skip to Main Content

Algimantas Rusteika

Viešojoj erdvėj dabar klaidžioja trys primityvūs vaizdiniai, pagal kuriuos galima testuoti žmogaus naivumą. Vienas – kad tai pasaulio pabaiga, kitas – niekatokia, viską sugalvojo farmacininkai ir išpūtė žinasklaidos isterija, trečias – virusą laboratorijose sukūrė specialiai sau patys kiniečiai ar amerikonai. Kadangi tai tikėjimo dalykas, su tuo diskutuoti beviltiška.

Šio viruso niekas neatrado, tik jam atsiradus kol Kinijoje buvo atkreiptas dėmesys į padidėjusį mirtingumą nuo netipinio plaučių uždegimo, kol tie įtarimai buvo tikrinami ir atrastas sukėlėjas bei paskelbta epidemija, praėjo nežinia kiek laiko, per kurį kiniečiai šventė savo Naujus Metus ir milijonais važinėjo į svečius ir po pasaulį.

 

Dabartinis jų „epidemijos suvaldymas“ yra daugiau statistikos ir vienpartinės diktatūros valstybės propagandos rezultatas, kai neberegistruojami lengvų formų atvejai.

Kol susergi (jeigu iš viso susergi), praeina pora savaičių, kurių metu platini virusą. Didelė dalis serga, platina ir pasveiksta to net nepajutę. O pasveikę visi dar beveik mėnesį yra viruso nešiotojai ir platina toliau. Ir virusas plinta ne vien „oro lašeliniu“, o visais įmanomais būdais.

Nereikia būti specialistu – kiekvienas, bent kiek suvokiantis medicinos abėcėlę, supranta, kad apsisaugoti nuo kontakto su šiuo virusu nėra jokių, na absoliučiai jokių realių galimybių, tai kiekvienam iš mūsų tik laiko klausimas. Visa, ką daro medicina ir valstybės tarnybos, gali tik sukėtinti pandemijos plitimo greitį. Ir nieko daugiau. Gydymo nėra, todėl persirgsim visi, kaip ir įprasto gripo atveju.

Masinis protrūkis neišvengiamas ir prasidės greitai, situacija keisis kasdien ir žaibiškai. Taip, sistema dabar viską daro teisingai – tol, kol yra tik pavieniai atvejai. Kai prasidės masiniai, viskas pasikeis. Nes jokios valstybės, ne tik mūsų, sveikatos apsaugos sistema tokiems atvejams, kai suserga praktiškai visi, nėra ir iš principo negali būti pritaikyta, parengta ir būti 100 % efektyvi.

Tarkim, mažoje šalyje maksimum 100 reanimacijos vietų su dirbtine plaučių ventiliacija ir kita gaivinimo ir gyvybės palaikymo įranga. Kiek jų ekstra atveju dar galima operatyviai parengti? 50? Dar 100? O ką sistema darys, kai susirgusių sunkia forma ar mirštančių, kuriuos dar galima išgelbėti, bus 1000? Ar 5000?

Tada įsijungs išlikimo instinktai ir interesai. Dalį gelbės tų, kurie turi galią priimti sprendimus ar pagal jų duotus nurodymus, kitą dalį tų, kurie susimokės – nelegaliai, aišku. Tie, kurie liks už borto, nerūpės niekam ir bus patys kalti. O jei išeis į gatves – nupirkta vandens patrankų.

Propaganda kaltins visus, tik ne sistemą. Kalčiausi bus tie, kurie ne laiku, ne vietoj ir ne taip nusičiaudėjo, kažką pažeidė ar paskubėjo pirkti, norėdami apsaugoti save, savo vaikus, mylimuosius ar pasenusius tėvus.

Ir visi, kas tik gali pasipelnyti, iš to pasipelnys. Nuo farmacijos magnato iki kiosko prekiautojo, nuo vaistinės pardavėjos iki politikos lyderių – vieni pinigais, kiti reitingais, kurie vis tiek grandinės gale pavirs pinigais.Tai normalu, beje, nesipiktinkit.

Iš esmės pagal pandemijos eigą tai yra tik kažkas panašaus į naują gripą ir tiek, nors viruso forma kitokia. Mirtingumas atrodo didesnis už įprasto todėl, kad ne visi, o tik kliniškai pasireiškę, tiksliai testais diagnozuoti (testuojama labai maža dalis) ir kritiniai atvejai yra registruojami – jei būtų tiriami, laboratoriškai tikrinami ir patvirtinti visi, pamatytume, kad mirtingumo procentas daug mažesnis.

Tai kas čia blogo? Neišvengiamai anksčiau laiko išeis silpnieji, tie, kurie turi problemų, bet galėjo dar ilgai būti su mumis. Gali būti, kad tai esate jūs asmeniškai arba jūsų mylimi ir brangūs, be kurių neįsivaizduojat gyvenimo. Juos ir reikia saugoti ir apsaugoti.

O dauguma persirgsim to net nepajutę. Bus sukurta vakcina ir tie, kurie čia liksim, kitais metais gal galėsim apsisaugoti nuo mūsų asmeninio pasaulio pabaigos ir gyventi toliau. Antivakseriai galės nesiskiepyti – pasaulyje durnumo truputėlį sumažės. O mes saugokim tuos, kuriuos mylim.

Tų, kurie praeisim išbandymus, laukia nauji. Godus bankų, finansų magnatų ir korporacijų pasaulis seniai viena koja balansuoja ant ekonominės bedugnės krašto. Praėjusi krizė buvo užgesinta nuskausminimu – tuščiais pinigais, praktiškai nei viena iš jos priežasčių nepašalinta. Pandemija tiesiog paspaus raudoną mygtuką.

Nei žmogus, nei valstybės, nei pasaulis negali visą laiką gyventi skolon, už viską tenka kada nors susimokėti. Šie metai paleis ir griūties, ir apsivalymo mechanizmus. Visiems teks ištraukti galvas iš smėlio. Apmaudu tik tai, kad lengviausiai išsisuks tie, kurie ne tik šią situaciją sukūrė, bet ir iš jos pasipelnys.

Facebook komentarai
Back To Top