skip to Main Content

Mafiją aptarnaujanti teisėja Renata Kasimovienė spjovė ant Aukščiausiojo teismo išaiškinimo

Aurimas Drižius

Nors Lietuvos  Aukščiausiojo teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija pernai spalio 1 d. mane visiškai išteisino, pasisakiusi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvedęs cenzūrą, kriminalizavo teisėtą veiklą, tačiau šio teismo teisėjai Renatai Kasimovienei tai nė motais – ji nutarė, kad tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios reikėtų panaikinti cenzūrą.

Kaip žinia, dar 2009 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vancevičienė patenkino A.sadecko „prevencinį ieškinį“, ir uždraudė man „Laisvame laikraštyje“ rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu, ir G.Kiesaus nužudymu.

Kadangi tos cenzūros nepaisiau ir rašiau straipsnius ir pateikiau paminėtų „uždraustų“ temų įrodymus (pvz., asmeniškai  A.Sadecko parengtą „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo projektą), tas pats „teismas“ mane nuteisė šešis kartus, kol galiausiai pernai     LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija mane išteisino paskutinėje cenzūros byloje, nurodžiusi, kad „…Reikšminga tai, kad prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008)… bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių – teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę; to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Šiais klausimais plačiai yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: demokratinėje visuomenėje laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti; bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas – ieškoti visuomenei rūpimos tiesos (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 10 d. nutarimas). Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra viena iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra viena pagrindinių žmogaus laisvių (Konstitucinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad įsitikinimų išraiškos laisvė, informacijos laisvė nėra absoliučios, jomis negali būti piktnaudžiaujama, tačiau ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, šiai bylai aktualaus teismo sprendimo negalima būtų traktuoti kaip draudimo publikuoti bet kokius rašinius, nes draudimas skleisti bet kokio pobūdžio informaciją, nepriklausomai nuo jos teigiamo ar neigiamo pobūdžio, nesuderinamas su įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve“.

 

 

Kai Vilniaus apylinkės teismui buvo pateiktas šis LAT išaiškinimas, ir paprašyta cenzūra panaikinti, ir atnaujinti tą minėtą civilinę bylą, teisėja R.Kasimovienė iš pradžių suklastojo savo nutartį, nurodžiusi, kad nėra sumokėtas žyminis mokestis (nors jis buvo sumokėtas, ir teismui pateikti įrodymai), o paskui atmetė šį prašymą, nurodžiusi, kad visos LAT išaiškintos aplinkybės „negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis“. Be to, Kasimovienė nurodė, kad jau suėjo senatis (penki metai) šiai civilinei bylai atnaujinti. Nors per tuos metus penkis kartus kreipiausi į teismą dėl cenzūros panaikinimo, ir visus penkis kartus taip vadinamas teismas atmetė, suklastodamas savo nutartis, įrašydamas į jas žinomai melagingus duomenis, ir dabar sako, kad jau suėjo senatis.

 

Tuo metu A.Sadeckas nesnaudžia – kadangi taip vadinami teismai jam yra priteisę didžiulę „žalą“ už mano padarytus nusikaltimus – straipsnių rašymus, tai A.Sadeckas perdavė tą „žalą“ išieškoti antstoliams. Pastarieji jau skelbia mano sklypo Vilniaus rajone varžytines. 16 arų sklypo kaina įvertina 1500 eurais – tai dar vienas teismų ir mafijinės prokuratūros nusikaltimas, nes tokia kaina Vilniaus rajone vertinamas ne 16 arų sklypas, bet vienas aras.

Kita vertus, prokuratūra atmetinėjo mano prašymus kelti baudžiamąją bylą A.Sadeckui už melagingus skundus ir parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Sulaukę senaties, pranešė, kad tyrimas nutraukiamas dėl senaties.

Paprašiau, kad visiems minėtiems „teisėjams“ ir „prokurorams“ būtų keliamos bylos dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Vis dar esu įsitikinęs, kad Lietuvos Respublika man turės brangiai mokėti už šį neteisėtą persekiojimą – teismams jau yra pateikti ieškiniai, kad žala būtų priteista iš neteisėtus nuosprendžius priėmusių teisėjų ir juos palaikiusių prokurorų.

Paskutinis anekdotas – A.sadecko prašymu antstoliai areštavo man priklausančios įmonės „Patikimas verslas“ akcijas. Ar tai reiškia, kad A.Sadeckas greitai leis ‘Laisvą laikraštį“?leis „

 

 

 

Laisvą laikraštį“?

 

 

Taip vadinamos teisėjos Renatos Kasimovienės nutartis:

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aurimo Drižiaus prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-117-734-2009 atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nustatytoms teismo nutartimi, ir

nustatė:

Atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, kurioje Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimu buvo nuspręsta ieškovo Alvydo Sadecko prevencinį ieškinį tenkinti ir uždrausti atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštisu savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kieliaus nužudymu. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimas buvo paremtas ieškovo pateiktais į bylą savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ išspausdintais straipsniais, kuriuose atsakovas Aurimas Drižius spausdino apie ieškovą informaciją, kuria jis siejamas su AB „Mažeikių naftos41 privatizavimu, su Gedemino Kiesiaus nužudymu. Remiantis šiuo sprendimu Aurimas Drižius buvo pripažintas kaltu nesilaikius teismo priimto sprendimo ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nuosprendžiu pagal BK 245 str. (už 2012-08-18 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą) 22 parų arešto bausme, 245 str. (už

2012- 11-10 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą) 22 parų arešto bausme ir 245 str. (už

2013- 02-02 teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą) 22 parų arešto bausme, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-29 nutartimi nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) 2015-10-01 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03- 06 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nutartį panaikino ir baudžiamąją bylą Aurime Drižiaus atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamoje nusižengimo požymių. Pareiškėjo manymu, po nurodytos kasacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimas tapo niekiniu ir formaliu, c jo nevykdymas nesukelia jokių pasekmių, todėl tikslinga civilinę bylą atnaujinti. Jis jau keturis kartu: kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau jo prašymai dėl procesc atnaujinimo nebuvo tenkinami.

Ieškovas atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsakovo prašymą atmesti. Nurodė kad atsakovas jau penktą kartą kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo – Vilniaus miesto 1-asi: apylinkės teismas 2010-10-19 ir 2012-10-26 nutartimis A.Drižiaus prašymus atnaujinti procesą atmetė

2013- 03-14 Vilniaus apygardos teismas atmetė A.Drižiaus atskirąjį skundą, konstatuodamas, jog nėr; teisinio pagrindo atnaujinti procesą ir A.Drižiaus analogiški motyvai neturi tiesioginės įtakos prevencini* sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-21 ir 2014-06-0; nutartimis A.Drižiaus prašymus atnaujinti procesą taip pat atmetė. Dabar A.Drižius penktą kartą pateiki prašymą atnaujinti 2009-04-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu baigtą bylos procesą, kuriam’ nurodė motyvą, jog jis yra išteisintas 2015-10-01 LAT nutartimi, kurioje teismas konstatavo svarbia esmines aplinkybes ir įstatymo aiškinimo nuostatas, reikšmingas 2009-04-10 Vilniaus m. 1 (apylinkė

Civilinė byla Nr. A2-5412-600/2015 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Proc. sprend.kateg. 3.2.7.1.

teismo sprendimui. Paaiškino, jog tiek 2006-06-07 Vilniaus miesto 2 aplinkės teismui priimant sprendimą, kuriuo buvo patenkintas prevencinis ieškinys, tiek 2009-04-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui priimant sprendimą, kuriuo buvo patenkintas prevencinis ieškinys, tai padarė po to, kai jau buvo kitų teismų sprendimais konstatuota, jog A. Drižius savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina A.Sadecko garbę ir orumą. Be to, teismas įsitikino, kad priimti ankstesni teismų sprendimai nesustabdė A.Drižiaus nuo daromo pažeidimo. A.Drižius savo straipsniuose ir savaitraštyje viešai skleidė, jog A.Sadeckas nusikalstamai dalyvavo skandalingame AB „Mažeikių nafta“ privatizavime ir G.Kiesaus nužudyme. Prevencinis ieškinys patenkintas su tikslu neleisti naujai skleisti tikrovės neatitinkančius teiginius – apie neva neteisėtą ir nusikalstamą A.Sadecko dalyvavimą AB „Mažeikių nafta“ privatizavime ir G.Kiesaus nužudyme. Teismas sprendime padarė išvadą, jog atsakovas piktnaudžiauja teise reikšti įsitikinimus, nuomonę, skleisti informaciją, kuri neatitinka tikrovės, todėl buvo patenkintas prevencinis ieškinys. 2015-10-01 LAT nutartis baudžiamojoje byloje niekaip neįtakoja įsiteisėjusios civilinės bylos sprendimo. A.Drižiaus nurodyta LAT nutartis nėra ir negali būti laikoma pagrindu atnaujinti procesą. Pareiškėjas neįrodė, jog pareiškime nurodytos aplinkybės yra esminės, kad jos naujos ir, kad pareiškėjas negalėjo gauti ir sužinoti jų bylos nagrinėjimo metu, nes tik faktai, o ne jų interpretavimas ir vertinimas kitoje byloje yra nauja aplinkybė šioje byloje. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės 2009-04-10 sprendimo teisėtumui įtakos neturi, nes ne dėl jų yra priimtas ir patenkintas prevencinis ieškinys. Teismas sprendimu neįvedė jokios cenzūros, o prevenciškai teismo sprendimu siekė užkirsti kelią galimai žalai daryti. Pažymėjo, jog proceso atnaujinimas yra neįmanomas, kadangi remiantis CPK 368 str. 2 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo penkerių metų terminas baigėsi 2014-05-11.

Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (LR CPK 370 str. 2 d.).

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, jo manymu sudarančias pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-10-01 nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo

2014- 03-06 nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2014-09-29 nutartis ir baudžiamoji byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybė pagal LR BK 245 str. dėl trijų nusikalstamų veikų – teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, priimto 2009-04-10, įsiteisėjusio 2009-05-10, nevykdymą. Kasacinės instancijos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje pasisakė dėl LR BK 245 str. aiškinimo ir konstatavo, kad Aurimo Drižiaus padarytos veikos, inkriminuotos vadovaujantis LR BK 245 str., neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės BK 245 str. prasme. Šios nutarties pagrindu Aurimas Drižius siekia atnaujinti civilinėje bylos, kurioje 2009- 04-10 buvo priimtas prevencinis ieškinys, atnaujinimo. /

Civilinė

byla Nr. A2-5412-600/2015 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Proc. sprend.kateg. 3.2.7.1.

Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika šiose bylose, LAT 2015-10-01 nutartis baudžiamojoje byloje neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, kadangi tiek pati kasacinės instancijos teismo nutartis, tiek veikos, kurios buvo inkriminuotos dėl įsiteisėjusio 2009-04-10 apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, buvo (egzistavo) ne nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, kuriame siekiama proceso atnaujinimo, o atsirado vėliau; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos objektyviai, be to, šios aplinkybės išeina už civilinėje byloje suformuoto ieškinio dalyko ir nurodyto ieškinio pagrindo. Nagrinėjant Aurimo Drižiaus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo labai svarbu atskirti civilinius teisinius ir baudžiamuosius teisinius santykius. Civilinėje byloje buvo tenkintas ieškovo Alvydo Sadecko reikalavimas uždrausti atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis14 savaitraštyje ..Laisvas laikraštis11 publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove ..Mažeikių nafta11, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu (t.2, b.l. 156-159). Pažymėtina, kad 2009-04-10 buvo patenkintas prevencinis ieškinys. Baudžiamojoje byloje, kurioje kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl Aurimui Drižiui inkriminuotų veikų pagrįstumo, t.y. ar pareiškėjo atlikti veiksmai, sietini su 2009-04-10 teismo sprendimo nevykdymu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę LR BK 245 str. prasme. Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs Aurimo Drižiaus veiksmus, atliktus parašant straipsnį ir išspausdinant jį 2012-08-18 (t.y., po 2009-04-10 teismo sprendimo priėmimo) savaitraštyje „Laisvas laikraštis11 straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą11, kuriame Alvydą Sadecką siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta11, šios bendrovės privatizavimu ir t.t., konstatavo, kad tokiais veiksmais nebuvo atlikta BK 245 str. uždrausta veika, inkriminuota 2009-04-10 tesimo sprendimo nevykdymo pagrindu. Kasacinio teismo argumentai dėl civilinėje byloje priimto sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės (aiški / neaiški, konkreti ar ne ir t.t.) negali būti traktuojami kaip CPK 366 str. 1 d. 2 punkte numatytos paaiškėjusios naujos esminės bylos aplinkybės. Tai patvirtina ir kasacinės instancijos teismo nutartimi šioje baudžiamojoje byloje padarytos išvados, kad atsižvelgus į Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo pi asinę ir tikslus bei įvertinus jame suformuoto draudimo abstraktumą, darytina išvada, kad ‘;iuo atveju A. Drižiaus veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties…>“. Teismas pažymėjo, kad „<…asmuo (A. Sadeckas), manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, pvz., buvo apšmeižtas (BK 154 straipsnis), turi galimybę jas ginti bendra tvarka, taip pat ginti savo garbę ir orumą civilinėmis teisinėmis priemonėmis.^1.

Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad LAT 2015-10-01 nutartis negali būti pripažinta LR CPK 366 str. 1 d. 2 punkte nurodomu pagrindu proceso atnaujinimui, todėl prašymas netenkinamas.

Teismas taip pat paaiškina, kad proceso normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimo terminus ir pagrindus, numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 dalyje numatytais pagrindais gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (LR CPK 368 str. 2 d.). Atsakovas, teikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 punkte numatytu pagrindu, nurodė, kad aplinkybės, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsirado tik 2015-10-01 kasacinės instancijos teismui priėmus nutartį jo atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje. Minėta, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2009- 04-10, įsiteisėjo 2009-05-10. Prašymas dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu pateiktas 2015-12-31, t.y. praėjus šešeriems metams ir 7 mėnesiams. Dėl nurodyto ieškovas prašo taikyti senatį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Teismas nurodytus ieškovo argumentus laiko pagrįstais ir sudarančiais savarankišką pagrindą pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu netenkinti (LR CK 1.126,1.131 str. str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 290-292, 366, 370 straipsniais,

nutaria: 

Civilinė

byla Nr. A2-5412-600/2015 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Proc. sprend.kateg. 3.2.7.1.

Atsakovo Aurimo Drižiaus prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-731/200′ netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būt skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus mieste apylinkės teismą. 

 

 

 

Renata Kasimovienė

 

Facebook komentarai
Back To Top