizuotas ir labai giliai infiltruotas į mūsų tarpą. ,,Pranas“ iki šiol mįslinga asmenybė, užverbavo jį labai anksti, dar gimnazistą. Buvo labai gabus, galėjo ir ministru būti naujais laikais. Jis labai sunkiai, bet prisipažino. Paaiškėjo, kad buvo labai aktyvus, vienas pagrindinių agentų katalikiškame pogrindyje, šiuo metu dirba vienos iš Kauno mokyklų direktoriumi“.

Apie šį agentą aprašoma ir laikraštyje ,,XXI amžius“ publikuotame E.Šiugždos straipsnyje ,,Ar viskas taip gražu, kaip atrodo“ (,, XXI amžius“. 2008-04-04). Jame pateikiami konkretūs faktai: ,,Ilgą laiką man atrodė, kad apie mane KGB beveik nieko nežino, juk  savo rankraščius atiduodavau tik dviems žmonėms: kun.A.Svarinskui, o paskui-kun. S. Tamkevičiui. Bet pasirodė, kad KGB žinojo viską arba bent jau labai daug ką. Žinojo, kad aš esu daugelio ,,antitarybinių“ straipsnių, patekusių į pogrindžio ,,Aušrą“, autorius. Žinojo, kad bendradarbiauju su ,,Kronika“, esu religinio kultūrinio pogrindžio žurnalo ,,Viltis“ redaktorius. Jiems buvo žinomas kiekvienas mano apsilankymas bet kokiame susirinkime. Jau ne paslaptis, kad mus visus, organizavusius įvairius nelegalius būrelius, išdavinėjo toks P.M., dabar –vienos  Kauno mokyklos direktorius, nepriklausomybės metais su kai kurių aukštų žmonių rekomendacija tuoj pat tapęs Kauno švietimo skyriaus vienu svarbiausių vadovų.“ 

Ir štai iškyla klausimas-kaip šis veikėjas galėjo daugelį metų dirbti mokyklos direktoriumi Kaune, kur karaliavo konservatoriai, kuriems visur tik ir vaidenasi KGB, ,,Kremliaus ranka“ ir ,,rusai puola“? Yla lenda iš maišo-tiek konservatorių, tiek jiems labai artimų asmenų tarpe daug KGB agentų. Tokia realybė. Ir itin svarbus dabarties aspektas-jei tokie KGB agentai -,,pranai“, ,,juozai“ ir panašūs veikėjai pasižymi brutaliu elgesiu, vykdo nuožmius žmogaus teisių pažeidimus, klastoja dokumentus bei vykdo kitą visuomenei kenksmingą veiklą, tai gal laikas iškelti į viešumą visus jų veiklos faktus? Tame tarpe dabarties Lietuvoje pastebimas itin neigiamas aspektas-kai solidaus amžiaus agentai ir agentėliai, jau senai sulaikę pensijinio amžiaus, užima atsakingus postus ir visais būdais trukdo jaunesnės kartos gabiems aktyviems piliečiams. 

 

 Giedrius Grabauskas

 

Facebook komentarai
Back To Top