skip to Main Content

Seimo nario R. Žilinsko pranešimas: aplinkos ministras vienasmeniškai kaltas ir dėl nesprendžiamų sodininkų bendrijų žemėtvarkos problemų

Seimo narys Rokas Žilinskas opozicinių frakcijų rengiamai interpeliacijai aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui pateikė klausimų dėl nesprendžiamų sodininkų bendrijų teritorijų planavimo problemų.

 

„Visi klausimai aplinkos ministrui kyla iš ilgamečio darbo sprendžiant sodininkų bendrijų teritorijų planavimo bei žemėtvarkos problemas ir prieštaringo susirašinėjimo su jas spręsti turinčiomis valstybės institucijomis. Kiekvienam klausimui aš turiu dokumentinį pagrindimą, jei to paties valdininko parengti ir to paties ministro pasirašyti vienas kitam prieštaraujantys raštai išvis laikytini dokumentais“, – sako R. Žilinskas ir priduria: „Esu visiškai tikras, kad K. Trečiokas negalės į šiuos klausimus atsakyti neapsimelavęs ir nesusipainiojęs, todėl jau žinau, kaip balsuosiu dėl interpeliacijos, nes laikyti pusę milijono Lietuvos sodininkų nežinioje nevalia“.

 

Seimo nario teigimu, beveik visos sodininkų bendrijų teritorijų planavimo ir žemėtvarkos problemos kyla iš to, kad jų generaliniai planai kadaise nebuvo įteisinti, kaip teritorijų planavimo dokumentai, nors Vyriausybė buvo liepusi tai padaryti.

 

„Žemėtvarkininkai, neturėdami pamatinio bendrijos plano, sodų sklypus numatavo „į kairę ir į dešinę“ bet kaip, savininkai šitaip pamatuotus sklypus įregistravo ir įsiteisino jų nuosavybę, todėl dabar Aplinkos ministerija jau net raštu pripažįsta, kad klaidingu keliu nueita taip toli, kad grįžti atgal ir atkurti tvarką nebeįmanoma“, – aiškina Seimo narys.

 

Sodininkų bendrijų teritorijų planavimo ir žemėtvarkos problemos bus aptariamos Seime vyksiančiame tarpinstituciniame pasitarime. Pasitarimas rengiamas trečiadienį, kovo 9 d., 12 val. Lietuvos Tarybos salėje (Seimo I r. 209 k.). Pasitarime bus vėl keliami klausimai, kuriuos R. Žilinskas siūlo įtraukti į interpeliacijos aplinkos ministrui tekstą:

 

1996-05-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 617, kuriuo nustatė, kad „miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau vadinama – Teritorijų planavimo įstatymas) įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Tais atvejais, kai norima keisti nustatytas arba nustatyti naujas žemės naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas bei apribojimus, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai peržiūrimi, keičiami ir papildomi pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas“.

 

Šiuo nutarimu sodininkų bendrijų generaliniai planai, nustatyta tvarka patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1996-01-01), buvo prilyginti teritorijų planavimo dokumentams ir iki 1997 m. kovo 30 d. turėjo  būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre.

 

Taip pat šiuo nutarimu valstybės institucijos ir kiti planavimo organizatoriai buvo įpareigoti iki 1997 m. sausio 1 d. inventorizuoti patvirtintus (galiojančius) teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti juos registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka, o savivaldybių taryboms pasiūlyta steigti savivaldybių administracijose tarnybas, kurios organizuotų savivaldybėse teritorijų planavimo darbus, tvarkytų jų teritorijų planavimo duomenų bankus ir teritorijų planavimo dokumentų registrus.

 

Kodėl jūsų vadovaujama Aplinkos ministerija, nepaisant primygtinių Seimo narių, Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijų ir matininkų bendruomenės atstovų raginimų, atsisako vykdyti Vyriausybės 1996-05-24 nutarimą Nr. 617 ir ar jūs prisiimate dėl to asmeninę atsakomybę?

 

Ar Aplinkos ministerijos atsisakymas leisti registruoti sodininkų bendrijų suplanavimo dokumentus (generalinius planus) Teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau tekste – TPDR) reiškia, kad Aplinkos ministerija atsisako pripažinti dokumentų, kuriais remiantis buvo vykdoma žemės reforma, privatizuota ir įteisinta kaip privati nuosavybė tūkstančiai hektarų valstybinės žemės, teisėtumą?

 

Kodėl Aplinkos ministerija nieko nedarė ir nedaro, kad būtų išspręsta sodininkų bendrijų suplanavimo dokumentų (generalinių planų) registravimo TPDR problema ir ar sutinkate, kad tokia Aplinkos ministerijos neveikla sukėlė su teritorijų planavimo problemomis susiduriančių žmonių nusivylimą ir nepasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis?

 

Kadangi sodininkų bendrijų suplanavimo dokumentai (generaliniai planai) nebuvo registruoti TPDR, o atskirų teritorijų planavimo rūšių dokumentų rengimo taisyklės nenumatė rengiamus sprendinius derinti prie sodininkų bendrijų teritorijų, kai kuriose sodininkų bendrijose susiklostė tokia padėtis, kuri atskleidžia bendrą teritorijų planavimo sistemos situaciją:

 

a) soduose atsirado miškas ir jo pagrindu jau numatyta miškininkystės veikla sodų teritorijoje (SB „Šermukšnis“, SB „Gulbinai“);

 

b) soduose atsirado kultūros paveldo, naujos saugomos teritorijos ir kiti „invaziniai“ dariniai, liepiantys sodų teritorijas naudoti ne pagal Sodininkų bendrijų įstatymą (SB „Versmė“).

 

Ar sutinkate, kad tai įvyko tik dėl netinkamo Aplinkos ministerijai pavestų funkcijų atlikimo?

 

Kas, jūsų nuomone, turės padengti išlaidas, kurios susidarys derinant ir keičiant patvirtintus planavimo dokumentus?

 

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Tai reiškia, kad bet kokie kadastriniai matavimai, tikslinimai ir pan. turi būti atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais. Jei esami sodininkų bendrijų generaliniai planai, suplanavimo dokumentai, anot Aplinkos ministerijos, nėra teritorijų planavimo dokumentai, kuo vadovaujantis galima vykdyti kadastrinius matavimus sodininkų bendrijose?

 

Jei esami sodininkų bendrijų generaliniai planai nelaikytini teritorijų planavimo dokumentais, kuo vadovaujasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, spręsdama ginčus ar nagrinėdama skundus sodininkų bendrijų teritorijose?

 

Kas, rengiant TPDR nuostatus, privalėjo (galėjo) spręsti dėl visų iki šių nuostatų įsigaliojimo parengtų dokumentų sprendinių tęstinumo ar jų transformavimo metodikos, kad šie dokumentai taptų tinkami registruoti registre?

 

Dėl kokių priežasčių Aplinkos ministerija neinicijuoja teisės aktų pakeitimų, kad sodininkų bendrijų generaliniai planai (suplanavimo dokumentai), 1996-05-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 617 prilyginti teritorijų planavimo dokumentams, būtų įregistruoti TPDR?

 

Žemės reforma buvo vykdoma vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos parengtais teisės aktais ir metodikomis. Pradėjus žemės reformą, visos privatizacijos vykdymo funkcijos (planavimo projektų organizatoriaus, žemėtvarkos planų rengimo ir kontrolės, sklypų formavimo planų metodinės kontrolės, dokumentų archyvavimo ir apskaitos) buvo paskirstytos tarp Apskrities viršininko administracijų, savivaldybių ir Aplinkos ministerijos. Sodininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, statusas atsirado tik 2003 metais priėmus Sodininkų bendrijų įstatymą. Šiandieniniai valdininkų kaltinimai, kad sodininkų bendrijos kaltos dėl susidariusios betvarkės, yra nekorektiški.  Paaiškinkite, kaip sodininkai, siekiantys ištaisyti kitų padarytas klaidas, bei matininkai, vykdantys darbus, dėl Aplinkos ministerijos pozicijos ir besikeičiančių reikalavimų turėtų užbaigti daugybę pradėtų projektų, tinkamai įregistruoti patikslintus duomenis?

 

2013 m. gruodžio 19 d. Vyriausiasis administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. A438 -1918/2013 konstatavo: „Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą“. Paaiškinkite, kaip, nesant dokumentų raidos tęstinumo (neįregistravus pirminių sodininkų bendrijų suplanavimo projektų (generalinių planų)), įmanoma užtikrinti anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą?

 

Seimas 2014 m. gruodžio 11 d. priėmė įstatymą Nr. XII-1425, kuriuo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. liepos 31 d. privalėjo patvirtinti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Vyriausybė 2015 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 725 įgaliojo Aplinkos ministeriją patvirtinti Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Turimais duomenimis, ši programa dar nėra patvirtinta. Kodėl Aplinkos ministerija nevykdo įstatymo ir Vyriausybės nutarimo?

 

Ar jūs laikote normaliu dalyku, kad jūsų vadovaujama ministerija sistemingai nevykdo įstatymų ir kitų teisės aktų ir ar jūs prisiimate dėl to asmeninę atsakomybę?

 

Kiek ir kada nuo 2004 iki 2016 metų Aplinkos ministerija ar jos kuruojamos įstaigos, organizacijos yra pervedusios ar skyrusios lėšų Lietuvos sodininkų draugijai?

 

 

 

 

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RIMAS RUDAITIS, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

Facebook komentarai
Back To Top