skip to Main Content

Apylinkių teismai, valstybės institucijos nevykdo LAT sprendimų: tai normali „geroji praktika“

Kristina Sulikienė

Skaitome visi Garliavos diedukų kreipimąsi dėl bendravimo su anūkele, ne vieną raštą ir aš padėjau surašyti, ir ne vieną idiotiškiausią atsakymą mačiau.

Ir niekas nesikeičia – valdžios pasikeitė, bet atsakymai – tie patys. Ypatingai krenta į akis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių nepaisymas, suformuotos praktikos, jog nepilnamečių teisės ginamos prioritetiškai, jog tai yra viešasis interesas – neigimas.

Deimantė Kedytė buvo nuvalstybinta, sudaiktinta, paversta gal kažkieno kambario papuošalu, gal kambario gėle, gal jos iš viso nebėra – niekas nežino, kas atsitiko su mergaite, nes ieškinius be nei vieno pridedamo įrodymo surašinėja advokatai, kuriuose meluoja, kad vaikui seneliai Kedžiai sutrikdė vystymąsi, sužalojo psichiką. Ne vien seneliai ir virš 10 000 kada nors Klonio gatvėje buvusių žmonių žino, jog mergaitė buo sveika ir laiminga, ir niekuo nesirgo – tas matyti iš nuotraukų, vaizdo medžiagos, šią medžiagą, kaip mergaitė linksma laksto po savo kiemą, matė visas pasaulis: tam ir buvo tiesioginė transliacija, nes žmonės matė, kaip sistema vėliau šlykščiai meluos, ir sakys nesąmones. Paneigti to, ką visi matė – neįmanoma, tačiau Kedžiai ir kaimynė Olia Girdauskienė (beje – policininko mama) užversti nesąmoningais ieškiniais, kuriuose tvirtinama, kad vaikas – psichikos ligonis.

Visa Lietuva ir pasaulis matė, kaip pasitelkus antstolę Sonatą Vaicekauskienę, vaikas sukryžiuotomis kojomis buvo be nei vieno daikto išneštas iš savo namų.

Ne vieni diedukai Kedžiai nukentėję nuo šios antstolės, ir ne vienų jų byloje nepaisoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo. Tą patį išgyvena iš ką tik jėga iš būsto išmesta Balandžių šeima – vykdė iškraustymą pagal po 6 metų pataisytą nutartį be jokio naujo vykdomojo rašto vėlgi garsioji Sonata Vaicekauskienė, o tokiu būdu nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog ši patalpa Balandžių ne užimta, o naudojama ir įgyta teisėtai.

Diedukai Kedžiai ir nurodė, jog LAT išaiškino, jog vaiko ir senelių ryšys yra nepaneigiamas. Jog paties aukščiausiojo teismo reikia klausyti.

Tačiau jau 5 metai, kai nepaisoma šio sprendimo. Kaip ir visose kitose bylose, kur apylinkių teismai, o dažniausiai – valstybės institucijos, kurios atseit neskundžiamos – nepaiso iš viso paties aukščiausio teismo, ir laiko jo sprendimus vos ne „laikinais nesusipratimais“.

Lietuva jau seniai pavirtusi visiškai neaišku kieno valdoma valstybe, jeigu, paaiškėjo, net įstatymus priiminėja pasitelkę „sekretorių klaidų“ metodiką.

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));